Apie tai, kaip mes veikiame vieni kitus

Kaip jūs manote, kaip mes dažniausiai bendraujame? Pasirodo, iš egocentrizmo pozicijų, t.y., kai savo nuomonę laikome vienintele teisingiausia, o kito žmogaus nuomonės nemokame arba nesugebame priimti. Iš tokios pozicijos bendrauti sunku, o pasiekti harmonijos tokiame bendravime apskritai neįmanoma. Kodėl? Būtent dėl rezonanso efekto – jei bendravime skleidžiame žemas energijas, tai pritraukiame į savo gyvenimą žmones, kurie turi tokias pačias energijas, arba tokiu savo elgesiu paveikiame jų reakcijas.

Aplinkinius ypač blogai veikia egocentriškas elgesys, nes jis turi savyje visą paletę vadinamų žemų energijų išraiškų. Tai gali būti pyktis, nuolatinė kritika, ambicijos, neapykanta, o kartais ir žeidžiantis abejingumas. Visa tai kelia įtampą ir nepasitikėjimą. Žemų energijų išraiškose žmonės nelinkę susitarti ar padėti. Tokios energijos yra skiriančios, nes verčia kovoti ir gintis.

Įdomu, kad net sukėlę krizę santykiuose, žmonės nenori keisti savo destruktyvaus elgesio. Dažniausias klausimas: o kodėl aš turėčiau keistis, kodėl turėčiau nusileisti? Na, pirmiausiai tam, kad savo elgesiu nustotume kelti neigiamą rezonansą – kitaip konfliktams nebus pabaigos. Be to, kai keičiasi vieno žmogaus elgesys, į tai būtinai kitaip sureaguoja ir kitas žmogus. Todėl ir sakoma, kad keisti situaciją turime pirmiausiai nuo savęs.

Jei įpuolame į konfliktų virtinę, sustokime ir imkimės atsakomybės už savąją situacijos pusę. Tiesiog keiskime ją: jei keliame konfliktą, nustokime tai daryti, o jei esame puolami, pakeiskime savo reakciją. Ir vienu, ir kitu atveju situacija tikrai pasikeis. Tereikia pradėti daryti konkrečius žingsnius ir nuoširdžiai norėti susitarti. Bendrauti konfliktuojant dažnai tėra blogas įprotis, kurį galime pakeisti.

Mokykimės būti geri vieni kitiems, mokykimės nuoširdumo ir atvirumo bendravime. Ramus tonas ir geranoriškumas – harmoningo bendravimo pagrindas. Tam, kad išmoktume harmoningai bendrauti, turime to mokytis. Na, o privalumus labai greitai pajusime dėl savo elgesio rezonanso. Tai gali maloniai nustebinti, nes harmoningas bendravimas turi visą paletę nuostabių energijų išraiškų..

Visų pirma, harmoningų energijų – geranoriškumo, draugiškumo, pozityvumo – išraiškos gerina nuotaiką, savijautą ir bendrą žmonių emocinę būseną, nes žmonės jaučia nuoširdų susidomėjimą ir rūpestį. Iš čia gimsta tarpusavio pasitikėjimas: žmonės atsiveria giliam ir nuoširdžiam bendravimui, o tai yra pagrindas geriems santykiams. Geri santykiai vienija ir suburia bendrai veiklai ir norą veikti kartu bendriems tikslams.

Bendraudami harmoningai mes įkvepiame vieni kitus ir žadiname žmonėse entuziazmą. Skleisdami pozityvias energijas, mes įkvepiame žmones kūrybinei išraiškai ir geriausių unikalių savybių išskleidimui. Mes paskatiname vieni kitus ir tampame įkvėpimo šaltiniu vieni kitiems. Supratingumas ir palaikymas skatina žmogaus pasitikėjimą savimi, todėl visos harmoningos savybės ypač vertingos bendravime su vaikais.

Galiausiai harmoningai bendraudami mes mokomės mylėti ir pastebėti žmonių vidinį grožį, supančios aplinkos grožį. Jei pastebime grožį žmonėse, tuomet jie pradeda jaustis tokiais, kokiais mes juos matome.. Įvyksta nuostabus rezonansas, ir jie taip pat pradeda matyti pasaulį, save ir žmones kitaip – per meilės ir grožio prizmę.. O tai reiškia: daugiau šypsenų, daugiau mylinčių laimingų žmonių 🙂 .

