*Būti laisvam – reiškia neturėti varžančio požiūrio.
*Dogmatinė, šabloninė aplinka skatina pasyvumą, o laisva, kūrybinė – aktyvumą.
*Mūsų mintys tampa mūsų gyvenimu.
*Reikalingi dalykai yra paprasti, o sudėtingi – nereikalingi..
*Kaip ir kiekvienam kūriniui, gyvenimui reikia įkvėpimo!
*Nuoširdumas – mūsų vidinės būsenos išraiška, todėl net mažiausias vidinis disbalansas gali virsti falšu, cinizmu, grubumu. Todėl.. saugokime savo vidinį tyrumą ir harmoniją.
*Kartais pasukti ne ten, kur planavome – vienintelis būdas patekti ten, kur reikia.
*Veiksmų pastovumas suformuoja įprotį.
*Noras turėti daugiau – tarsi bedugnė, kurios neįmanoma užpildyti.
*Ten, kur gerai, sąžiningai ir teisingai – krizių negali būti.
*Nėra blogio kaip savarankiškos pradžios. Blogis – tai meilės trūkumas arba jos nebuvimas.
*Mes neturime jokių priešų, mūsų vienintelis “priešas“ – neapykanta žmogaus širdyje.
*Keista tikėtis meilės iš pavergto žmogaus.
*Praradę laisvę, žmonės praranda ir savo talentus, sąžinę, protą..
*Viskas, kas yra geriausia, kas mus vienija ir sutelkia, yra įgyvendinama laisvai ir geranoriškai.
*Kaip dažnai šiandien ne žmonės naudojasi protu, o protas – žmonėmis.
*Neskubėkime, nesiblaškykime.. Jei darome viską, ką šiuo metu galime – reiškia, darome pakankamai.
*Nauda – pelninga žala.
*Gyvenimo neįmanoma suprasti protu, jį reikia pajusti ir patirti.
*Tiesa labai svarbi, nes neteisingas vykstančių procesų supratimas įtakoja beprasmiškus veiksmus, pergyvenimus ir nusivylimus.
*Dvasingas žmogus – tarsi sodininkas, auginantis sodą: jis juo rūpinasi ir puoselėja jį ateities kartoms.. O egoistas – tarsi medkirtys: viskame, ką užaugina sodininkas, jis mato tik malkas..
*Viskas, kas padaro mus laimingais – yra mūsų širdyse.
*Mes niekada nepavėluosime ten, kur mūsų laukia..
*Dvasingumas – tai vidinės transformacijos: egoizmo – į altruizmą, neapykantos – į meilę, priešiškumo – į vienybę, tamsos – į šviesą..
*Gamta šypsosi gėlėmis..
*Meilė gamtai ir vienybės pojūtis su žmonija ir visa gyvybe – žmogaus sveikos dvasinės būsenos požymis.
*Meilė – būsena, kai kito žmogaus laimė yra būtina sąlyga tavo laimei..
*Vaikystė – laikas, kai viskas yra nuostabu, todėl nieko nestebina..
*Puoškime savo gyvenimą ne daiktais, o meile, draugyste, kūryba, nuoširdžiu bendravimu ir santarve su gamta..
*Kai mylime tyrai ir besąlygiškai, tuomet kiekvienas mūsų veiksmas tampa meilės išraiška.
*Jei žmogaus širdyje meilė – kiekviena jo mintis, žodis ir veiksmas šildo, gydo, gaivina, harmonizuoja..
*Mylėkime vieni kitus, ir tegul mūsų širdies šiluma liejasi kaip gaivus vasaros lietus, kuris nesvarsto, kur jam nukristi 🙂 ..
Parengė ruvi.lt
