Šiuolaikiniame pasaulyje dauguma mano pokalbių su žmonėmis ir klausimai apie kažką baigiasi pasiūlymu paguglinti. Jei aš klausiu ko nors konkretaus apie kitas šalis, sąvokas arba kažką kitko.
Iš vienos pusės paguglinti – tai teisinga. Galima sužinoti daug įdomaus, savarankiškai susirasti informaciją ir netrukdyti kitų žmonių su savo klausimais.
Bet juk aš dažnai užduodu klausimus tam, kad pabendrautume, aptartume ką nors, arba tiesiog arčiau susipažintume.
O kai man pasiūlo paguglinti.. tai tas pats, lyg man sakytų “atstok“, todėl pokalbyje dažnai pakimba nejauki pauzė. Ir kiek žmonių po pasiūlymo paguglinti tikrai eina tai daryti?
O juk kaip gerai buvo anksčiau.. Galima buvo ilgai kažką aptarinėti, kažką vienas kitam pasakoti, eiti susirasti protingą knygą arba paskambinti išmintingam giminaičiui. Ir taip šilta ant širdies dėl to pasidarydavo… Ilgiuosi tų laikų.
Padėka autorei! Pagal Aglajos Datešidzės esė, vertė ruvi.lt
ruvi 