Tiesiog susimąstykime: na, ar nekeista, kad vis dar tebenuodijame vieni kitus savo ambicijomis, pykčiu, pavydu ir kitomis žemomis emocijomis?.. Mes galime gyventi kitaip – skleisdami gražiausias harmoningas energijas ir sulaukdami tokio pačio nuostabaus atsako 🙂 .. Pradėkime nuo savęs – tai bet kokių permainų pirmasis žingsnis.. Pabandom nuo šiandien?.. 😉 😀

Reklama

27 mintys apie „Apie tai, kaip mes veikiame vieni kitus“

  1. Sveika Vilte,
    Atleisk jei tolesnis komentaras netinkamo formato ar stiliaus, bet tavo paliesta tema man atrodo labai svarbi. taigi leisiu sau įkelti dvi citatas, iš kurių viena jau kartoju.

    “Kokią įtaką darome draugams?
    http://www.DELFI.lt
    2010 rugsėjo mėn. 21 d. 00:00
    Naujausi tyrimai rodo, kad mūsų santykiai su aplinkiniais smarkiai įtakoja mūsų gyvenimus. Kai Harvardo universiteto mokslininkas Nicholas Christakis ir San Diego Kalifornijos universiteto profesorius James Fowler 2007 m. paskelbė šokiruojancias tyrimų išvadas apie tai, kad nutukimas yra užkrečiamas, amerikiečių ir europiečių žurnalistai išspausdino labai skirtingas naujienų antraštes.
    Naujosios Anglijos medicinos žurnale paskelbtose tyrimų išvadose teigiama, kad svorio augimas gali plisti tarsi gripas ir „apkrėsti“ šeimos narius ir draugus. Tikimybė nutukti padidėja net tuomet, jei svorio priaugo jūsų draugo draugo draugas. Tačiau ši tikimybė tuo didesnė, kuo artimesni ryšiai sieja su nutukusiu žmogumi. JAV laikraščių antraštės skelbė: „Priaugote svorio? Kaltinkite storus draugus“, – sako N. Christakis. Europiečiai klausė: „Jei jūsų draugai priaugo svorio, ar tai ne jūsų kaltė?“
    Amerikietiškajame požiūryje atsispindi individualizmas, susitelkimas ties savimi. Tačiau pastaraisiais metais, paskelbę savo tyrimų rezultatus ir išleidę knygą „Susiję: stulbinanti mūsų socialinio tinklo galia ir kaip tai formuoja mūsų gyvenimus“, N. Christakis ir J. Fowler metodiškai silpnino amerikiečių narcisizmą, įrodinėdami, kad viską – už ką balsuojame, ką vedame, ar skiriamės, ar turime vaikų, rūkome, stambėjame, aukojame pinigus, esame laimingi, apimti depresijos, agresyvūs, vieniši – sąmoningai ar nesąmoningai įtakoja mūsų socialinis ratas.
    „Mūsų knygoje išdėstyti argumentai prieštarauja nuomonei, kad viską renkamės laisva valia“, – sako N. Christakis. Kaip rašo knygos autoriai, šis atradimas gali šokiruoti.
    Taip, mus įtakoja draugai, tačiau mes irgi darome jiems įtaką. Mes turime galimybę pakeisti tūkstančių žmonių gyvenimus. Mūsų galimybė įtakoti žmones siekia tris lygmenis (draugus, jų draugus, ir šių draugus), o kaip 7-ajame dešimtmetyje nustatė psichologas Stanley Milgramas, visą pasaulį skiria vos šeši tokie lygmenys. Mūsų veiksmai – itin užkrečiami: kai nusišypsome kaimynui ar paaukojame pinigų, šis veiksmas nuvilnija tarsi banga, kuri paliečia tūkstančius žmonių ir „užkrečia“ juos laime ir dosnumu.
    Remdamiesi N. Christakio ir J. Fowler tyrimais, siūlome keletą idėjų, galinčių padidinti jūsų galimybes daryti įtaką kitiems žmonėms.“

    Patarimų iš šio straipsnio necituosiu (meskite rūkyti, balsuokite, būkite vakarėlių siela ir t.t.) nes jie mano nuomone nėra tokie aktualūs kaip citata iš Adamo Michnieko interviu:

    “BŪKITE TAS, KUO, JŪSŲ NUOMONE TURI TAPTI VISA VISUOMENĖ. JŪS TIKITE ŽODŽIO LAISVE? TADA KALBĖKITE LAISVAI. JŪS MĖGSTATE TIESĄ? TADA SAKYKITE TIESĄ.JŪS TIKITE ATVIRA VISUOMENE? TADA ATSIVERKITE. JŪS TIKITE PADORIA IR HUMANIŠKA VISUOMENE? TADA ELKITĖS PADORIAI IR HUMANIŠKAI.“

    Vladas

    Patinka

  2. Labas rytas, Vladai 🙂

    Aš tik galiu padėkoti už tokį išsamų temos papildymą – AČIŪ 😀 !

