Kategorija: Mintys

Vieną dieną tu tapsi žmogumi, kuris padės kažkam vėl patikėti savimi.

Tu sugrąžinsi jo pasitikėjimą savimi, sugrąžinsi jo šypseną, padėsi jam išskleisti sparnus ir vėl pakilti.

Tu būsi tuo žmogumi, kuris parodys, kad jis gali daug daugiau, nei jis manė.

Vieną dieną tu tapsi žmogumi, kuris apšvies viską, ką jis slepia giliai savyje.

Tapsi jam fakelu tamsoje. Tapsi tuo, kas paims jį už rankos ir atsargiai išves iš painaus baimių labirinto, kuriame jis pasiklydo.

Vieną dieną tu tapsi jo šypsenos priežastimi.

Tu būsi jo laimės, juoko ir džiaugsmo ašarų priežastimi.

Tu tapsi tuo, kas padės jam pamatyti kažką gero kiekvienoje gyvenimo akimirkoje. Kas primins jam, kad grožis – žiūrinčiojo akyse.

Vieną dieną tu tapsi iš karto viskuo, ko jis taip ieškojo. Jo draugu. Jo meile. Jo bendraminčiu. Jo nuoširdžiu klausytoju ir pašnekovu. Žmogumi, kurio, kaip jam atrodė, jis niekada nesutiks.

Tu padėsi jam vėl tapti savimi. Padėsi jam atrasti savąjį “aš“. Įkvėpsi jį kurti, tobulėti ir atskleisti geriausias jo savybes.

Tavo dėka jis jau nesislėps savo nepasitikėjimo kiaute. Jis atgaus drąsą, vidinę laisvę ir stiprybę.

Vieną dieną tu padėsi jam patikėti, kad meilė yra. Meilė – tyra, šviesi ir besąlygiška. Kad meilė visada vienija ir harmonizuoja.

Ir jis pajus, kad tikroje meilėje nėra ir negali būti nieko, kas žeidžia ar griauna. Jis pajus, kad meilė išlaisvina geriausias žmonių savybes ir sujungia kurti gėrį.

Ir todėl vieną dieną įvyks stebuklas – tu pamatysi, kad padėdamas įžiebti kitam žmogui jo vidinę šviesą, tu sustiprini ir savo vidinę šviesą, o jūsų abiejų susiliejusi šviesa tampa kelrodžiu švyturiu kitiems žmonėms..

Kiekvieno žmogaus gyvenime įvyksta toks paprastas stebuklas – vieną dieną į jo gyvenimą ateina žmogus, kuris padeda jam tapti savimi tikruoju 🙂 .

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Atgauname jėgas paprasčiausių dalykų dėka…

Tuo, kas po ranka, kas pagal jėgas…

Atveri langą į rytinę spalio žvarbą, įkvepi pilnus plaučius gaivaus nefiltruoto oro, kvepiančio drėgnais lapais, ir paleidi visas savo baimes, kurios tūno tavyje ir trukdo žengti reikiama linkme…

Imi kavą, verdi, nepamiršti įberti į ją ir žiupsnelį druskos, geri pirmą gurkšnį ir pajunti jėgų antplūdį… Vidinis akumuliatorius suteikė pirmą energijos impulsą, pažerdamas žvalių minčių į dar vakar tylėjusią galvą…

Nori kažko ryškaus..

Nori, ir viskas!…

Aš panorau taip, kad nusipirkau oranžinį paltą, kuris niekaip neįsipaišė į mano garderobą… Ir nustebau, nes anksčiau to padaryti niekaip nebūčiau išdrįsusi…

Ir dabar džiaugiuosi jau savaitę, plaukdama linksmu apelsinu per niūrias, ne visada linksmo gyvenimo aplinkybes…

Ir tai nuostabu 🙂 !

