Toks gaivus ruduo..

Ankstyvas ruduo – tai tikrų tikriausia psichoterapija, mielieji…

Kiekviena diena – kaip rankos, kurios apkabina tave tyliai ir švelniai, nekankindamos spiginančia saule ir gaivaus oro trūkumu…

Pakanka kvėpuoti rudeniu ir matyti jį, kad paleistume visą liūdesį, nustotume blaškytis ir liautumės laikyti svarbiu tai, kas jau seniai nesvarbu…

Slogi nuotaika ir depresija – tai niūri stereotipinė nuostata, kurią priima dauguma žmonių… Nesusimąstydami apie tai, kad visiškai nebūtina ją priimti…

Kai aš tiesiai klausiu žmonių, kurie jau pasirengę rudeninei depresijai, kodėl jie ruošiasi ją patirti, niekas iš jų nieko konkretaus man taip ir nesugeba atsakyti, išskyrus kažkieno sugalvotus argumentus apie lietų ir pilką dangų…

Bet joks lietus ir joks pilkas dangus dar niekam savaime nepakenkė, mielieji…

Tai tiesiog lietus ir tiesiog pilkas dangus…

Visa kita – mūsų pačių emocinis pasirinkimas…

Tai mes patys sprendžiame, kaip žvelgiame į orus, į gamtą, į gyvenimo aplinkybes, į kitus žmones, į pačius save…

Ir, todėl, nelaimingais, liūdinčiais, niekuo nesidžiaugiančiais mes galime būti ir gražiausiame pasaulio kampelyje…

O laimingais – bet kur, reikia tik noro…

Todėl mokykimės pilnavertiškai gyventi kiekvieną dieną, be svetimų šabloninių instrukcijų… Jų amžinai laukia ir reikalauja gyvenantys “autopilotu“žmonės, kurie niekada nebando mąstyti savarankiškai… Reikalauja svetimų, jau paruoštų… ir pyksta, jei jų negauna…

O kam gi, jei ne mums patiems, reikia išmokti girdėti save, ugdyti savo vidinę stiprybę ir nebijoti jokių metų laikų?…

Gyvenkime ryškų rudenį, įpindami oranžinius nukritusių lapų siūlus į pilkas lietaus kasas…

Pagal Lilios Grad novelę, vertė ruvi.lt

Saulėto ir šilto savaitgalio mums visiems 🙂 !

4 mintys apie „Toks gaivus ruduo..“

  1. Sveiki, sulaukę rudenėlio,

    pateikiu vieno, jau brandaus amžiaus dzūkelio, gyvenančio savitai, kaip ir atsiskyrusio kažkiek nuo kitų, mintį, pateiktą vienoje interneto svetainių, kur ją patalpino asmuo, aplankantis kartais tą dzūkelį:
    “Dievas sukūrė tobulą pasaulį („Dievas apžvelgė visa, ką buvo padaręs, ir iš tikrųjų matė, kad buvo labai gera“. Pr. 1:31). Matyt, pradžioje pasaulyje nebuvo mirties ir kančių. Ir nebuvo lateralinės amiotrofinės sklerozės (ALS), kuria sirgo S. Hokingas. Viskas pasikeitė, kai Adomas ėmė maištauti prieš Dievą, kai nepaklausė jo įspėjimo (Pr.2:17). Tad pagal šią logiką Hokingo ALS priežastimi būtų Adomo nusidėjimas ir Dievo prakeiksmas. Tik niekaip nesuprantu, kaip prakeiksmas gali būti tobulo pasaulio dalimi?! “
    Tiesiog būtų įdomu, jog pasidalintumėte savo mintimis.

    Gerumo visiems.
    Algirdas

    Patinka

    1. Labas, Algirdai!

      Ir iš tiesų – jau kvepia rudenėliu.. Puiku 🙂 !

      O Jūsų klausimas – na, jis daugeliui kyla, skaitant įvairius šventraščius – kiek juose aprašoma smurto, neapykantos ir skatinamas kerštingumas, priešiškumas.. Atrodytų – nesusiejami dalykai. Bet.. Tereikia prisiminti, kad gyvename melu grįstoje sistemoje, todėl nieko nuostabaus, kad melu persunkta viskas, net ir tai, kas turėtų tyra ir šventa.

      Kai aš skaičiau įvairius šventraščius, man kilo mintis – o ar apie Kūrėją apskritai ten rašoma, kieno vardu tai rašoma, ir kas pirmas tai užrašė? Vienintelis, nesukėlęs manyje prieštaravimų, buvo budizmas, gal dėl to, kad tai religija, kurios pradininkas žmogus? Patraukė tai, kad ten tiesiog aprašomas priežasties ir pasekmės dėsnis, troškimų-norų klasta, proto veiklos principai ir patarimai, kaip atsispirti įvairioms materialaus pasaulio iliuzijoms – taigi, labai praktiškas mokymas, be jokių grasinimų, bauginimų, prakeiksmų ir kaltinimų.

      Mano suvokimu – Kūrėjas yra šviesa ir nėra jame jokios tamsos. Tamsa atsiranda, kai nutolstame nuo Kūrėjo – kaip nuo šviesos šaltinio. O jau tamsa veikia pagal save, skatindama viskame, su kuo susiduria, tamsą, tame tarp ir žmoguje. Taip kad prakeiksmai – tamsos išraiška.. Tiesiog šventraščių autoriai personifikavo Kūrėją, suteikdami jam nebūtų savybių, ir tai daroma tikslingai, kad žmogus pasijustų menku įbaugintu vergu, neturinčiu jokių šviesių orientyrų ir vertybių: na, jei jau Kūrėjas toks piktas ir kerštingas, tai ko gi jau iš žmogaus norėti?..

      Šviesos ir meilės mums visiems 🙂 !

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s