Saulės rezginys

Kartais man kvapą užgniaužia nuo supančio grožio – nes jis atrodo toks neaprėpiamas, o mano širdis – tokia maža. Kaip sakydavo mama – širdis tokia, kaip tavo sugniaužtas kumštelis..

Argi gali ten tilpti viskas, kas priverčia mano širdį virpėti: šiurkštūs saulėgrąžos stiebai, žvaigždžių atspindys naktinės jūros bangose, vanduo iš šulinio, žvyro šiugždėjimas po dviračio ratais, vardai, ištarti garsiai ir pašnibždomis, visos mano mėgiamos dainos, patys šauniausi pasaulyje knygų herojai?..

Bet juk kažkaip telpa. Ir kai aš apie visa tai galvoju – man atrodo, kad ir aš tampu neaprėpiama. Tokia didžiulė, kad galiu įpinti į plaukus žvaigždynus, pabučiuoti jūrą į sūrią kaktą, arba apkabinti – visus ir iš karto.

O mes skundžiamės, kad viskas ne taip, kad reikia sulaukti šviesesnių laikų.. O juk šviesa – ne tame, kad ji tai atsiranda, tai vėl išnyksta. Viskas paprasta, ir tai joks stebuklas, tai fizika: tamsa neturi šaltinio.

Ir jei tamsu – reiškia, kažkas užstoja šviesą. Aptiksi tai, stumtelsi į šoną – ir, žiūrėk, kaip pradės viskas aplink palengva šviesėti.

Žinoma, tu gali prieštarauti – atseit, juk ir saulė tai pateka, tai vėl nusileidžia, ir tu niekaip negali įtakoti šio proceso.

Bet, žinai, tavyje juk visas rezginys saulės vardu pavadintas.. Manau, tai labai daug reiškia 🙂 .

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Gražaus savaitgalio mums visiems 🙂 !