Keiti senus maršrutus, nutiesi naujus…

Atveri naujas knygas…

Rašai naujas eiles…

Audringomis savo Likimo tuštumų suvokimo akimirkomis labai daug ką pradedame iš pradžių, mielieji mano…

Ir staiga labai aiškiai pamatai, kad visi meilės ryšiai, kuriuos tu palaikai, yra abipusiai…

Visi, ką tu myli ir brangini, lieka su tavimi, dosniai dalindami tau savo palaikymą, rūpestį, gerus žodžius…

Rankos, kurios tave apkabina, nepaleidžia tavęs net tuomet, kai tu užsidarai savyje…

Žmonės, pas kuriuos tu skubėjai su pagalba, dabar skuba pas tave, norėdami padėti…

Tai veikia… Ne apykaitos dėsnis, o DĖKINGUMO DĖSNIS, kurio mane mokė nuo pat vaikystės…

Ir aš dėkinga…

Todėl kad gyventi su meile ir dėkingumu – reiškia turėti priešnuodį nuo bet kokių fizinių ir emocinių negandų.

Ir tai yra šviesioji gyvenimo pusė…

KAI ESI ŠVIESIOJE GYVENIMO PUSĖJE – NUO TAVĘS NUBYRA TIK TAI, KAS PRIKLAUSO TAMSIAJAI…

Ir atvirkščiai…

Tai reiškia, kad viskas teisinga… Visi sukrėtimai, visos nesėkmės, net griūtys gyvenime parodo, kad tu buvai ne ten, kur turi būti… ne su tais, su kuo turėtum… ir užsiėmei ne tuo, kas buvo būtiniausia…

Viskas tęsiasi… ir tęsis tol, kol MES to norime, bet ne todėl, kad KAŽKAS nuspręs, kad gali tai nutraukti… Negali…

Tegul nauja diena įkvepia mums naują viltį!

Stiprybės mums visiems!..

Pagal Lilios Grad novelę, vertė ruvi.lt

Rudeniniai žmonės.. Šių keistuolių nuotaika keičiasi daugybę kartų per dieną.

Ryte, gerdami arbatą iš savo mėgiamo puodelio, rudeniniai žmonės jaučia palaimą, žvelgdami į tylų rūką už lango. Širdyje ramybė ir džiaugsmas.

Bet kai išeina į gatvę, į veidą plūsteli skambi gaiva ir vėsa. Dabar melancholiški tyleniai kupini įkvėpimo ir idėjų – svarsto, planuoja dieną, savaitgalį, rudenį..

Akys.. Rudeninių žmonių akys dažnai su liūdesio atspalviu. Tiesiog dažni lietūs ir pilkas dangus apgaubia lengva melancholijos skraiste, kuri nukrenta, vos įžengus į jaukius šiltus namus..

O štai rudeninėms moterims, kaip taisyklė, labai patinka šalikai. Vilnoniai ir šilkiniai, ilgi ir trumpi, siauri ir platūs, ryškūs ir pasteliniai, kvepiantys kažkokiomis gaiviomis vasaros žolelėmis, kurias sudžiovinusios jos padeda į spintą..

Ir dar šie nuostabūs žmonės mėgsta prisiminimus apie ryškias akimirkas: pasivaikščiojimus po rudeninį mišką, išvykas grybauti, jaukius rudens vakarus su artimaisiais, ilgus pokalbius su draugais ir kvapnią žolelių arbatą..

Jie tikri burtininkai, tie rudeniniai žmonės, jie moka sukurti paprastą stebuklą iš rudens spalvų, lietaus ir vėjo, bendravimo džiaugsmo ir obuolių pyrago aromato..

O su pirmosiomis snaigėmis rudeniniai žmonės lėtai ir tyliai.. virsta žieminiais.. Šaltuko gaiva ir šokančios snaigės jau žada naują – baltą ir tyrą laimę..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Gražaus savaitgalio mums visiems 🙂 !

Jei žmogus nori sulieknėti, tuomet prigimtis sako jam, kad tam reikia laiko, sąmoningumo ir pastangų. Bet jei jis nori padaryti tai greitai, ir, pageidautina – tiesiog dabar, tuomet šiuolaikinė civilizacija siūlo jam plastinę chirurgiją ir liposakciją.

