Griaunančios elgesio programos

Šiuolaikinėje visuomenėje yra daug negatyvių elgesio programų, kurios griauna žmonių gyvenimą. Dauguma jų yra įgytos per auklėjimą vaikystėje, per informavimo priemones arba tiesiog kartojant daugumos elgesį, t.y., jos yra sąmoningai ar ne, bet visada skiepijamos iš išorės.

Tokių programų klasta tame, kad visuomenė jas kartoja metų metais, jos perduodamos iš kartos į kartą (dėl to jos gali tapti ir giminės elgesio programomis), todėl žmonėms jos pradeda atrodyti normalios ir įprastos. Jos atrodo stabilios ir nepajudinamos, apie tai žmonės sako: “Nieko čia nepakeisi – taip visada buvo, yra ir bus..”

Ir nors dauguma žmonių mato mūsų visuomenės negeroves – skurdą, ekonomines krizes, karus, korupciją, bedarbystę, susipriešinimą, nusikaltimus ir t.t., tačiau retai susimąsto, kad būtent negatyvių programų kartojimas visada duoda tuos pačius rezultatus – visas negeroves. Žmonės gali ir turi jas pakeisti, bet tam, kad kažką keistume, reikia žinoti – ką keisti, reikia suprasti visų negerovių priežastis.

Dž. Krišnamurtis sakė: “Kol žmonės nesupranta – kokioje realybėje jie gyvena, tol negali būti nei kalbos apie dvasinį augimą ir žmonijos tobulėjimą.” Kitaip tariant, nesupratęs gyvenimo įvykių priežasčių ir pasekmių, žmogus neturi kriterijų, pagal kuriuos galima atpažinti ir lygiuotis į tikrąsias, į amžinąsias vertybes.

Tos griaunančios programos – tarsi virusai, kurie plačiai plinta ir aktyvuoja įvairiausius negatyvius scenarijus mūsų gyvenime, ir būtent dėl jų gausos jos darosi vis labiau pastebimos, matomos ir juntamos daugumai žmonių.

Trumpai apžvelkime ryškiausias destruktyvias visuomenės programas – jos veikia ir buitiniame lygmenyje, ir santykiuose tarp tautų. Manau, dauguma jas atpažins..

Priešiškumo programa. Paplitusi labai plačiai ir pasireiškia kaip išankstinis negatyvus nusistatymas prieš aplinkinius, kuriam nėra jokio pagrindo. Tokie žmonės tarsi užkrėsti negatyvumu, jie viską mato tik per negatyvumo prizmę.

Gyvenime visa tai pasireiškia kaip nepaaiškinama agresija ir neapykanta žmonėms: tai piktos apkalbos ir ginčai, pažeminimas, smerkimas, despotiškumas, konfliktiškumas.

Intrigų programa. Tai pranašumo iliuzija, kai leidžiama sau savanaudiškais tikslais pasinaudoti ir manipuliuoti kitais (kaip taisyklė, atvirais ir patikliais) žmonėmis. Jos pagrindas – atviras ar užslėptas melas ir apgaulė, liguista garbėtroška.

Gyvenime pasireiškia kaip iškėlimas savęs virš kitų, susireikšminimas, “visagalio” sindromas, kai į kitus žvelgiama kaip į “paprastus žmones”, “minią”, “bandą”, “nevykėlius”.

Konkurencijos ir pavydo programa. Nuolatinis varžymasis, nuolatinis siekis būti geriausiu iš visų ir neapykanta tiems, kas, jo manymu, kažką padarė geriau ar įdomiau.

Ši programa paverčia gyvenimą amžinomis sekinančiomis varžybomis, o kiekvieną “geresnį” ar “sėkmingesnį” žmogų – priešu.

Materializmo programa. Kai materialūs daiktai, pinigai ar kūno malonumai žmogui – didžiausia vertybė gyvenime. Dėl jų jis pasirengęs viskam, visą savo gyvenimą jis skiria daiktų įsigijimui, kaupimui ir kūno malonumams.

Gyvenime tai pasireiškia besaikiu vartojimu, nuolatinių daiktų troškimu, pastovia jų kaita ir atnaujinimu, vis naujų įspūdžių ir malonumų paieškomis. Tokio žmogaus manymu, tik tam tikri daiktai arba jų kiekis suteikia jam vertingumą ir prestižą.

