Du pasauliai

Kad įgytume vidinę harmoniją, dvasiniai mokymai moko mus mylėti šį pasaulį. Tačiau dažną toks raginimas sutrikdo ir sukelia vidinį prieštaravimą: kaip galima mylėti pasaulį, kuriame tiek žiaurumo, neteisybės ir kančios?..

Kaip išspręsti šį prieštaravimą? Tiesiog atidžiau pažvelkime į gyvenimą ir pamatysime, kad yra.. du pasauliai.

Vienas – žmonių pasaulis: tai valdymo sistema, ekonomika, taisyklės, įstatymai, tradicijos, vertybių sistema ir t.t.. Tai yra viskas, ką sugalvojo žmonės, kuo vadovaujasi savo gyvenime, ir – visos žmonių valdymo bei poveikio priemonės.

Yra ir kitas pasaulis – Žemė su visa gamta – kuri yra valdoma Visatos harmonijos dėsnių. Harmoniją galime įžvelgti gamtos cikluose ir fazėse, įvairių gyvybės grandinių veikime. Svarbiausias harmonijos principas – sudaryti tinkamas sąlygas augimui, vystymuisi, sąveikai.

Akivaizdu, kad šie du pasauliai labai skirtingi. Akivaizdu ir tai, kad jie nesudaro vieningos visumos. O turėtų..

Juk Žemė – visų mūsų namai, mes neturime kitų namų. Kad gyventume harmoningai – turime laikytis dėsnių, pagal kuriuos gyvuoja visa gamta. Tuomet būtų sveika sąveika – žmonija ir gamta palaikytų viena kitą, t.y., sudarytų sąlygas harmoningai būčiai.

Prisiminkime – juk visuose senuose mokymuose sakoma, kad stebėtume gamtą ir įžvelgtume joje būties dėsnius. Mūsų protėviai tai žinojo, visos senovės tautos gerbė ir tausojo gamtą. Ir ne iš baimės ar nemokšiškumo, o iš gilios pagarbos savo maitintojai.

Šiuolaikinė žmonija savo vystymosi etape pasiekė ribines negatyvumo apraiškas, kai vis aiškiau matome tokio vienpusio negatyvaus vystymosi pasekmes: egoizmą, susipriešinimą, agresyvumą, neatsakingumą, išnaudojimą, parazitavimą, atitrūkimą nuo gamtos, ekologijos problemas ir t.t.

Tokio žmonių pasaulio neįmanoma mylėti.. nes gyvenimas griaunančiomis nuostatomis slopina bet kokius šviesius jausmus ir siekius. Todėl turime pažvelgti tiesai į akis ir suprasti, kad taip, kaip šiandien gyvename – yra pasekmės, ir keisti jas sukėlusias priežastis.

O šalia gyvuoja nuostabus ir tyras gamtos pasaulis.. Pateka ir leidžiasi saulė, keičiasi metų laikai ir kiekvieną pavasarį gamta sudaro sąlygas augmenijos augimui. Vėl ir vėl maitina ir rengia mus. Nežiūrint į nieką, net į tai, kad griauname gamtą ir kad nevertiname viso šito stebuklo..

Štai šis gamtos pasaulis ir vertas didžiulės pagarbos ir meilės – kaip natūralaus atsako į jos begalinės, besąlygiškos meilės mums išraišką. Ir žmonija jau vis aiškiau mato savo sugalvoto pasaulio išsigimimą ir intuityviai linksta į tai, kas amžina ir tikra.

Mylėkime mūsų Žemę, jos nuostabų gamtos pasaulį. Pakelkime dažniau akis į dangų, išgirskime paukščių čiulbėjimą, pamatykime bundančios gamtos žavesį, įkvėpkime gaivaus oro.. Tai mūsų gyvybės šaltinis. Kiekvieną akimirką besąlygiškai dovanojamos mums dovanos.. Tai mūsų Namai.

Mes esame šio nuostabaus gamtos pasaulio dalis. Jis myli mus, jis savo meilę išreiškia savo gyvenimu dėl mūsų. Pajuskime tai, ir mūsų širdyje taip pat užgims meilė – kaip nuoširdus atsakas į gamtos besąlygišką meilę.

Tuomet ne tik pajusime harmoniją, bet ir pamatysime, kaip byra mūsų iliuzijų pasaulis. Ir įvyks paprastas stebuklas: iš abipusės meilės gims vienybė, vieninga visuma – vienas pasaulis. Sugrįšime pagaliau Namo.. Mylėti, kurti, džiaugtis. Visų labui 🙂 ..