Ir niekas nepasako žmogui, kad tuo metu jis panašus į trejų metų vaiką, kuris užsimanė saldainio, kad patenkintų šios minutės užgaidas, bet negalvoja apie pasekmes.

Jei žmogus nori didinti sąmoningumą, tuomet dvasinės praktikos jam siūlo daug būdų tai pasiekti. Meditacijos, savęs suvokimas, gyvenimo stebėjimas. Bet jei žmogus nori tai padaryti greitai, ir, pageidautina – dabar, tuomet jis ieško cheminių preparatų, stebuklingų piliulių ar kvaišalų.

Ir niekas jam nepasako, kad toks sąmonės plėtimas ne savo jėgomis iš pradžių iškelia į iliuzines aukštumas, bet paskui nubloškia giliai žemyn. Niekas neperspėja, kad tokia stimuliacija atima žymiai daugiau, nei duoda.

Jei žmogus nori kažkur greitai nuvažiuoti, tuomet jo biologinis kūnas sako jam, kad pilna aklimatizacija po ilgos kelionės įvyksta tik per tris savaites. Bet šiuolaikinė civilizacija siūlo jam automobilį, traukinį ir lėktuvą. O darbdaviai – dviejų savaičių atostogas.

Ir tai reiškia, kad galima kažkur nuvykti fiziškai, tačiau taip ir nepajusti poilsio pilnatvės, nes tiesiog nesuspėsite.

Jei žmogus nori artimų santykių, tuomet psichologija sako, kad labai svarbus yra pažintinis laikotarpis ir pakankamas laikas tam, kad žmonės geriau suprastų vienas kitą. Turi būti saugumo pojūtis. Palaipsniui formuojamas pasitikėjimas ir pagarba, kad būtų pagrindas artimiems santykiams.

Tačiau šiuolaikinė bendravimo kultūra siūlo socialinius tinklus be artimumo ir saugumo, kur dar labiau svetimėja vieniši žmonės. Greiti intymūs santykiai be įsipareigojimų.

Ir niekas neperspėja, kad tai suteikia tik laikiną pasitenkinimą, bet nesuteikia laimės.

Viskas, kas daroma greitai, turi savo pasekmes. Greiti angliavandeniai, greiti stimuliatoriai, greitos pažintys ir greiti pokyčiai. Jie gali duoti greitą rezultatą, bet atims daugiau, nei duos.

Tikra laimė ateina mažais, neskubiais žingsneliais, paversdama kiekybę į kokybę. Ir vieną dieną tu suvoki, kad jau gyveni savo svajonėje. Tik reikia kažką nuveikti. Suprasti ir išbandyti. Pritaikyti ir pajusti. Išeiti už savo komforto zonos ribų.

Tuomet tai bus tavo, pelnyta ir aišku. Tuomet nebus baimės, kad tavo laimė išslys iš tavo rankų dėl nežinomų priežasčių, nes tu žinosi kiekvieną laiptelį, vedantį į ją. Tuomet ji tikrai bus tavo.

Pagal Aglajos Datešidzės tekstą, vertė ruvi.lt

Geros savaitės, jaukios rudeniškos šilumos mums visiems 🙂 !

Harmonija mūsų gyvenime – tai kiekvienos dienos praktika, mielieji…

Praktika, o ne teorija…

Nepakanka apie harmoniją kalbėti ir skaityti, reikia kurti ją savo gyvenime…

Iš pradžių disciplinos lygmenyje – kai stebi ir valdai savo naują elgesį, mintis ir besikeičiantį savo gyvenimo būdą… O vėliau tai jau tampa gyvenimo būdu…

Keista, kad dauguma galvoja, jog neįmanoma šito išmokti, tačiau tuo pačiu kažkur labai gerai išmoko visko, kas palaipsniui griauna jų gyvenimą, santykius, artimus ryšius…

Juk tai nėra įgimta – pilti purvus ant artimųjų galvų, laužte laužtis į uždarytas duris, agresyviai reikalauti meilės…

O čia – nuostabios, įkvepiančios, kuriančios meilę, draugystę ir laimę naujos sąlygos, bet – sunku…

Ar tiesiog sunku pradėti?

