Įžvalgos ir pamąstymai

* Bendramintį atpažinti labai paprasta: nesvarbu, kaip iki šiol gyvenome atskirai, bet nuo šiol mums pakeliui…

* Pačiame žmoguje, o ne mokymuose ar filosofiniuose traktatuose yra tai, ką jis juose atranda.

* Kai elgiamės sąžiningai – tuomet ir sieloje ramybė. Jei meluojame ir apgaudinėjame – ramybės neturėsime.

* Lengviau kvailinti ir apgaudinėti žmones, nei įtikinti juos, kad jie yra kvailinami.

* Aiškaus suvokimo orientyrai visada yra mūsų jausmai, o ne emocijos.

* Dvasiškai sveikas žmogus – tas, kuris gyvena meilėje, yra sąžiningas ir gerbia gyvenimą – savo ir kitų.

* Geriems žmonėms nieko negaila… Bet jie, kaip taisyklė, nieko ir neprašo…

* Žmogus negali džiaugtis nelaisve – jis gimė laisvas ir neturi prašyti nei leidimo, nei teisės gyventi laisvai.

* Sako, kad kančia yra gera mokykla… galbūt. Bet tuomet laimė – geriausias gyvenimo universitetas: joje skleidžiasi visos gražiausios ir šviesiausios žmogaus  savybės.

* Bet koks žmogus tampa “sunkiu“ ir “sudėtingu“, jei išgyvena kančią, neviltį ar skausmą.

* Kartais pakanka žmogų atidžiai, be pamokymų išklausyti, ir jis atranda jį kankinančios problemos sprendimus.

* Žmonės turėtų suprasti: stresas ar depresija nutinka ne tik dėl to, kaip jie supranta šią realybę, bet ir dėl konkrečių visuomenės problemų, kurias reikia spręsti globaliai. Tuo tarpu įvairūs “guru“ dažnai moko žmones tas problemas ignoruoti arba prisitaikyti prie jų.

* Visi mūsų nusivylimai kyla dėl dviejų priežasčių; mes matome tai, ko nėra, arba – mes nematome, to, kas yra.

* Manipuliuoti žmogaus sąmone galima tuomet, kai šis nesugeba mąstyti kritiškai.

* Mūsų reakcijos pasikeitimas į aplinkybes keičia ir pačias aplinkybes.

* Nėra geresnio kaltės įrodymo, nei bandymai pateisinti nedorus poelgius.

* Mes apaugame kiautais, kad apsigintume nuo išorinio pasaulio smūgių, ir nepastebime, kaip tie kiautai pradeda skirti mus nuo to, kas suteikia gyvenimui prasmę – nuo bendravimo, vienijančių tikslų, savitarpio pagalbos, draugystės ir kūrybos…

* Koks žmogus yra iš tikrųjų – parodo jo bendravimas su kitais žmonėmis.

* Neįmanoma rasti laimės ir gyvenimo pilnatvės ribojančiuose šablonuose.

* Kiekvieną kartą, kai vietoje priešiškumo ar konflikto mes renkamės santarvės ir geranoriškumo poziciją – mes klojame pagrindą visuotinei taikai ir vienybei.

* Bet kokie santykiai – tarp atskirų žmonių ar globalūs – yra prasmingi, kai juose yra sveika sąveika, savitarpio pagalba, geranoriškumas, vienybė, meilė ir pagarba.

* Totalaus melo laikais sunku, bet įmanoma išsaugoti sveiką nuovoką – tik reikia laikytis kažko tikro: dorovės, tiesos, sąžinės, atsakomybės, padorumo…

* Permainų epochoje viskas vyksta taip, kaip dar niekada nevyko, todėl neįmanoma remtis įprastais atgyvenusiais stereotipais, nes permainos – tai visiškai nauja patirtis.

* Kai baigiasi tamsos periodas, mes turime išmokti galvoti daugiau apie gėrį, o ne apie blogį. Galvokime daugiau apie bendrą gerovę visiems: ir žmonijai, ir planetai, ir visai gyvybei – tai ir bus mūsų visų šviesios ateities projektas ir bendras tikslas 🙂 .

Parengė ruvi.lt

Meilės ir gerosios vilties mums visiems 🙂 !