Kažkuriame gyvenimo kelio etape įvyksta pilnas “išnulinimas“.
Totalus 360 laipsnių posūkis. Nuimama sunki “ego“ pavidalo našta ir paliekama kelkraštyje. Keičiasi artimų ir pažįstamų žmonių ratas.
Įvyksta stereotipų, senų kaip pasaulis įsitikinimų ir požiūrių į pasaulį lūžis. Vienu metu vyksta išorinė ir vidinė transformacija. Išorinis pasaulis griūva ir primena chaosą, bet kažkodėl šis chaosas turi kažkokią labai tikslią ir apgalvotą tvarką.
Tu žiūri, kaip viskas klostosi, ir tau tai įdomu. Keičiasi dekoracijos, ateina nauji, visai kitokio sielos polėkio žmonės.
“Išnulinimas“ – tai tu ir švarus lapas priešais tave. Tai nematoma plunksna rankoje ir aiškus tiesos rašymas. “Išnulinimas“ – tai sielos kvantinis šuolis. Tai apsivalymas, savo kryžių nuo pečių nuėmimas ir naujos būties lengvumas.
Tai ir yra tas nesugrįžimo taškas, kurį padėjus tavo gyvenimo žemėlapyje, – atgal kelio jau nebus. Ir ne todėl, kad sudeginti visi tiltai, išmoktos visos pamokos, gauta vertinga patirtis, bet todėl, kad atgal tau jau tiesiog nesinorės.
Padėka autorei! Pagal Anželikos Hofman esė, vertė ruvi.lt
Gražių išeinančios vasaros dienų mums visiems 🙂 !
ruvi 
Labas rytas, panaši situacija atėjo mano gyvenime – tyla galvoje, mintys kartais eina tai vienur, tai kitur, bet nėra užsikabinimo už kažko tvirto, tikslingo. Tarsi tai į ką ėjai ar apie ką kalbėjai iki to ištirpo, na kaip sniegas ėmė ir ištirpo. Aišku, buvo įvykių iki to laiko, apie juos svarsčiau, dėliojau sau tarsi mozaiką, bandžiau atsekti kodėl tai man, su kuo susiję, į ką kreipia, kur link rodo. Kurį laiką laukiau, tiesiog ėjau, dariau ką reikia, lyg ir buvo šiek tiek įtampoms – kaip čia dabar, kas su mano mąstymu, ar smegenimis, ar taip laikas eina ir ateitis ateina tik tokiam pavidale. Bet atėjo vienas įvykis, kuris paskatino ir sugrąžino į anksčiau buvusią mąstymo eigą, tarsi papylė kas šalto vandens ant įkaitusių akmenų ir pajutau vėl tokia kaip seniau, atsigamino norai, tikslas. Ir tas vienas įvykis vėl pabudino mąstymą, tada jau nepaleidau to nutiesto siūlelio ir pradėjau rašytis mintis. Pasidariau sau išvadą – tiesiog buvo laikas kai atėjo sustojimas, tyla, ir dabar vėl grįžtu, bet jau ne į buvusį, bet į naujo suvokimo kelią. Naujas įvykis paskatino naujai jį pamatyti, vertinti, nes mano pačios suvokimas jau yra naujas, mano asmenybė jau mato kitaip, pasirodo aš ir tuomet per tylą ėjau tuo keliu, tik pati to nežinojau, nes buvau tyloje. O dabar tą tylą sudrumstė vienas įvykis, ir aš iš jos išėjau. Kalbu apie tylą savo mintyse, štilį mąstyme, kai neateina jokia nauja mintis, kai net tingisi ieškoti kažko naujo ar save versti tai daryti. Šiai dienai supratau, kad bet kokia situacija turi baigtį ir einama tolyn, į naują suvokimą. Ir tai nėra pabaiga, tai naujas mano pačios stovis, būvis, mąstymas, suvokimas. Sėkmės ir jums einant naujais įvairiais gyvenimo takais. Oras man netrukdo, aš jį priimu visokį. Tik per didelį karštį priėmiau labai sunkiai, na kiti taip priima lietų. Nenorėkime būti vienodi – nebus įdomu gyventi!
PatinkaPaspaudė "Patinka": 1 person
Labas, miela Rūta 🙂 !
Gyvenime yra ciklai, dėsniai, dėsningumai, kuriuos mes ne visada suprantame, todėl kartais jie sukelia vidinę sumaištį. Bet su patirtimi mes pradedame atsekti tuos dėsningumus ar ciklus, todėl ateina aiškumas ir gebėjimas valdyti savo būsenas, daryti išvadas ir pagal galimybes harmonizuoti gyvenimą. Kiekvienas žmogus išgyvena tai savaip, todėl labai įdomu dalintis patirtimi, išgyvenimais ir atradimais.
O dėl orų – šiemet net pietiečiai skundėsi vasaros karščiu, ką jau mums apie tai bekalbėti 🙂 .. Visi metų laikai puikūs, jei į gyvenimą žvelgiame su meile 🙂 . Dėkoju, miela Rūta, už nuoširdumą, už tai, kad dalinatės savo patirtimi! Gražios dienos mums visiems 🙂 !
PatinkaPatinka
Oh kaip tai pazistama! Geru gyvenimo posukiu visiems!
PatinkaPatinka
Labas, miela Jone 🙂 !
Ačiū 🙂 !
PatinkaPatinka