Tarsi žuvis vandenyje..

Vienas žmogus vaikščiojo jūros pakrante ir pamatė bangų išmestą žuvį: ji blaškėsi ant kranto, ir matėsi, kad jos jėgos senka.

Žmogus sustojo ir bandė suprasti – kame tokios kančios priežastys. Ir jam pasirodė, kad žuviai labai kieta gulėti ant pakrantės akmenų.

Jis pabandė įsivaizduoti – kaip pats jaustųsi, jei gulėtų ant drėgno, kieto kranto.. Žmogus ryžtingai nusiėmė šaliką, sulankstė minkštą pagalvėlę ir paguldė ant jos žuvį.

Tačiau kiek palaukęs pastebėjo, kad žuvis nepasijuto geriau, greičiau atvirkščiai: ji pradėjo dar labiau blaškytis, ir atrodė, kad vargšelė visai nebetenka jėgų..

Pasirodė dar vienas praeivis. Jis priėjo ir pasiteiravo, kas čia nutiko.

Žmogus paaiškino, kad žuvis blogai jaučiasi ir kad jis bando palengvinti jos kančias – net savo šaliką paaukojo, bet jai nuo to nė kiek nepagerėjo..

Praeivis pasakė, kad jaučiasi lygiai taip, kaip ši žuvis tuomet, kai neparūko porą valandų. Todėl, norėdamas palengvinti jos kančią, jis uždegė cigaretę ir įdėjo žuviai į burną.

Tačiau jai pasidarė dar blogiau..

Pro šalį ėjo trečias žmogus ir, pamatęs keistą vaizdą, sustojo: ant kranto, paguldyta ant šaliko, su cigarete burnoje.. blaškėsi žuvis!

Šis žmogus buvo turtingas ir pasakė, kad visas problemas visada išsprendžia tik pinigai. Jis išsiėmė šimto dolerių banknotą ir nusprendė paaukoti jį žuviai – pakišo pinigus jai po peleku.

Bet.. ir tai jai nepadėjo.

Pro šalį ėjo dar vienas žmogus. Jis pamatė būrelį žmonių, apspitusių besiblaškančią ant kranto žuvį, kuri buvo paguldyta ant šaliko su cigarete burnoje ir su šimto dolerių kupiūra po peleku..

Žmonės stovėjo ir nustebę svarstė: kodėl jai nieko nepadeda?.. Juk jie taip norėjo palengvinti vargšelės kančią ir pasiūlė pačius geriausius sprendimus!

Žmogus priėjo arčiau, tylėdamas pakėlė netekusią jėgų žuvį, grąžino šaliką, išėmė cigaretę, atidavė pinigus ir.. paleido žuvį į vandenį.

Ir visi “gelbėtojai“ aiktelėjo: kaip greitai ji atsigavo vandenyje!.. Be jų pasiūlytų šaliko, cigaretės ir pinigų!..

Moralė? Esmė tame, kad mums nereikia to, ką kiti siūlo – mums reikia tik to, kas atitinka mūsų prigimtį. Tai liečia ir auklėjimą: tėvai gali norėti savo vaikui to, kas visiškai priešinga jo prigimtiniams gabumams..

Laimė galima tik tada, kai žmogus realizuoja savo prigimtinius gabumus. Tuomet jis – kaip žuvis vandenyje.. 🙂

(Autorius nežinomas)

Visiems linkiu saulėtos nuotaikos ir gražių dienų :)!

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s