Savęs griovimo programa. Tai įvairios priklausomybės (alkoholis, tabakas ir kiti narkotikai),  kenksminga mityba (persivalgymas, maistas su kenksmingais cheminiais priedais), piktnaudžiavimas vaistais, nusikalstamas elgesys ir bet koks elgesys, kuriuo žmogus kenkia sau.

Žmonės su šia programa kenkia sau, kartais patys to nesuvokdami. Visa tai skatina sistema: lengvai prieinamas alkoholis, kenksmingas sveikatai maistas parduotuvėse, įkyriai peršama vaistų reklama, sunkios išgyvenimo sąlygos, kurios provokuoja nusikalstamą elgesį ir pan..

Autoritetų poreikio ir jų garbinimo programa. Kai žmonės įtiki, kad yra “išrinktieji”, kurie žino, kas žmonėms geriau ir kad patys žmonės nieko negali be autoritetų.

Ši programa pasireiškia gyvenime kaip nuolatinės autoritetų paieškos ir jų garbinimas. Tokiu atveju žmogus nepasitiki savimi, ir vietoje savo kūrybinio potencialo realizacijos nuolankiai atiduoda savo gyvenimą autoriteto valiai.

Konformizmo programa. Tai baimė neatitikti daugumos elgesio šablonų, išsiskirti iš kitų. Tai visiškas prisitaikymas ir aklas paklusimas daugumai, priklausomybė nuo daugumos nuomonės.

Konformistui net mintis apie savo unikalumą, laisvę ar saviraišką yra baugi, jam saugumas gyvenime siejasi su sekimu paskui daugumą ir atitikimu visuotinai priimtiems standartams.

Tokių programų yra daugiau, ir visos jos negatyviai veikia visuomenę. Visi žinome, kad nuolat kartodami kažkokį negatyvų veiksmą, mes niekada nepasieksime pozityvaus rezultato. Jei visuomenėje daug negatyvumo – reiškia, yra ir to negatyvumo šaltinis, arba – priežastis.

Kad apsivalytume nuo negatyvumo, turime pirmiausiai pašalinti jo priežastis, kitaip tai tikrai bus pasaka be galo, nes nestabdomas, nuolat palaikomas negatyvumas plinta, plečiasi ir bujoja lyg virusas.

Jei žmonės tą negatyvumo virusą atpažįsta ir sustabdo jį ištakose – jis netenka palaikymo, terpės augimui ir pamažu senka, kol galiausiai visiškai išnyksta. Ir kuo daugiau žmonių tai atliks – tuo greičiau pasibaigs visų negatyvių programų veikimas.

Dabar, kai taip ryškiai matomos visų griaunančių programų poveikis ir pasekmės, kiekvienas žmogus gali sąmoningai jų atsisakyti, tuo pačiu paspartindamas ne tik savo, bet ir visos žmonijos apsivalymą nuo negatyvumo.

Liaukimės griauti.. Pradėkime kurti visų labui ir gerovei 🙂 !

Parengė ruvi.lt

Reklama

11 minčių apie „Griaunančios elgesio programos“

  1. Ačiū, Rūta,
    Sužinoti apie negatyvias programas, kaip jos veikia tikrai įdomu. Kviesti jas atpažinti ir joms nepasiduoti, be abejo, svarbu. Bet tai tik pirmas žingsnis. O, jeigu likti ties juo, ir neveiksmingas. Apsidairykime. Juk žmonija puikiai žino, kad beatodairiškai teršdama Žemę, orą, vandenį priartėjome prie planetos katastrofos. Daugelis pripažįsta, jog tokios žinios, faktai varo į depresiją. ,,Išeitis” viena – užsimerkti ir užsikimšti ausis… 🙂
    Nes mes neatsakome į pagrindinį klausimą: KODĖL? Kodėl mes taip gyvename?
    Todėl, jog taip pasirinkome. Esame Sielos ir dvasiniame pasaulyje puikiai žinome, kas yra tobula, vertinga visai Kūrinijai. Nes esame jos dalis. Į žemiškąjį pasaulį mes ateiname realizuoti save, patirti tas vertybes, t.y. Tapti tuo ką jau Žinome. Taigi, kaip galima patirti, kas yra pozityvu, gera, jeigu neišbandyti, to, kas neigiama? Štai, kodėl sukuriame tiek negatyvizmo, ,,renkamės” jį. Mes ,,pamiršome”, jog esame VISUMOS dalis, t.y., kas naudinga kitam, gamtai, planetai yra naudinga visų pirma MAN.
    Taigi, reikėtų ne abstrakčiai kviesti kovoti su negatyvumu, tačiau, pirmiausia sau pasisakyti, kad esu VIENA SU VISA KŪRINIJA. Manau, tai suvokus visa savo esybe (ne vien protu), ateis ir konkretūs sprendimai.
    Visatos masteliu nėra nieko bloga ir nieko gera. Tik pasirinkimai. Teisingi pasirinkimai veda į dvasinį augimą – Sielos evoliuciją. Pakilusi Siela jau nebeturi poreikio patirti negatyvumo ,,savo kailiu” – Visatoje egzistuoja daugybė primityvių civilizacijų. Užtektų vien jas stebėti retkarčiais (taip, kaip mus stebi dabar kitos, pažengusios rasės 🙂 ).

