Praregėjimai (27)

Nuolatinis skubėjimas, bėgimas ir nerimas – tai tik veiksmo iliuzija. Žmonėms atrodo, kad jei jie nuolat karštligiškai nesiblaško, kaip voverės rate, tai jie apskritai nieko nedaro.

Visa tai panašu į audrą stiklinėje: vanduo taškosi į visas puses, bet iš esmės nieko nesikeičia. Veiksmo iliuzija – viena didžiausių mūsų dienų iliuzijų..

Ir ji ne tokia jau nekalta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio: veiksmo iliuzija atitraukia mus nuo to, kas iš tiesų yra svarbu gyvenime.

Juk mūsų gyvenime tiek daug dėmesio “gaudyklių“ į dirbtinus išorinius blizgučius – ir žmonės tarp jų blaškosi, nuolat kažko nori, siekia, įrodinėja, varžosi..

Viskas, kas yra tikrai vertingo šiame pasaulyje, sukurta ir yra kuriama tų žmonių, kurie yra atokiau nuo tokio išorinio šurmulio ir viešumos. Šie žmonės – sąmoningi bendros gerovės Kūrėjai, dvasinės evoliucijos garantai. Jie – Kūrėjo “rankos“ Žemėje..

Tyloje, ramybėje ir pusiausvyroje gimsta tikros, amžinos vertybės, kurios harmonizuoja pasaulį, ir nesvarbu, kas tai – tyra mintis, įkvepiantis žodis, geras darbas, taikus pokalbis, pagalba žmonėms, rūpestis gamta, tarnystė visų labui, užaugintas sodas ar meno kūrinys.. (Ošo)

**********

Žmonės vertina techninį progresą, tačiau nesusimąsto apie vidinę žmonių būseną, o šiuo metu ji yra labai prasta: žmonių protas neramus, juos kankina vidiniai prieštaravimai, o širdys kupinos pykčio ir neapykantos.

Tai yra visų mūsų bėdų priežastis: žmonės nemyli vieni kitų, reiškia pretenzijas, kovoja, kariauja, pavydi, kerštauja, reikalauja, kaltina, išnaudoja, savinasi..

Neramus protas ir neapykanta širdyje stabdo tikrąjį progresą – dvasinį. Todėl mums dabar pirmiausiai reikalingas vidinis “nusiginklavimas“.

Mūsų mintys formuoja mūsų vidinę būseną, todėl atsikratykime pykčio, neapykantos ir visų kitų egoizmo apraiškų – tuomet protas nurims, o širdyje užgims meilė ir taika. Tuomet ir prasidės tikrasis progresas.

Apie tai byloja ironiškas posakis: “Dabar, kai mes išmokome skraidyti ore kaip paukščiai, plaukioti po vandeniu kaip žuvys, mums trūksta tik vieno: išmokti gyventi Žemėje kaip žmonės ..“ (D. Krišnamurtis)

************

Visos pasaulio religijos, filosofai ir humanistai yra vieningos nuomonės apie tai, kad tik meilė, vienybė ir dorovė – vienintelis įmanomas žmonijos kelias į tobulėjimą.

Vadovaudamasis šiomis dorybėmis, žmogus gali visapusiškai vystytis ir augti dvasiškai. O visuomenė su tokiais orientyrais klesti ir nuolat tobulėja. (L. Tolstojus)

************

Dabartinė žmonių karta išgyvena audringą perversmą žmonijos istorijoje. Mes esame ant naujojo pasaulio slenksčio, kuriame nebus senųjų ribojančių įsitikinimų, karų ir vienpusiško materialistinio Kūrinijos suvokimo.

Tai ne naivi utopinė idėja, kaip mano dauguma žmonių, bet galimybė, kurią mes visi galime, ir – būtinai paversime realybe! Nes kosminiai ciklai – galingi pokyčių katalizatoriai, jie “žadina“ miegančią žmonių sąmonę.

Tiesiog tam atėjo laikas – ir jei kiekvienas žmogus nuoširdžiai sieks aukštų idealų, tuomet ir ateis žmonijos aukso amžius.. Jo atėjimą mes galime pagreitinti arba atidėti vėlesniam laikui, bet jis būtinai ateis.

Harmonijos, vienybės, taikos ir klestėjimo amžius jau ant slenksčio.. Buskime.. ir savo mintimis bei veiksmais paverskime jį mūsų nuostabia realybe 🙂 !

************

Parengė ruvi.lt

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s