    Labai puikiai atskleidei būtent poveikį vienų kitiems.

    Ir A. Michnieko citata čia labai labai į temą 🙂 ..

    Patinka

  3. Straipsnyje rašoma tikra tiesa, bet dažniausiai tai pakeisti sunku su labai senai įsisenėjusiomis bendravimo formomis ir ypač su senais pažystamais, su kuriais jau daug metų bendravai netaip, kaip norėtum dabar, bet kai nugali save, jautiesi ypatingai 🙂

    Patinka

  4. Vladui, tingėjau skaityti tavo pateiktą komentarą, bet permetęs akim supratau, kad tai I.Kanto kategorinis imperatyvas.(taigi ši “naujiena“ yra ganėtinai sena- XVIIIa.) Vienok, žmonės nevisada įsisavina ir apmąsto gerąsias idėjas.(Kiek gerų idėjų buvo pamiršta ir vėl atrasta, pvz. Viduramžiuose Arsitotelio veikalai .etc)
    Kad jau prabilau apie idėjas tai skleidžiu vieną idėją, kuri įsirutuliavo į tūkstančius idėjų ji vadinasi TED(TheIdeasWorthSpeading), nors pastaruoju metu radikaliai nusivažiavo, bet senesnės kalbos nepraranda savo reikšmės. Šio blogo autorei ir skaitytojams siūlyčiau filmus pažymėtus “inspiring“ žyme.

    Vladas

    Patinka

  5. Kitam Vladui. šiam puslapyje lankausi neseniai ir spėju, jog neapsižiūrėjęs “įšokau“ į svetimą niką. Jei taip ir yra – atsiprašau. Nuo šiol būsiu Vladas p.
    Gal gali keliais sakinais aprašyti kas tas yra TED, nes filmų žiūrėjimas mane labai užknisa, na nemoku filmo peržiūrėti greituoju būdu kaip teksto. Kita vertus, man atrodo, jog filmai, lyginant su knygomis, užmuša vaizduotę lygiai kaip ir teliko žiūrėjimas. Bent jau dukrą skatinu daugiau skaityti ir mažiau žiūrėti:)

    Vladas p

    Patinka

  6. Miela Ruvi,
    labai dėkoju už puikų įrašą 🙂 Taip maloniai nuteikė 🙂 Manau, kad dauguma žmonių norėtų gražaus, harmoningo, nuoširdaus bendravimo, tik bėda ta, kad mums ne visada pavyksta susitvarkyti su savo emocijų ir jausmų “bagažu“, kuris ir apsunkina mūsų bendravimą su aplinkiniais. Žmonės tiesiog nežino ką ir kaip su tom emocinėm įkrovom daryti, kur visą tai “padėti“ ar kur pagaliau patiems “pasidėti“. 🙂

    Pagaliau,jau ir pradėjus keistis pačiam, ne visada tai pavyksta, nes trūksta paprasčiausių žinių, įgūdžių noro ir valios keistis pačiam, be to, pokyčiai neįvyksta tą pačią dieną. Reikia nuolatinio ieškojimo ir darbo su savimi. O tai nėra lengva… Juk žymiai lengviau savo prastą nuotaiką išlieti ant savo namiškių galvų arba problemas nustūmus į “šalį“ atsidaryti šaldytuvą, rasti jame ko nors skanaus ir tingiai nurėplioti iki televizoriaus… 🙂

    Patinka

  7. Labas rytas visiems 😀 ,

    pritariu, Matai, kad dažniausiai mokomės (jei mokomės) to, kas padeda mums asmeniškai gyventi, o va bendrauti – .. kaip papuola, kokia nuotaika. O juk kaip svarbu kartais tiesiog prisipažinti, kad nuotaika prasta, nei ją savo elgesiu demonstruoti.. Iš tiesų tai reikia tiesiog keisti blogus bendravimo įpročius, gal pradžioje nelengva (kaip ir viskas saviugdoje), bet tik pradžioje: jei veikiame, visuomet yra rezultatai 😉 .

    Vladai, koks sutapimas, kaip tik dabar skaitau I. Kanto biografinę knygą. Sutinku, kad nieko naujo mes neišrandame, ir esmė ne tame, kiek mes sužinome, o ar taikome naudingas žinias savo gyvenime..

    Skaitydama apie Kantą pagalvojau, kad, ko gero, tik filosofijos vystymosi dėka turime dabartinį pasaulio matymą. Tai, ko gero, vienintelė sritis, kur nebuvo jokių minčių apribojimų, o tik natūralus augimas. Aišku, per ginčus, filosofinių krypčių kovas, bet be dogmatizmo ir rėmų, tiesiog mintys vystėsi laisvai.