    P.S. Turbūt nuskambės drastiškai, tačiau priartėjome prie susinaikinimo ribos: arba turi įvykti žmonijos sąmonės revoliucija, arba būsime ,,nušluoti”, kaip rasė nuo Žemės paviršiaus – įvyks planetos kataklizmas (istorija patvirtina tokių buvus ne vieną…). Makro požiūriu, tapome, tarsi vėžys ant Žemės kūno: mūsų per daug ir mes kenkiame vieni kitiems ir visai planetai. Aišku, Sielos begalinio gyvenimo atžvilgiu, tai nieko nereiškia. Tik patirtį žemiškajame pavidale tektų pradėti įgyvendinti vėl nuo pradžių. Šį kartą tikintis nedaryti neteisingų pasirinkimų…

    Patinka

    1. Labas, Rolandai 🙂

      Teisingai, kraštutinis negatyvumas ir priveda prie tų visų drastiškų pasekmių, kurias aprašei. Ir tai, manau, riba, kuri daugelį pažadino ir privertė pažiūrėti į savo ir mūsų visų gyvenimą, į Žemę.

      Aš kviečiu ne tik pripažinti mūsų negatyvias programas ir suprasti jų pasekmes, bet ir būtinai jas keisti, ir pirmiausiai savo kasdieniniame gyvenime. Kitaip tik pasyviai lauksime kažkokių mistinių gelbėtojų.. Kviečiu ne tik kaltinti save dėl visko, kas vyksta dabar, bet galiausiai imtis atsakomybės už save ir už mūsų visų likimą – tai aktyvi gyvenimo pozicija, tai gali kiekvienas žmogus. Tereikia pradėti – kas, jei ne mes 🙂 ?

      Patinka

      1. Sveika, Rūta,
        Ar mes kalbame ne apie tą patį? Ar aš ne siūlau pradėti???
        Taigi, ne kaltinu, o PRISIIMU ATSAKOMYBĘ: ne KAŽKAS privedė žmoniją prie ribos, bet MES. Tai pirma.
        Antra. Nebeužtenka deklaruoti ,,kažką darykim, keiskimės, pradėkime…” Siūlau KAIP. Pradėkime nuo savęs. Kiekvienas. Tebūnie suvokimas, jog ESAME VIENA – VISUMOS DALIS būna tas pirmas žingsnis. Nesutinki?
        Mistiniai gelbėtojai? Kažką praleidau?..

        P.S. Manau, nebeturime laiko prabangos – palaipsnio sąmonėjimo (šimtmečių). Gal nebeliko jau ir dešimtmečių… Kad sustoti ristis į bedugnę, būtinas žmonijos Sąmonės Šuolis. Tik ar tą šuolį privalo sukelti kokia nors stichinė nelaimė? (deja, iki šiol, kad pasikeistų požiūris, žmogui vis reikdavo sukrėtimo…)

        Patinka

      1. Labas, Algirdai 🙂

        Ačiū už komentarus – trumpai ir taikliai 🙂 !

        Tereikia mums ištrinti kompleksą “vienas žmogus nieko negali” ir pradėti nuo mažų žingsnelių – tvarkytis kiekvienam pirmiausiai savo kiemą (sąmonę), sugrįžti prie žmoniškumo (dorovės, kūrybinės išraiškos, savitarpio pagalbos, vienybės), atkurti sveiką sąveiką su žmonėmis ir gamta.

