Darna išgelbės pasaulį

Šiandien noriu pasidalinti įdomiu atradimu – ištraukomis iš nedidelės knygelės “Darna, arba mokymas apie gyvenimą Gamtoje“. Ją parašė rusų autorius Velimir 1997 metais, o parašyti knygą įkvėpė jo draugai lietuviai. Taigi, mintys apie darną, kuri, autoriaus įsitikinimu, pakeis mūsų pasaulį:

“Civilizacijai reikalingas atsinaujinimas, bet jis neturi ateiti kaip globalinis kataklizmas. Žmogaus sąmoningumas turi pasikeisti taip, kad žmonės galutinai nepažeistų Gamtos gyvavimo pusiausvyros ir tuo pačiu nepražudytų savęs.

* Į pasaulį turi ateiti pagarbos Žemei ir gyvybei idėja. Ji turi tapti aukščiausia vertybe, viršesnė už ekonominius interesus.

* Tai galėtų būti įgyvendinta, jei įsigalėtų pats seniausias mokymas – mokymas apie pagarbą savo žemei, Gamtai ir protėviams. Šiandien šį mokymą reikia suvokti ne per muziejinius eksponatus, o per mūsų gyvenimo matymą.

* Esminę tokio senovinio mokymo idėją man pasiūlė draugai iš lietuvių draugijos “Romuva“, kurie ne vieną dešimtmetį darbuojasi ties senovinių tradicijų atkūrimu.

* Jie papasakojo man apie darnos būseną. Tai tokia būsena, kai žmogus nuolat gyvena harmonijoje (pusiausvyroje) su visu pasauliu ir jaučiasi laimingas. Jis nesusižavi vienadienėmis idėjomis, reklama, masine kultūra.

* Perėjimas į darną reikalauja pastangų, tačiau po to joje gyventi lengva ir džiugu. O ir iš aktyvaus gyvenimo žmogus nepasitraukia – jis tęsia savo veiklą, yra žvalus bei energingas.

* Jam tiesiog prapuola poreikis gyventi pagal civilizacijos primetamą, skausmingai paspartintą daiktų ir gyvenimo normų kaitą… jis remiasi į patikimiausią ir tvirčiausią pagrindą – žemės jėgą ir kertines liaudies tradicijas.

* Galimas ir savaiminis perėjimas į darną. Nemažai žmonių intuityviai pereina į šitą būseną, bet nežino apie ją. Tokius žmones vadina keistuoliais, neišlaikiusiais gyvenimo kovos. Tačiau šie žmonės yra laimingi. Dažnai į darnos būseną žmogų ragina sugrįžti ir jo išvargintas organizmas.

* Darna – tai ir kūrybingumas, kai pasaulis su jo aistromis bei pramogomis lieka kažkur apačioje… Tokiu atveju civilizacijos triukšmas telieka tik kaip triukšmas už lango.

* Sąmoningai darnai reikalinga ideologija ir tikėjimas. Į darną atveda senasis, pamatinis mokymas apie harmoniją su Žeme, Gamta ir gyvybe. Bet koks kitas tikėjimas taip pat gali atvesti į darnos būseną, tačiau ten ši būsena nėra nei esmė, nei tikėjimo tikslas, todėl atrodo kaip atsitiktinė arba tarpinė.

* Lietuviai draugai man paaiškino, kad darna yra teikianti laimę žmogaus būtis santarvėje su Žeme ir protėviais, todėl jai palankūs dievai.

* Neigiamos emocijos, sukeliančios pyktį ir afekto būseną parodo, kad prarastas ryšys su darna.

* Jei darnos būsenoje žmogų ištinka nelaimė, jis nebėga nuo sunkių išbandymų. Jis išgyvena savo nelaimę, neprarasdamas ryšio su savo tradicija, žeme ir protėviais. Tuomet jis gauna jų palaikymą.

* Apskritai, darna – tai Gamtos dvasios priėmimas į savo dvasią. Ir per tai įgyjama būties prasmė.

* Šiandien mokymas apie darną gali išgelbėti pasaulį ir pakeisti šiuolaikinę civilizaciją.

* Senovėje žmogus buvo laisvas nuo žynių diktato. Jį galima buvo tik mokyti, jam siūlyti arba rodyti pavyzdį. O tai reiškia, kad kiekvienam buvo atviras dvasinio augimo kelias. Iš to seka, kad nėra vienintelio kelio į darną.

* Todėl jei kažkas ateis į darną savo keliu – puiku. Svarbiausia, kad žmonės žinotų, jog darna yra!

* Darnos būsena atkuria natūralius žmogaus gyvenimo ritmus. Todėl žmogaus gyvenimas pasidaro ramesnis, lėtesnis. Atsiranda laiko prasmingiems pamąstymams, buvimui Gamtoje, vaikų ugdymui.

* Laiko pakanka viskam! Taip yra todėl, kad žmogus pagaliau supranta – ko iš tiesų jam reikia ir nešvaisto energijos veltui beverčiams dalykams.“

Reklama

2 mintys apie „Darna išgelbės pasaulį“

  1. Labas vakaras Ruvi 🙂

    Įdomus rinkinukas minčių

    O juk visuomenėje nuoširdžiai tikima jog svarbu įsistilpti rėmuose- “ką žmonės pasakys“, svarbu atitikti visas normas ir tikima, kad tai turėtų garantuoti sėkmę gyvenime. O kas gaunama tikint tuo… Juk taip gyvenant dežutė kurioje gyvename vis mažėja. Laimė suprimityvinama iki to, kad užtenka po darbo pasėdėt su alaus buteliu ir mėsainiu rankoje, žiūrint vakaro šou.
    Kai pakeičiame gyvenimo būdą tada pradedame suprast, kas gi yra toji darna.
    Juk visos technologijos taip pat padarytos iš gamtos elementų, tačiau gamta (žemė) pastatoma į antrą vietą, tarsi žmogaus civilizacija ir gamta būtų kažkas atskiro.

    Tačiau natūralieji dėsniai vistiek veikia, nesilaikant jų mes būname mokomi pačios gamtos ir visai nesvarbu ar suprantame kodėl taip vyksta su mumis ar nesuprantame, tai veikia nepriklausomai nuo mūsų žinojimo.

    Patinka

  2. Vytautai, labas :)!

    Tiesiog skaitai mintis – apie tai parinkau ir išverčiau antros dalies ištraukas iš šios knygos: apie civilizaciją, gamtą, natūralius gyvenimo dėsnius..

    Knygelė tikrai verta dėmesio – kaip visada, atradau ją netikėtai internete, o kai pradėjau skaityti, pasirodo – ją įkvėpė parašyti lietuvių protėvių gyvenimo filosofija.

    Apie normas gerai sutapatinai – dėžutė, rėmai.. Jei tai būtų natūralūs dėsniai – puiku, bet visi tie dirbtini apribojimai, šablonai tiesiog žlugdo žmogų.. vien įvairios mados kiek tuštybės atneša į gyvenimą..

    Taip ir gaunasi užburtas ratas: kai gyvename nenatūraliai, įtampa vis didėja, o jai “nuimti“ paduodamas kokio alkoholio butelis, begalinės pramogos, maisto kalnai..

    Ir nieko “nepadeda“.. o tereikia sugrįžti į natūralų gyvenimo būdą – tik tiek ;)..

    Ačiū, Vytautai :), jaukaus vakaro!

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s