Gyvatė užantyje

Vienas žmogus, norėdamas atkeršyti kitam, nusprendė nusipirkti gyvatę ir viską suplanuoti taip, kad šioji jam įgeltų.

Todėl naktį, paslapčiomis, kad niekas nepamatytų, jis nuskubėjo pas gyvačių gaudytoją.

Paskubomis pasičiupo pirmą pasitaikiusią gyvačiukę ir nusprendė paslėpti ją užantyje, kad niekas nesužinotų jo piktų kėslų.

Žmogus tikėjosi artimiausiu metu sutikti skriaudėją ir įvykdyti savo planą.

Bet likimas nulėmė kitaip, ir jis labai ilgai nesutiko to žmogaus.

Todėl jam teko nuolat nešiotis su savimi tą gyvatę, kad sutikęs jį, tuoj pat įvykdytų savo sumanymą.

Kai jie pagaliau susitiko, žmogus įvykdė savo kėslus. Sugeltasis riktelėjo iš skausmo.

– Ir ko tu dabar šauki? – paklausė žmogus. – Juk aš tyliai kenčiu ir neverkiu.

– O ko gi tau verkti? – trindamas skaudančią ranką, paklausė sugeltasis.

– Kaip tai – ko?.. Pažiūrėk į mano kūną: jį visą sugėlė šita bjaurybė! Turėjau ją visur nešiotis su savimi, tikėdamasis tave sutikti, – atsakė žmogus, rodydamas savo žaizdas. – Visa laimė, kad pasirodė, jog ji nenuodinga..

– Ir ką tu dabar pasakysi? Ar vertėjo?.. – paklausė sugeltas žmogus 🙂 .

(Pagal S. Šepel alegoriją, vertė ruvi.lt)

Visiems gražaus savaitgalio! 😀

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s