        Vienas žmogus gali labai daug, visi geri ir blogi darbai Žemėje prasidėdavo ne nuo grupės žmonių, bet nuo vieno žmogaus idėjų, kuris vėliau ir suburdavo žmones geriems ar blogiems darbams. Mums tik įkalta, kad mes bejėgiai, o iš tiesų mes galime labai daug, tik reikia pradėti 🙂 . Mūsų laikais didžiausias žygdarbis – būti Žmogumi.

        Patinka

    2. Žmonijos sąmonės revoliucija ne taip lengvai “darosi”. Iš mano pastebėjimų, pirmiausia, žmogui turi būti duota suvokti, tik tada jis eis tuo keliu, o jam įdėti, išaiškinti yra sunku, o kartais ir neįmanoma, nes, matyt, ne tam jis čia žemėje duotas tiems, kurie suvokia. Revoliucija matyt įvyksta tada, kai jau neįmanoma gyventi po senovei, arba kitaip sakoma – kad pakilti į viršų, reikia kristi labai žemai kad atsispyrus nuo dugno kilti. Štai turiu pavyzdį – žmogus turi “priemonę” sąmoningumui kelti ir nėra kelio kaip ją paskleisti – tie, kurie nusipirko nesuvokia kas tai ir nesiruošia klausyti ilgų pasakojimų kas tai ir kaip veikia, o siūlant tiems, kurie galėtų priimti ir pranešti kitiems, arba padėtų surasti tuos, kurie gali tvirtai tai įsikabinę skleisti kitiems – jie net nesusidomi, nes, matyt, gyvas toks posakis – gerai prekei reklamos nereikia. Uždaras ratas. Vieniems – neaišku, o norint paaiškinti sako “ne”, kitiems net neįdomu, nes, matyt, nėra suvokimo, kad žmonija ant ribos. Klausimas būtų – kaip tam turinčiam tą materinę priemonę ją paskleisti, paaiškinti (ši priemonė ugdo sąmoningumą, kuris būtinas ypač dabar)? Tai rodo, kad iš aukščiau veda keliu ir jei aukščiau neleis – tai niekas nepažins tos priemonės, o “mokys” žmoniją kol reikės. Mes, kurie sąmoningai suprantame kur eina žmonija, kol kas esame bejėgiai veikti (norėčiau klysti). Šis mano tekstas parodys irgi kai ką apie skaitančiuosius. Beje, neigiamų dalykų rašymas jau yra prisidėjimas prie neigiamų minčių gaminimo, o reikėtų skleisti tik teigiamas, t.y. rasti kitokius žodžius. Ieškokime išeičių, gal atrasime, malonaus ir vaisingo mums bendravimo.

      Patinka

      1. Labas, Rūta 🙂

        Kaip smagu skaityti bendraminčių pamąstymus! Pritariu jums, kad nelengva šiame pasaulyje, kur tiek iliuzijų, ne tik suprasti, kas yra tikra, bet ir apskritai pradėti apie tai galvoti – juk iliuzijos taip įtraukia, kad tai ir atrodo kaip tikras gyvenimas.

        Kita vertus – dauguma iliuzijų susiję su materialia gyvenimo puse, o turint kūną su būtinais poreikiais (maistas, pastogė, drabužiai ir t.t.) labai lengva nukrypti vien į kūno aptarnavimą ir egoizmą, o būtinus poreikius paversti prabangos troškimu ir suteikti vertę iliuzijoms. Tai dažniausias žmonių nuklydimas nuo dvasingumo.

        Bet, tarkim, žmogus gali turėti daug prabangių daiktų, kuriuos kaupia visą gyvenimą, dėl to atstumdamas į šalį bendravimą su šeima ar draugais, bet jei jis rimtai susirgs ar atsidurs kokioje kitoje bėdoje – tuo metu jis norės tik žmogiškos šilumos, supratimo ir palaikymo, ir tikrai negalvos apie tai, kaip įsigyti dar vieną prabangų daiktą.

        Tokios ir panašios situacijos “žadina” giliai įmigusius žmones, griauna iliuzijas ir skatina pažvelgti plačiau į pasaulį, ir pirmiausiai – į savo vidinį dvasinį pasaulį. Apie tai yra posakis: “Iliuzijos, kaip ir indai, dūžta laimei..” Ir, žinoma, pritariu jums, kad pabudimas – procesas, tai neįvyksta žaibiškai ir visai žmonijai kartu.

