Praregėjimai (42)

Kantrybė – tai ne vergiškas nuolankumas, ne žmogaus pažeminimas ar kompromisas su blogiu, tikrai ne.

Kantrybė – tai gebėjimas išsaugoti vidinę ramybę situacijose, kurios tą ramybę drumsčia. Kantrybė – tai gebėjimas eiti link savo tikslo, kai kelyje pasitaiko įvairios kliūtys.

Kantrybė – tai gebėjimas išsaugoti tylų vilties džiaugsmą širdyje, kai apima liūdesys dėl nesėkmių. Kantrybė – tai vidinės stiprybės forma.

************

Sutelkdami savo dėmesį į negatyvumą, mes nuolat didiname negatyvumą savo gyvenime. Štai kodėl dabar tiek negatyvumo mūsų pasaulyje.. Visos informavimo priemonės – televizija, radijas, laikraščiai ir žurnalai – tai negatyvumo koncentratas, transliuojantis prievartą, nusikaltimus, melą, žiaurumą, paleistuvystę, agresiją, dorovinį nuopolį ir t.t..

Mes visada tarnaujame arba tamsai, arba šviesai. Mes visada atiduodame savo energiją arba meilei, arba baimei. Mūsų pasirinkimai – labai subtilus, pasąmoninis procesas, o todėl nepastebimas žmogui.

Mums reikia mokytis mąstyti pozityviai, kitaip ir toliau didinsime negatyvumą. Kaip to išmokti? Atsijungti nuo negatyvumo šaltinių ir stabdyti bet kokias neigiamas mintis jų užuomazgoje.

Tiesiog atminkime: negatyvumas griauna, pozityvumas – kuria ir harmonizuoja. Ir sąmoningai rinkimės, ko mes siekiame, ko iš tiesų norime – kurti ar griauti? Sąmoningas pozityvumo pasirinkimas ir yra mūsų dvasinis darbas, mūsų dvasinis tobulėjimas. Vardan to mes visi atėjome į šią Žemę.

Jei žmonės sutelks savo dėmesį į pozityvumą – pasaulis ims keistis į gera, o negatyvumui, netekusiam neigiamų minčių palaikymo, tiesiog neliks terpės gyvuoti.

************

Seni įpročiai ir seni mąstymo šablonai – pagrindinė kliūtis dvasinio augimo kelyje. Net tuomet, kai mes su įkvėpimu ir entuziazmu žengiame vis toliau ir su džiaugsmu pastebime gerus pasikeitimus savyje ir savo gyvenime..  staiga vėl pakliūname į nemalonias pasikartojančias situacijas.. Ir tada ateina suvokimas, kad vėl pakliuvome į senų įpročių spąstus.

Tai gali nutikti ne vieną kartą – seni įpročiai gali vėl ir vėl nutraukti atgal į senus įprastus mąstymo ir elgesio šablonus.. Taip yra todėl, kad dar gerai neįtvirtinome savo naujo mąstymo – mes galime tai palyginti su alpinisto kopimu į kalno viršūnę: kildamas aukštyn, jis tam tikru atstumu tvirtina uolų kablius, kurie užtikrina, kad jis nenukris žemyn.

Taigi, įtvirtinkime savo svarbius pasiekimus dvasiniame augime – taikykime praktiškai tobulėjimo principus gyvenime. Jie suteiks mums atramos tašką sunkiu metu ir neleis nuslysti į senų įpročių spąstus. O vieną dieną jie taps neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi – taps pačiu gyvenimu..

************

Jūsų pasas – tai jūsų Dvasia. Jūsų gyvenamoji vieta – Visata. Jūsų profesija – Šviesos Darbuotojas. Jūsų darbo vieta – Žemės planeta. Jūsų tikslas – Kosminė Evoliucija Meilės energijoje.

Kai jūsų dvasinis augimas pasieks tam tikras aukštumas, jums pradės rūpėti šie gyvenimo aspektai: Kiek Meilės jūsų mintyse. Kiek meilės jūsų veiksmuose. Kiek Meilės jūsų bendravime. Kiek Meilės jūsų poelgiuose. Kiek Meilės jūsų kūryboje.

Jūs pradėsite matuoti gyvenimą ne pinigais, bet Meile 🙂 ..

************

Parengė ruvi.lt

Reklama

2 mintys apie „Praregėjimai (42)“

  1. Sveika, Rūta, noriu padėkoti už tai, kad kaip tik radau atsakymą į savo klausimą. Jūsų sakymą apie alpinistą aš kitaip priėmiau – būtent alpinistas neturi galimybės grįžti, atsisukęs atgal jis mano tik jo nueitą kelią ir privalo, tiesiog privalo eiti pirmyn, nes kelias atgal bus toks pats sunkus kaip ir pirmyn (jeigu jis pavargo ir nutars grįžti), man tai sako, kad turiu turėti aplinkybes, kurios neleistų grįžti prie savo “tingėjimo“ (jau patyriu ir galiu eiti toliau, bet vėl grįžtu). Ačiū, kad “padavėte“ mintį. Turiu apie ką pamąstyti.

    Patinka

  2. Labas rytas, Rūta 🙂

    Mes visi dalinamės išvadomis iš savo patirties, juk visi mes mokomės Žemėje, ir kartais bendraminčio žvilgsnis iš kito taško tarsi įdeda trūkstamą detalę į bendrą realybės vaizdą.. Todėl esu labai dėkinga visiems, kas dalinasi čia komentaruose savuoju pasaulio matymu. Taip po truputį visi išsigryniname ir atrandame Amžinas Vertybes 🙂 .

    Tie nuopoliai į senus šablonus – klastingas dalykas.. Ir kartais “suveikia“ jie automatiškai ir tada, kai to visai nesitiki ir nenori. Na, bet kelią įveikia einantis, todėl darome išvadas ir einame toliau 🙂 ..

    Ačiū Jums 🙂 ! Saulėtos nuotaikos 🙂 !

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s