Pradėkite!

Tikrai verta…

Ir tai milijonus kartų geriau, nei įklimpus negatyvume isteriškai tvirtinti, kad laimingų žmonių nebūna…

Galima ir tuo tikėti – niekas nedraudžia…

O galima gyventi visiškai kitaip..

Pasiklausus savo širdies – kaip…

Pagal Lilios Grad tekstą, vertė ruvi.lt

Gražaus savaitgalio mums visiems 🙂 !

Aš manau, kad absoliučiai kiekvienas iš mūsų turi vieną kartą triukšmingai arba tyliai, bet atšvęsti Savo Asmeninės Nelaimingos Epochos Pabaigą.

Tai reiškia visiems laikams ištraukti save iš užsitęsusių dramų, karčių priklausomybių ir prisirišimų, vienpusių jausmų, iš žeminančios manipuliatoriaus patirties, ir dar labiau iš žeminančio pakibimo ten, iš kur reikia bėgti kuo greičiau..,  iš beprasmiškų lūkesčių, nevertinamo pasiaukojimo, išdavysčių.

Visiems laikams, mielieji.

Be ilgų aiškinimų, bet su išskirtiniu ryžtingumu.

Tiesiog todėl, kad taip reikia.

Tiesiog todėl, kad ateitų pagaliau Savo – Asmeninė Laiminga Epocha.

Priešingu atveju jai tiesiog nebus kur ateiti.

Pagal Lilios Grad esė, vertė ruvi.lt

Gero savaitgalio ir saulėtos nuotaikos mums visiems 🙂 !

Daugelį iš mūsų stebina taip vadinamieji “dvasiniai guru“, kurie įžeidinėja, niekina ir žemina savo mokinių žmogiškąjį orumą ir net priekabiauja prie jų. Vardan Tiesos. (Kokia tokia “Tiesa“ gali būti iki tiek žiauri?)

Ir tiems, kas su tuo susiduria, verta atkreipti dėmesį, kad neretai ta “ideali“, “rami“,  “transcendentinė“ išorė slepia nuo žmonių akių užslopintą vidinį chaosą ir betvarkę.

Esmė tame, kad iš tikrųjų harmoningas žmogus nežemina, neniekina ir neįžeidinėja kitų žmonių. Tuo tarpu tai, kas žmogaus viduje neišgydyta, nesuvokta, nepripažinta, neišvengiamai veržiasi į paviršių ir skaudina aplinkinius.

Ir visas užslopintas žmogiškumas tokiu atvejubus nukreiptas į tai, kad būtų išsaugotas “gero“ žmogaus įvaizdis. Dar blogiau, kai tie visi ignoruojami baimės, nusivylimo ir pykčio balsai, kurie kausto žmogų, nukreipiami “nušvitusiojo“ vaizdinio palaikymui.

Jei visa tai nebus pripažinta, jei žmogus nesiims atsakomybės už savo vidinę būseną, tuomet jis taps žiauriu ir cinišku manipuliatoriumi. Jo vidinės traumos, vidinė “tamsa“ įtakos jo elgesį ir vers kontroliuoti, slopinti, žeminti, kaltinti kitus ir savintis jų vidinę jėgą, kad nors trumpam pats pasijustų stipresniu.

Toks žmogus tiesiog pradeda negirdėti kitų, nepriklausomai nuo vaizduojamo “nušvitimo“, pasekėjų kiekio, šventyklų ar turimos valdžios. Jo žmoniškumas giliai užslėptas, jis tik vaidina visų reikalų “ekspertą“, “guru“ ar “tobulą būtybę“.