    Ir nuostabu, kiek filosofai turėjo tame laisvės: įvairūs teminiai konkursai, pamąstymai apie Visatos vystymosi būdus, dangaus kūnus.. Skaitai ir sunku patikėti, kokia minties galia – juk nebuvo nei prietaisų, kokius turime šiandien.. tiesiog laisvas intuityvus kūrybinis mąstymas..

    Jei augame, tai šiandien taip pat turėtume nesisprausti į rėmus ar mokyklas, o tiesiog praktiškai taikyti atrastą Tiesą savo gyvenime, vykdyti žinių sintezę ir lygiai taip pat laisvai mąstyti. Juk Tiesa nesikeičia: yra laikmečio tarpinės tiesos, bet visos jos veda į Amžiną Tiesą – tam tikrus nekintančius dėsnius , kuriuos pritaikę gyvenime, galime gyventi harmoningai.

    Kiekvienas savo būdu atrandame tiesą, ir įrodymas, kad ji “veikia“ yra geri rezultatai, pritaikius ją gyvenime. O štai tokios mūsų diskusijos yra labai įdomios ir naudingos (man tai tikrai), nes mes dalinamės savo augimo etapo suvokimu ir atradimais 🙂 . Galbūt, po metų kitų atsivers dar platesnis Tiesos matymas, ir tai labai įdomu 🙂 .

    Vladai p, man taip pat priimtinesnis skaitymas, ypač kai įvaldžiau greitąjį skaitymą 🙂 . Dokumentinių filmų turiu nemažai, kuriuos reikia peržiūrėti, o dabar tikrai yra puikios dokumentikos, kurią kartas nuo karto peržiūriu, bet.. atidedu, jei randu įdomių tekstų, o ir knygų.. Pažįstu bendraminčių, kuriems dokumentiką geriau žiūrėti – koks skirtumas, juk svarbu rezultatas 🙂 ..

    Saulėtos visiems nuotaikos 😀 !!

    Patinka

  8. Labas rytas, Giedra 😀 ,

    jūs labai tiksliai parašėte: daugelis ieško to, kas lengviau, kas nereikalauja pastangų.. o juk tai dažniausiai yra neveiklumas. Neveiklumas negali duoti jokių rezultatų, tiesa?

    Čia pritarčiau Vladui p, kad dėl auklėjimo kartais turime save tiesiogine ta žodžio prasme lipdyti iš naujo.

    Bet yra labai geras niuansas tame “lipdyme“ – galime save sukurti geriausią, kokį tik įsivaizduojame, mūsų valioje kurti harmoniją savo gyvenime 🙂 .

    Emocinės įtampos kyla dėl nevaldomų minčių, dėl automatizmo ir inercijos gyvenime. Todėl ir “iškrovos“ yra nevaldomos, tarsi iš niekur.. Kai suprantame tų emocinių įtampų priežastis, tuomet jų tiesiog nekuriame..

    Teisingai, Giedra, rašote, tai nėra lengva, ypač kai žmogus pasiekia ribines įtampas. Tuomet jis pradeda lygioje vietoje kurti problemas būtent dėl savo vidinės būsenos..

    Išeitis viena – rasti laiko ramiai vidinei minčių revizijai ir keisti destruktyvias mintis į pozityvias. Tuomet ir gyvenimas keičiasi 🙂 . Nelengva, bet tai vienintelis kelias į harmoniją 🙂 ..

    Patinka

  9. Sveiki,
    Apie filmus. Teisybę sakai Vilte, kartais ir man labai limpa dokumentiniai filmai per History kanalą, pagalvoju, jog būtų gerai turėti vieną ar kitą. Na ir kai rodo Simpsonus, šaukiu: “žmona, greičiau ateik, mane per teliką rodo“:)

    Patinka

  10. Vladui, “Kita vertus, man atrodo, jog filmai, lyginant su knygomis, užmuša vaizduotę lygiai kaip ir teliko žiūrėjimas. Bent jau dukrą skatinu daugiau skaityti ir mažiau žiūrėti:)“ Ajajaj, ir nieko nieko panašaus į šį pasaulį-A.Mamontovas, esmė yra ne pačiame skaityme, o turinyje, kaip, kad daina,teatras gali paveikti labiau negu knyga(tas pats ir su filmais). Filmų yra neįtikėtinai daug labai gerų, kurių vertė niekuo nenusileidžia knygoms jau pražiūrėjau labai daug filmų ir dar turiu begalinį sąrašą neperžiūrėtų + noriu šiek tiek pasigilinti į kino teoriją. Tenka sutikti, kad per televizorių retai ką nors gero rodo, bet tiesa pasakius R.Maskoliūno atėjimas į LRT direktorius(programos) keičia viską radikalai… Ima rodyti gerus filmus Bergmano,Belinio,Felinio,Roy Anderssono,Š.Barto,Aronovskio,Tarkovskio ir t.t. tiesiog nuostabūs filmai. Taip pat ir knygos, juk svarbu kokybė, o ne turinys, o šiais laikais manau neturėtų būti taip svarbu kaip perteikiama informacija, svarbu ją gauti ir, kad ji būtų paveiki, ir svarbu permąstyti pateiktą informaciją ar tai būtų knygą ar daina ar pokalbis ir t.t.

