Deimantas

“..Kol tu neprisilieti prie Mokymo,
kalnai – tai kalnai, o upės – tai upės.
Kai pradedi mokytis,
kalnai – jau nebe kalnai, o upės – jau ne upės.
Bet po to, kai pasieki nušvitimą,
kalnai – tai vėl kalnai, o upės – vėl upės..“

Mokytojas papasakojo apie tai, kaip vaikystėje jis pamatė deimantą ir pagalvojo: “Koks gražus akmenėlis!“

Paauglystėje jis sužinojo, kad deimantas yra brangakmenis.

Tapęs jaunuoliu jis sužinojo, kad deimantas yra kiečiausias natūralus mineralas.

O tapęs Mokytoju ir įgijęs išmintį, jis vėl pamatė, kad deimantas tėra paprastas akmuo..

Kiekvieną kartą, kai plėtėsi jo sąmonė, deimantas atsiverdavo jam vis iš naujos, dar nematytos pusės.

Mokytojas baigė savo pasakojimą, o mokinys negalėjo nuslėpti savo nuostabos:

– Nejaugi vaikas ir išminčius lygūs?? O jei taip, tai kam tuomet reikia mokytis ir semtis gyvenimo išminties?..

Mokytojas nusišypsojo ir atsakė:

– Ne, vaikas ir išminčius negali būti lygūs.. Vaikas nevertina deimanto, nes nežino jo vertės. Išminčius gi nevertina deimanto, nes žino jo vertę – jis žino, kad nei laimės, nei meilės ar išminties už jį nenusipirksi..

(Pagal S. Šepel alegoriją, vertė ruvi.lt)

Visiems gero artėjančio savaitgalio 🙂 !

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s