Jis įsivaizduoja, kad turi išsvajotą valdžią prieš kitus, o iš tiesų jis bėga nuo savo vienatvės, abejonių, skausmo ir prasmės paieškų.

Ir tas bėgimas vyksta tiek ilgai, kol žmogus neaptinka savo tikrosios dvasinės jėgos: tai atvira, švelni ir sąžininga, tyra ir jausminga, ir nors dažnai sudaužyta, bet užjaučianti ir mylinti Žmogaus Širdis.

Pagal Dž. Foster esė, vertė ruvi.lt

Tikėkite savimi, kai jūsų sieloje pirmą kartą iškyla klausimai: kas aš, dėl ko gyvenu ir dėl ko gyvena visi mane supantys žmonės? Ir svarbiausias, labiausiai jaudinantis klausimas – o ar taip aš gyvenu?

Tikėkite savimi, kuomet atsakymai, kuriuos išgirsite iš širdies, nesutaps su tais, kuriuos nuo pat vaikystės skiepijo jums visuomenė, nesutaps su pačiu gyvenimu, į kurį įtraukė jus aplinkiniai.

Tikėkite tik širdies balsui, net jei patys artimiausi kalba jums priešingai. Nebijokite šito nesutapimo, atvirkščiai, žinokite, kad šiame jūsų nesutapime su supančiu pasauliu pasireiškė geriausia, kas yra jumyse – tas dvasinis pirmapradiškumas, kurio išraiška yra ne tik esminė, bet ir vienintelė mūsų būties prasmė..

Tikėkite savimi, kuomet sieloje jūsų yra ne noras būti pranašesniu už kitus, išsiskirti iš jų, turėti valdžią, tapti garsiu žmonių gelbėtoju ar geradėju (tokie norai dažnai yra apgaulingi), bet tikėkite savimi, kai svarbiausias jūsų sielos noras bus tapti sąžiningumo išraiška ir Kūrėjo vaiku.

Neieškokite tobulumo, kuris išaukština jus prieš kitus, neieškokite susireikšminimo: tapkite tuo, kuo nori jus matyti Kūrėjas, tas Kūrėjas, kuris įkvėpė mums gyvenimą, kuris gyvena mumyse ir kviečia mus į savo Meilės ir Santarvės buveinę.

Tikėkite savimi ir nukreipkite savo pastangas tik viena kryptimi: į meilės išraišką savyje – meilės besąlygiškos ir beribės, ir jūs padarysite viską, ką jūs galite padaryti ir savo gerovei, ir viso pasaulio gerovei.

Pagal L.N. Tolstojaus esė, vertė ruvi.lt

Gražios, šiltos savaitės mums visiems 🙂 !

Ankstyvas ruduo – tai tikrų tikriausia psichoterapija, mielieji…

Kiekviena diena – kaip rankos, kurios apkabina tave tyliai ir švelniai, nekankindamos spiginančia saule ir gaivaus oro trūkumu…

Pakanka kvėpuoti rudeniu ir matyti jį, kad paleistume visą liūdesį, nustotume blaškytis ir liautumės laikyti svarbiu tai, kas jau seniai nesvarbu…

Slogi nuotaika ir depresija – tai niūri stereotipinė nuostata, kurią priima dauguma žmonių… Nesusimąstydami apie tai, kad visiškai nebūtina ją priimti…

Kai aš tiesiai klausiu žmonių, kurie jau pasirengę rudeninei depresijai, kodėl jie ruošiasi ją patirti, niekas iš jų nieko konkretaus man taip ir nesugeba atsakyti, išskyrus kažkieno sugalvotus argumentus apie lietų ir pilką dangų…

Bet joks lietus ir joks pilkas dangus dar niekam savaime nepakenkė, mielieji…

Tai tiesiog lietus ir tiesiog pilkas dangus…

Visa kita – mūsų pačių emocinis pasirinkimas…

Tai mes patys sprendžiame, kaip žvelgiame į orus, į gamtą, į gyvenimo aplinkybes, į kitus žmones, į pačius save…