    Patinka

  11. Labas Rytas 😀 ,

    Įsiterpsiu 😉 . Žinoma, kad svarbi informacija, kurią gauname, o kokiu būdu – antraeilis dalykas. Ir, aišku, čia diskutuojantys žmonės ne iš tų, kurie žiūri dėl žiūrėjimo ar skaito dėl pačio skaitymo. Čia paprastai susirenka ieškantys, augantys dvasiškai ir norintys pasidalinti žmonės 🙂 .

    Mes visi ieškome informacijos, kuri šiuo metu mums yra aktuali. Pavyzdžiui, po avarijos turėjau tokių apmąstymų, apie kuriuos iki to nė nepagalvočiau, ar įsivaizduočiau tik teoriškai, pvz., apie atleidimą kaltininkui. Šis įvykis apskritai pakeitė visą mano požiūrį į gyvenimą.

    Todėl manyti, kad mano mokymosi būdas ar skaitytos knygos ar žiūrėti filmai padarys tokį patį įspūdį kitam žmogui – nerealu 🙂 .. Visi mes einame skirtingais keliais, bet.. į tą patį tikslą – mes augame dvasiškai 🙂 .

    Vieniems reikia daugiau ir įvairesnės išorinės informacijos, iš kurios jie po trupinėlį susidėlioja savo pasaulio matymą: tai gali būti ir filmas, ir knyga, ir pokalbio frazė, daug kas.. Bet visada išgirstame tai, kas būtent mums šiuo metu svarbu. Kiti, kuriuos dažniausiai vadiname Mokytojais, yra užmezgę ryšį su savuoju “aš“, ir išorinė informacija jiems ne tiek svarbi..

    Pratęsiant temą, dėl kurios diskutuojame: būkime geranoriški ir draugiški, būkime supratingi ir įkvėpkime vieni kitus tolimesniam dvasiniam augimui 😀 .

    Ačiū visiems už tai, kad dalinatės savo mintimis 🙂 !!

    Patinka

  12. Vladui.
    Sutinku, kad tu turi pilną laisvę turėti tokią nuomonę apie filmus. Mano nuomonę gal suformavo tai, kad neteko matyti gerų filmų. OK. Bet vis dėlto gal gali keliais sakinais aprašyti kas tas yra TED.

    VP

    Patinka

  13. Sveiki, Vladai, manau ieškojai čia tobulėjimo, o filmai leidžia plačiau pažvelgti į mus supantį pasaulį, tiesa sakant jau nuo senovės graikų laikų(vakarų kultūrą), per jų mąstymą mums yra persidavęs matymo sureikšminimas.Istorikai užrašydavo istoriją tik keletos kartų,dažnai apklausų būdu ir remiantis liudininkais t.y. tai, kurie matė įvykį, viduramžiais ir net vėlesniais laikais faktą(arba iškraipymą) pagrįsdavo savo paties “dalyvavimu“ minėtame įvykyje. Vienas iš krikščionio dievo mokinių tarė, kad kol nepamatys, tol nepatikės ir tik pamatęs įtikėjo. Taigi, siūlau tau iš naujo atrasti filmus, nes jų yra tiek daug ir tiek gerų, kad juos ignoruoti dėl susiformavusios nuomonės neverta. Tikiuosi petrsilauši(beto filmai lietuviams lengvai pasiekiami, o tai dar vienas +) 🙂
    Ruvi, tikrai taip, visi priėma/įsidėmi jiems rūpimą informaciją, tai yra gerai, bet iš to išplaukia ir nesusikalbėjimas, kai vieni pabrėžia vieną reiškinį, o kiti kitą.
    “Todėl manyti, kad mano mokymosi būdas ar skaitytos knygos ar žiūrėti filmai padarys tokį patį įspūdį kitam žmogui – nerealu 🙂 “ , lig ir nerealu, bet nemažai dalykų, kuriuos kažkada įvardinau kaip “nerealius“ išsipildė, kad ir muzikos klausyme, atrodė kažkada, kad klausysiu tik vieno stiliaus, pasirodo minties raida vistik vyksta :).
    P.S. Smagaus Kaziukiško savaitgalio.

