Ir tada ateina geri laikai…

Šviesi, saulėta vienybė jau užgimsta. Tiems, kas sugeba jausti, mąstyti ir mylėti. Ir kiekvienas gali prisidėti prie bendros gerovės.

Kad triumfuotų gėris ir tiesa. Kad sugrįžtų pačios svarbiausios vertybės – meilė, santarvė, laiminga vaikystė ir darni šeima.

Mes galime gyventi taikiai visi drauge. Draugauti, suprasti, padėti, kurti, mylėti. Ne iš savanaudiškumo, o iš širdies.

Meluoti ar iškreipti galima viską. Sujaukti galvose taip, kad viskas susipainiotų. Bet lygiai taip pat galima viską sugrąžinti į savo vietas.

Tiesa visada viena, nėra daugybės tiesų – tai, melas, kad kiekvienas turi savo tiesą. Juk todėl ji visuomet ir išaiškėja, kad yra neiškreipiama. Ir kartais reikia drąsos, kad pažveltume jai tiesiai į akis.

Kas sako tiesą – tas niekuomet neišsisukinėja ir nieko neįrodinėja, nes tiesa visuomet akivaizdi, o todėl suteikia jėgų, o melas – jas atima, todėl meluojantis žmogus galiausiai išsenka nuo melo.

Kūrėjas sujungia, o velnias – skaldo.

Žmonės stiprūs, kuomet jie drauge, o ne išsisklaidę po vieną – tuomet jie bejėgiai. Šeima tvirta tada, kai ji draugiška ir vieninga. Ir kiekvienas tokioje šeimoje yra stiprus, nes jis – ne vienas, jį palaiko visa šeima.

Mes visi turime prigimtinį poreikį bendrauti, gyventi santarvėje ir vienybėje, todėl šis poreikis galiausiai ima viršų, išsklaidydamas visas melo ir iliuzijų pinkles. Ir tuomet ateina geri laikai. Tikri. Ir tuomet vieningi žmonės gyvena taikiai ir laimingai… 

Mylėkime, bendraukime, vienykimės, draugaukime – kad ateitų geri laikai… kad blogis ir melas visiems laikams išnyktų…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !