Vijoklis

Kai žaliasis vijokliukas buvo dar visai mažas, jis susižavėjęs žvelgė į šalimais augantį didžiulį vešlų medį.

Jis atrodė toks išdidus ir neprieinamas! Besivejantis prie jo šaknų laibas vijokliukas galėjo tik pasvajoti apie tokį aukštį ir grožį..

Laikas ėjo, vijokliukas augo ir pamažu pradėjo vytis aplink medžio kamieną, šlovindamas jo galią ir grožį. Ir medis buvo nieko prieš, nes jam labai jau patiko šio mažo vijoklio žodžiai..

Na, nieko baisaus, galvojo jis, jei tas vijoklis palypės truputį ir pamatys pasaulį iš aukštai, juk jis visai netrukdo, bet užtat jo saldžios kalbos tokios mielos ausiai..

O vijoklis kasdien kilo vis aukščiau ir aukščiau, jo stiebas darėsi vis tvirtesnis ir vis stipriau spaudė medžio kamieną.

Ir vieną dieną medis suprato, kad jau negalės išsilaisvinti nuo vijoklio įkyrumo ir kad jam teks susitaikyti su šia įžūlia kaimynyste, viliantis, kad jis stipriai neišsikeros.

Bet vijoklis nė nemanė sustoti: savo tvirtomis lianomis jis jau apsivijo visas medžio šakas ir lipo vis aukščiau ir aukščiau.

Galiausiai medis pradėjo džiūti, trokšdamas be oro ir vandens, bet vijokliui tai buvo nė motais! Iš tolo medis dar atrodė vešlus ir žalias, bet priėjus arčiau matėsi, kad tai tik sausas kamienas, apvytas vešlaus vijoklio lianomis.

Vijoklis triumfavo: jis pasiekė tokias aukštumas, apie kurias net nedrįso svajoti! Jam tai pavyko! Jis svaiginančioje aukštumoje!..

..Na, o medžio likimas jo jau visai nedomino..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Visiems gražaus savaitgalio 🙂 !

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s