    Patinka

  14. Ech, žioplas aš :DD, pamiršau paporinti apie TED. Tai puslapis, kuriame žmonės iš viso pasaulio dalinasi mintimis, dažniausiai ta dalijimosi forma yra monologas+powerpoint prezentacija arba trumpas filmukas. Ilgą laiką puslapis buvo ne tik nepelno siekiantis, bet jo net nerėmė jokie juridiniai asmenys, dabar pasikeitė, bet truputi išsikvėpė(pastaruosius keletą mėnesių jaučiamas idėjų “badas“, tiesiog, pavargo ieškoti entuziastų?!) Kalbos yra susikirstytos pagal temas,kalbėtojus,pačias kalbas(kaip vertinamos) ir pagal kalbą. Nors lietuviškai nepamenu ar yra garso kalba, bet subtitrų yra. O ten yra tokių nuostabių kalbų, kad ohoho, manau, idėjų sklaidai būtų naudinga išklausyti bent 3 dominančių kalbų per savaitę, nes šneka neeiliniai žmonės, nuo Billo geitso iki Al Goro ar Ričardo Dawkins. Taigi http://www.TED.com ir štai viena trumpa, kalba , kad susidarytumėt kokį nors įspūdį, bet kalbų daug idėjų daug ir jų daug vertų dėmesnio. http://www.ted.com/talks/lang/lit/richard_st_john_s_8_secrets_of_success.html

    Patinka

  15. Labas rytas 🙂

    Taip, mokomės žiūrėdami, skaitydami, jausdami ir išgyvendami patirtį.

    Yra informacijos kaupimo, yra jos pritaikymo gyvenime periodai, iš to nauja patirtis ir.. tolimesnės, platesnės žinių paieškos. Kuo daugiau atsakymų, tuo daugiau klausimų 🙂 .

    Svarbiausia, kad ieškome 😀 . Ir kiekvienai žiniai savo laikas..

    Ir jums smagaus Kaziuko! 😀

    P.S. Ačiū Vladui už nuorodą 🙂 .

    Patinka

  16. Vladui, nepatingėjau peržiūrėti rekomenduotą klipuką ir kiek iš jo suprantu tai TED yra žmonės kurie galvoja, jog sėkmė gyvenime neatsiejama nuo finansinės sėkmės ir žmogaus žinomumo, bei, remdamiesi tai pasiekusiais,duoda gerų patarimų kitiems, kaip “užkalti šaibų“ ir išgarsėti. Patys patarimai tikrai neblogi. Man abejonių kelia tik pats sėkmės supratimas, nors sutinku, kad šiuolaikiniame pasaulyje toks požiūris yra totaliai vyraujantis.
    Man vis tik labiau priimtinas šis motto:
    “- Vienintelė pareiga tavo gyvenime – būti ištikimu pačiam sau.“
    Ir tikslas:)

    VP

    Patinka

  17. Oplia, pasirodo ir aš žioplas. Neperskaičiau Vlado ankstesnio komentaro.
    Susimasčiau dėl tobulėjimo ieškojimo… Manau čia noriu sužinoti kaip realūs žmonės (Viltė ir komentatoriai) mato ir suvokia mus supantį pasaulį, taip pat išsakyti savo nuomonę ir išgirsti jos vertinimus. Sakyčiau man svarbiau bendrauti. Tikėtina jog šiame procese žmogus ir tobulėja. Bent jau tikrai čia neieškau nuorodų į puslapius, kur kažkokie žmonės kažkam dalina protingus patarimus. Su jais gi nepabendrausi:). Jiems esi niekas, besižavintis jų pasiekta sėkme:(.

    Filmų ir knygų rekomendavimas iš tikro labai abejotinas reikalas. Labai dažnai tai kas dabar įdomu tau, kitam žmogui jau neaktualu arba dar nerūpi. O gal ir niekada nerūpės. Kartais pats skaitydamas tą pačią knygą po kelių dešimtmečių ten randi visai kitus dalykus. Pats tai paminėjai rašydamas apie mėgiamos muzikos stilius.