Ir, todėl, nelaimingais, liūdinčiais, niekuo nesidžiaugiančiais mes galime būti ir gražiausiame pasaulio kampelyje…

O laimingais – bet kur, reikia tik noro…

Todėl mokykimės pilnavertiškai gyventi kiekvieną dieną, be svetimų šabloninių instrukcijų… Jų amžinai laukia ir reikalauja gyvenantys “autopilotu“žmonės, kurie niekada nebando mąstyti savarankiškai… Reikalauja svetimų, jau paruoštų… ir pyksta, jei jų negauna…

O kam gi, jei ne mums patiems, reikia išmokti girdėti save, ugdyti savo vidinę stiprybę ir nebijoti jokių metų laikų?…

Gyvenkime ryškų rudenį, įpindami oranžinius nukritusių lapų siūlus į pilkas lietaus kasas…

Pagal Lilios Grad novelę, vertė ruvi.lt

Saulėto ir šilto savaitgalio mums visiems 🙂 !

Jei jums dabar tenka dažnai bendrauti, o gal ir gyventi po vienu stogu su žmonėmis, kurių žodynas kupinas toksiškų formuluočių, ir dauguma tų formuluočių yra skirtos būtent jums – prašau, pasirūpinkite savimi.

Žinoma, būtų idealu, jei galima būtų tą toksišką grandinę nutraukti ir atsiriboti nuo tokių žmonių. Bet mes suprantame, kad tai ne visada įmanoma, o gyventi ir neleisti savęs žlugdyti svarbu jau dabar.

Vienas iš veiksmingų būdų nuo to apsisaugoti – atsvara. Arba patikimas užnugaris.

Jei tėvų mes nesirenkame, o išsiskyrimo procesas su viršininkais-kolegomis-partneriais, kurie atakuoja jūsų orumą nuodingomis replikomis, kartais užsitęsia, tai bent jau draugus mes tikrai galime pasirinkti sau patys.

Labai gerai, jei jūsų draugų tarpe yra žmonės, kurie tiki jumis. Mato jūsų vidinį grožį. Nepavydi ir džiaugiasi jūsų pasiekimais. Pasiryžę padėti, bet ne iš “stipresnio ir galingesnio“ pozicijos, o kaip lygus lygiam. Bet jūs ir patys suprantate, kad jei norite sukurti sveikus santykius, visa tai turi būti nuoširdu ir iš abiejų pusių 🙂 .

Ir tegul į kiekvieną repliką, skambančią namuose arba darbe: “ Tu nemokša“, “Tu kažkoks keistas“, “Nevykėlis“, “Darai nesąmones“, “Atrodai kaip kaliausė“, “Visai sukvailėjai“.., – kaip atsvara nuskamba tris kartus daugiau draugiškų: “Kaip puikiai tau tai gaunasi!“,  “Tu geras žmogus“, “Tegul gal ir lėtai eini, bet reikiama linkme“, “Oho, kaip gerai šiandien atrodai!“, “Klausyk, su tavimi taip lengva bendrauti, su tavimi galima apie viską pasikalbėti, ir apskritai, ar žinai, kad tu labai įkvėpi?.“

Žmonės, kurie sugeba pamatyti mus tikruosius ir apie tai pasakyti, sugeba palaikyti ir neleidžia išblėsti mūsų vidinei stiprybei, mūsų savęs-tikrojo suvokimui, kuris yra toks savaime suprantamas vaikystėje, bet su amžiumi dažnai ne vienerius metus yra traukiamas iš traumų ir skaudžių prisiminimų kabinete pas psichologą.

Lygiai taip pat ir mes patys kažką gelbėjame, tiesiog nuoširdžiai mylėdami ir savo buvimu šalia ir palaikymu patvirtindami draugystės tyrumą ir tvirtumą.

Žmogus žmogui švyturys.

Todėl nesidrovėkime šviesti. Tai svarbu.

Pagal Aleksandros Sneg novelę, vertė ruvi.lt