        Todėl nelengva anksčiau pabudusiems, nes jie jau mato visą realybę tokią, kokia ji yra, bet jiems tenka joje gyventi ir laikytis esamos sistemos taisyklių, kuriuos prieštarauja dvasingumo principams (vienybė, žmogiškumas, dorovė, sąžinė ir t.t..). Bet jie žino, kad gyvenimo sistema yra palaikome mūsų mintimis ir veiksmais ir.. lygiai taip pat gali būti suardyta, šalia kuriant kitą erdvę – harmoningą, šviesią.. Todėl kuria tokią erdvę savo gyvenime, savo artimiausioje aplinkoje, įkvėpdami kitus pradėti gyventi kitaip 🙂 .

        Jūs teisingai pastebėjote – neigiamos mintys, kalbos ar rašymas prisideda prie neigiamos erdvės kūrimo, todėl labai svarbu jas atsekti ir mokytis mąstyti plačiau, pozityviau, atsakingiau. Žinoma, rezultatas nebus iš karto matomas, nes pokyčiams reikia laiko, bet – kelią įveikia einantis, ir niekaip kitaip. Galima įsivaizduoti, kad turime sutvarkyti labai stipriai užterštą ir užkrautą jau nereikalingais daiktais kambarį: visa tai pamačius pradžioje atrodo, kad neįmanoma jo išvalyti, bet gi pradedame, ir – sutvarkome 🙂 !

        Todėl linkiu visiems kantrybės ir kryptingumo – taip mes įveiksime kelią iš tamsos į Šviesą 🙂 . Būtinai įveiksime – nėra nieko stipresnio už idėjas, kurias atėjo laikas įgyvendinti 🙂 .

        Patinka

  2. Labas, Rolandai 🙂

    Mes abu parašėme savo požiūrį į mūsų dienų realybę, jis tikrai sutampa, gal tik tavo požiūris vyriškas, o mano – moteriškas 🙂 ..

    Aš rašiau, kad mes dėl visų negatyvių programų labiau linkę kaltinti save dėl visų blogybių – aš pilnai išgyvenau tą savigraužą ir neviltį dėl visų blogybių pasaulyje, kol supratau, kad reikia galiausiai pradėti nuo savo gyvenimo, imtis atsakomybės už savo mintis ir veiksmus ir kiek įmanoma harmonizuoti savo gyvenimą ir savo aplinką – tai ir yra kiekvieno žmogaus dvasinis darbas.

    Padėtis dabar tikrai kritiška, bet mes iš inercijos vertiname ją iš negatyvumo taško – tai mūsų įprotis mąstyti apie viską, tame tarpe apie ateitį negatyviai. Sustabdyti tą ritimąsi į bedugnę galima net paskutinę akimirką, bet tik tuomet, kai aiškiai žinome – kokios ateities norime ir tai įgyvendiname savo mintimis ir veiksmais. Ar gali būti didesnė prasmė gyvenime už kasdieninį dvasinį darbą, už buvimą Žmogumi kiekvienoje gyvenimo situacijoje, ypač šiuo lemiamu žmonijos istorijos metu? Tik konkrečiais darbais pasieksime Vienybę, prisiminsime, kad visi esame Viena..

    Apie gelbėtojus parašiau todėl, kad dabar labai žmonių jų laukia, nes patikėjo, kad esame bejėgiai kažką keisti. Arba – iš negatyvaus mąstymo inercijos atrodo, kad reikia kažką versti, su kažkuo kovoti, bet tai tos pačios negatyvios programos, kurių rezultatus jau matėme žmonijos istorijoje.

    O iš tiesų viskas paprasčiau – kaip minėjau, dabar žygdarbis tiesiog būti Žmogumi, ir mūsų ateitis priklauso nuo mūsų vidinės būsenos, sąmoningumo, mūsų dvasinių vertybių. Mūsų ateitis priklauso nuo kiekvieno žmogaus. Viskas mūsų rankose, viskas bus taip, kaip turi būti – mes tikrai žengsime tą nelengvą žingsnį iš negatyvios patirties evoliucijos link – kitaip kam tada visa ta patirtis buvo reikalinga?.. Šį kartą viskas bus gerai, ir mes paskui susėsime visi drauge kažkur prie laužo vieną gražų vakarą ir stebėsimės, džiaugsimės, dalinsimės įspūdžiais – kaip mums galiausiai viskas puikiai pavyko 🙂 ..

    Patinka

      1. Labas, Algirdai 🙂

        Kol esame čia, galvokime apie Šiapus, o kas bus Anapus (laužas ar katilas 🙂 ) – pamatysime..

        Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s