Tikėkite savimi, kai jūsų sieloje pirmą kartą iškyla klausimai: kas aš, dėl ko gyvenu ir dėl ko gyvena visi mane supantys žmonės? Ir svarbiausias, labiausiai jaudinantis klausimas – o ar taip aš gyvenu?
Tikėkite savimi, kuomet atsakymai, kuriuos išgirsite iš širdies, nesutaps su tais, kuriuos nuo pat vaikystės skiepijo jums visuomenė, nesutaps su pačiu gyvenimu, į kurį įtraukė jus aplinkiniai.
Tikėkite tik širdies balsui, net jei patys artimiausi kalba jums priešingai. Nebijokite šito nesutapimo, atvirkščiai, žinokite, kad šiame jūsų nesutapime su supančiu pasauliu pasireiškė geriausia, kas yra jumyse – tas dvasinis pirmapradiškumas, kurio išraiška yra ne tik esminė, bet ir vienintelė mūsų būties prasmė..
Tikėkite savimi, kuomet sieloje jūsų yra ne noras būti pranašesniu už kitus, išsiskirti iš jų, turėti valdžią, tapti garsiu žmonių gelbėtoju ar geradėju (tokie norai dažnai yra apgaulingi), bet tikėkite savimi, kai svarbiausias jūsų sielos noras bus tapti sąžiningumo išraiška ir Kūrėjo vaiku.
Neieškokite tobulumo, kuris išaukština jus prieš kitus, neieškokite susireikšminimo: tapkite tuo, kuo nori jus matyti Kūrėjas, tas Kūrėjas, kuris įkvėpė mums gyvenimą, kuris gyvena mumyse ir kviečia mus į savo Meilės ir Santarvės buveinę.
Tikėkite savimi ir nukreipkite savo pastangas tik viena kryptimi: į meilės išraišką savyje – meilės besąlygiškos ir beribės, ir jūs padarysite viską, ką jūs galite padaryti ir savo gerovei, ir viso pasaulio gerovei.
Pagal L.N. Tolstojaus esė, vertė ruvi.lt
Gražios, šiltos savaitės mums visiems 🙂 !
ruvi 