Meilė auga dovanojama…

* Ne tas yra turtingas, kuris daug turi, o tas, kuris daug duoda.

* Šykštuolis labai susirūpinęs, kad tik ko neprarastų – psichologiniu požiūriu jis yra vargšas, menkas žmogelis, kad ir kiek daug turėtų.

* Kiekvienas, kuris gali atiduoti save, yra turtingas.

* Ką vienas žmogus duoda kitam? Jis atiduoda save, vertingiausia, ką turi – dalelę savo gyvenimo.

* Bet to nereikia suprasti pažodžiui. Jis atiduoda savo gyvybinę energiją, savo džiaugsmą, savo dėmesį, savo supratimą, savo žinias, savo humorą, savo liūdesį – visus išgyvenimus ir visas savo dvasinių vertybių išraiškas.

* Taip jis praturtina kitą žmogų, didindamas jo kūrybines jėgas, stiprindamas jo gyvybingumą.

* Jis duoda ne tam, kad gautų: besąlygiškas dovanojimas dovanojančiam pats savaime – džiaugsmas.

* Duodamas jis neišvengiamai pažadina kitame žmoguje gerumo atsaką, ir to gerumo energija sugrįžta atgal, praturtindama duodantį dvasiškai.

* Davimas skatina ir kitą žmogų tapti duodančiu, ir jie abu didina tą džiaugsmą, kurį pažadino gyvenimui.

* Kažin ar reikia akcentuoti, kad gebėjimas mylėti, kaip dovanojimas, priklauso nuo asmens charakterio brandumo.

* Subrendusi meilė yra ryšys, kurio sąlyga yra asmens orumo, individualybės išsaugojimas.

* Nesubrendusi meilė teigia: “Aš myliu tave, nes tu man esi reikalingas”. Brandi meilė sako: “Tu man esi reikalingas, nes aš myliu tave“.

* Be dovanojimo, meilės išreiškiama dar keliais esminiais elementais, bendrais visoms meilės formoms. Tai rūpestis, atsakomybė, pagarba ir pažinimas.

* Yra tik vienas meilės buvimo įrodymas: santykių gilumas ir abiejų gyvybingumas.

* Meilėje įmanomas paradoksas – du žmonės tampa viena, ir vis dėlto išlieka du.

* Meilė yra veikla, o ne pasyvus afektas; tai „pastovi būsena“, o ne „laikinas įsimylėjimas“.

* Bendriausia prasme, aktyvus meilės pobūdis gali būti apibūdintas pirmiausia kaip davimas, o ne gavimas.

* Meilė yra veiklumas: jei aš myliu, aš esu nuolat, veikliai dėmesingas mylimam asmeniui.

* Be meilės žmonija negalėtų išgyventi nė dienos.

* Gilintis į meilės prigimtį, reiškia suvokti bendrą jos stygių šiandien ir pasmerkti tas socialines sąlygas, kurios atsakingos už šį stygių.

* Negalima atidalinti meilės saviems nuo meilės svetimiems. Priešingai, pirmoji egzistuoja tik su ta sąlyga, kad egzistuoja ir antra.

* Savęs dovanojimas ir yra ta jėga, iš kurios gimsta meilė; iš pasyvumo meilė gimti negali.

Mintys iš E. Fromo knygos “Menas mylėti“

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s