    Sėkmės tobulėjant:)

    VP

    Patinka

  18. ačiū už linkėjimą tobulėti.
    Tas filmus turėjo sudaryti nuomonę ne tik apie turinį(siužetą) video, bet ir pateikimą. O dėl to, kad tau patiko ar ne tai čia subjektyvi tiek mano, tiek tavo nuomonė, man atrodo, kad tie dėsniai ganėtinai teisingi, tiesiog jie parodo, kad be užsidegimo/aistros, be užsispirimo, be artimųjų pagalbos, ryžto ir darbo- tobulėti neįmanoma(na artimieji čia tik iš dalies(Sidhartos Gautamos patirtis)).
    “Bent jau tikrai čia neieškau nuorodų į puslapius, kur kažkokie žmonės kažkam dalina protingus patarimus.Su jais gi nepabendrausi:). Jiems esi niekas, besižavintis jų pasiekta sėkme:(.“ Ajajaj, jei jie taip manytų tai tokiame projekte net nedalyvautų(dauguma), jie eina ten be atlygio, ir tikrai blogai jei manai, kad žmonės viską daro tik iš savanaudiškų paskatų(tavo tėvai turėtų būti pavyzdys, nes užaugino, o galėjo sau gyvent atsipūtę be vargo…) Nematau kas blogai žavėtis kitų sėkme, juk turi turėti kažkokį kelrodį,idealą,pavyzdį. Ir tuo labiau nematau nieko blogo jei žmonės dalina protingus(sic!) patarimus.

    Patinka

  19. Sveiki,

    palaikau Vlado p nuomonę – įdomu bendrauti ir geranoriškai dalintis savo pasaulio matymu. Taip, pasaulėžiūra keičiasi, bet ne dėl patarimų ir ne dėl to, kad kiti mano, kad ta pasaulėžiūra neteisinga.

    Labai svarbu suprasti, kad kiekvienas einame savo keliu ir savo būdu.
    Neskubėkime su patarimais, jauskime atsakomybę – juk galime suklaidinti..

    Man asmeniškai sėkmė taip pat nėra vien materiali gyvenimo pusė. O kelrodis (vėlgi – man asmeniškai) tas žmogus, kuris pasiekė aukšto dvasingumo ir žmogiškumo.

    Išorinės sėkmės galima pasiekti užsispyrimu ir ambicijų dėka. O štai dvasinis tobulėjimas – visai kitos dimensijos. Todėl, matyt, nemažai žmonių ir nusivylė, kai įsitikino, kad vien pinigai laimės ir pilnatvės neneša.

    Labai dažnai žavėjimasis kitų sėkme atitraukia žmogų nuo savųjų tikslų.. Čia pritinka posakis: savo laisvę dauguma žmonių panaudoja kitų mėgdžiojimui..

    Todėl likime kiekvienas prie to, kas jam artimiau 🙂 . Ir labai norėčiau pritarti Vladui p: bendraukime, išsakykime savo nuomonę geranoriškai 🙂 .

    Patinka

  20. Sveikas Vladai. Pabandysiu glaustai paaiškinti kokius “povandeninius akmenis“ matau žavėjimesi kitų sėkme ir idealo siekime.
    Jei kažkada žibalinės lempos laikais žmonės stebėdavo ir lygindavo save su labiau prakutusiu kaimynu, kurį realiai pažinojo, kaip žmogų, su jo teigiamomis ir neigiamomis savybėmis. Jo neidealizavo ir mokydamiesi iš jo teigiamų elgesio būdų, galėjo pasiekti panašių ar geresnių rezultatų. Tai dabar, globaliame telekomunikacijų ir interneto amžiuje, kai bandoma žavėtis ir idealizuoti netgi ne realius asmenis, o žiniasklaidos imperijos sukurtus jų įvaizdžius ar tiesiog prekės ženklus, sunku iš to pasimokyti kažko realaus, naudingo sau. Žavėjimasis idealais žudo žmogaus savigarbos jausmą ir sugebėjimą vertinti tai ką turime ir patiriame čia ir dabar, griauna mūsų santykius su realiais žmonėmis esančiais greta. Nes jie niekaip neprilygsta mūsų idealui. Gal apie šią situacija seniau buvo sakoma “laukia princo ant balto žirgo“. Žmogus nustoja mylėti ir gerbti save ir savo artimuosius.
    Apie patarimus norėčiau papasakoti vieną istoriją, nors ji ilgoka.
    Atgimimo laikais dirbau didelėje gamykloje meistru. Taip susiklostė jog tos gamyklos direktorius tapo LR AT deputatu, nepriklausomybės signataru, o aš jo padėjėju sekretoriumi. Mano darbams dirbti gamykloje priėmė kitą žmogų, man ten paliko pusę etato, bet darbų kaip ir nebuvo. Deputatinių pavedimų irgi nebuvo labai daug. Kiti aukščiausios gamyklos vadovybės atstovai pradėjo į mane žiūrėti nepalankiai (atsidūriau pernelyg arti generalinio)situacija buvo kvailoka ir nemaloni. Vieną dieną gatvėje sutiktas geras pažįstamas pasiūlė ateiti dirbti į muitine, kur jis dirbo viršininku. Aiškiai reikėjo mano patrono – deputato patarimo . Sulaukęs eilutėje per priėmimą išdėsčiau einamuosius klausimus ir prieš išeidamas paklausiau koks būtų požiūris į tai, jog iš gamyklos aš pereičiau dirbti į muitinę, nes čia kai kuriems vadams atrodo, kad aš savo algos neužsidirbu, o muitinėje darbas pamainomis ir su padėjėjo pareigomis aš viską sugebėčiau suderinti. Atsakymas buvo toks: “Dėl to kas kam ir kaip atrodo gamykloje, tu nepergyvenk. Gamyklai tu nesi našta ir kiek kam dirbti ir uždirbti čia sprendžiu aš, o kol gamykla dirbs ir eksportuos produkciją, muitinės perspektyvos mūsų mieste irgi geros.“
    Išėjęs iš priėmimo susimąsčiau: tai ką gi patarė mano direktorius? Eiti į muitinę ar neiti? Pagalvojęs supratau, jog jis išsakė jam žinomas aplinkybes ir savo nuomonę apie jas, o sprendimą paliko priimti man pačiam. Tada turbūt pirmą kartą aiškiai suvokiau, jog duodami patarimus kitiems žmonėms mes privalome jausti atsakomybe už to patarimo, ir veiksmo sekančio juo vadovaujantis, pasekmes. Duodami patarimą mes niekada negalime žinoti visų aplinkybių ir kito žmogaus situacijos. Galiausiai jei artimas žmogus klausia(sic) mūsų patarimo, gal galime pasakyti, jog panašioje situacijoje kažkada esam pasielgę vienu ar kitu būdu ir kokios buvo pasekmės. Jei žmogus nei neprašomas į kairę ir į dešinę visiems dalina patarimus, pagalvokim koks jo atsakomybės lygis ir ar jam bent kiek rūpi tų patarimų klausytojai.

