Praregėjimai (2)

* Vaikas myli gamtą – jį uždaro keturiose sienose; vaikas negali būti be judėjimo – jį privertė sėdėti; jis mėgsta dirbti rankomis – jį pradėjo mokyti teorijų; jis nori kalbėti – jam įsako tylėti; jis nori suprasti – jam liepia mokytis mintinai; jis norėtų pats ieškoti žinių – jam pateikia parinktas žinias..

Ir tada vaikai išmoksta to, ko niekada neišmoktų kitomis sąlygomis – jie išmoksta meluoti ir apsimetinėti. (A. Ferjeras)

* Mokslui žinomi atvejai, kai vaikus augino laukiniai žvėrys – jei tai tęsėsi ilgiau nei keturis metus, vaikas visam laikui tapdavo gyvūnu žmogaus kūne.

Analogiški procesai vyksta su šiuolaikine visuomene: jei žmogų maždaug iki 25-30 metų auklėja “laisva žiniasklaida“ – iš jo padaromas “socialinis mauglis“, kuriam nežinomos dorovinės vertybės ir visos savybės, kurios sudaro žmogaus esmę. Todėl jam nekyla klausimas apie gyvenimo prasmę, dar daugiau – toks klausimas jam atrodo keistas..

* Šiuolaikinės visuomenės paradoksai: žmonės kariauja už taiką; dirba, kad ilsėtųsi; užmuša, kad gyventų; geria nuodus į sveikatą..

Vieno žmogaus nužudymas – nusikaltimas, o milijonų nužudymas – tai išorinė politika. Vieno gyvūno nužudymas – tai žiaurus elgesys su gyvūnais, o milijonų gyvūnų žudymas – tai gyvulininkystė.

* Yra toks 5 procentų fenomenas, kurį dabar dažniausiai naudoja manipuliatoriai – kad valdytų, įbaugintų, įdiegtų absurdiškas idėjas.. Jo esmė tokia: jei žmonių grupėje 5 procentai vienu metu pradeda kažkokį veiksmą – likusi dauguma pradeda tai kartoti.

Šio dėsnio veikimą sunku iš karto pastebėti, nes prasideda jis nuo mažumos. Tačiau tai reiškia, kad net stabilios struktūros gali pradėti byrėti dėl nedidelės grupės žmonių veiksmų, ypač – jei tai teisingi, harmoningi veiksmai visų labui.

Apie tai M. Gandis sakė: “Nori gerų pokyčių – pats tapk geru pokyčiu!“ Ir įrodė tai savo gyvenimu. Taigi: visada pradėkime nuo savęs..

* Atviros širdies jėga didžiulė. Bet mūsų laikais daugumai žmonių labai sudėtinga atverti savo širdį. Jiems atrodo, kad su atvira širdimi jie bejėgiai, nesaugūs. Tačiau tai – iliuzija, nes būtent atvirumas ir nuoširdumas yra stipriausia palaikanti ir sujungianti žmones jėga.

Atvirumas dovanoja žmogui laisvę būti savimi, o ir kiti žmonės su džiaugsmu atsiliepia į nuoširdumą ir pasitikėjimą jais, nes atvirumas yra pati natūraliausia ir sveikiausia mūsų širdies būsena! Ji turi ypatingą magnetizmą, kurį iš karto pajunta kiekvienas žmogus.

Bet šiandien.. mes vis dar skaitome geru tonu nežiūrėti į tai, ką žmonės nešioja po kaukėmis, todėl labai retai matome tikrąją žmogaus esybę. Ir dėl to retai žiūrime žmonėms į akis, kai sveikinamės, o paklausti, kaip gyvename, automatiškai atsakome: “Gerai!..“ (A. Louenas)

* Mes ieškome laimės išorėje: daiktuose, santykiuose, idėjose.. O kai ieškome laimės kažkame išoriniame, pvz., daiktuose, tuomet daiktai įgauna didesnę vertę, nei laimė. Juk išoriniai dalykai tokie nepastovūs: daiktai susidėvi, santykiai nutrūksta, idėjos keičiasi.. Taigi, dėl to mus nuolat lydi kančia, liūdesys, nusivylimas..

Laimė – ne tai, ką galima atrasti ar įsigyti. Ji pati ateina: ji žmoguje, ir atsiveria ji tuomet, kai žmogus yra harmoningoje būtyje: su savimi, su žmonėmis, su gamta. Tada žmogus pats tampa laimės šaltiniu.. (J. Krišnamurtis)

(Mintys iš knygų ir paskaitų, parinko ir vertė – ruvi.lt)

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s