    Vladai. Linkiu prieš visa galva pasineriant į tobulumo paieškas, apsičiupinėti ir perkainoti tai ką turi ir sugebi čia ir dabar. Gal situacija nėra tokia bloga:)
    Kita vertus visada įvertink, jog dažniausiai mes matome savo idealų fasadinę, papudruotąją pusę:)

    VP

    Patinka

  21. Na ir prirašėt memuarų gausybę ir minčių platybę, dėkui buvo įdomu skaityt, bet tiesa sakant čia net nesilankyčiau jei nesiekčiau kažkokio tai idealo.
    Vladui,1. O tie fasadinė idealų pusė būtent ir skatina mane asmeniškai pasitemti, jeigu žinočiau ir nefasadinę jų pusę, kogero, nebebūtų tokios stiprios nuomonės apie juos ir jų žodžių įtakos, būtent tam ir skirtas idealas, kad šviestų kaip autoritetas, o ne toks pats kaip aš, tada jokio tobulėjimo nebūtų.
    2. Įdomūs prisiminimai, jau kaip supratau iš tavo ir Ruvi atsakymų, tai jums pasirodė, kad aš peršu savo nuomonę, galbūt būtent tokiu stiliumi ir parašiau, bet užtikrinu jokios intensijos to daryti nebuvo.(nors sakoma: gerais norais kelias į pragarą grįstas…)
    3.“Jei kažkada žibalinės lempos laikais žmonės stebėdavo ir lygindavo save su labiau prakutusiu kaimynu, kurį realiai pažinojo, kaip žmogų, su jo teigiamomis ir neigiamomis savybėmis. Jo neidealizavo ir mokydamiesi iš jo teigiamų elgesio būdų, galėjo pasiekti panašių ar geresnių rezultatų. “ nežinau iš kur tokia informacija, tiesiog, suabsoliutinai perdaug tuos žibalinės lempos laikus :).
    4.“Žavėjimasis idealais žudo žmogaus savigarbos jausmą ir sugebėjimą vertinti tai ką turime ir patiriame čia ir dabar, griauna mūsų santykius su realiais žmonėmis esančiais greta. Nes jie niekaip neprilygsta mūsų idealui.“ Čia vėl subjektyviai tiek iš tavo, tiek iš mano perspektyvos gausis, na bet ką darysi- visų pirma žavėjimąsis kažko pasiekusiais labai protingais, gerų minčių turinčiais žmonėmis man nesukelio jokios savigarbos jausmo regresijos, tiesiog parodo,kaip tik parodo, jog kai kur reikia pasitemt, nors dėl antrosios sakinio dalies sutinku, su kitais žmonėmis santykius truputi komplikuoja“
    5.Jei nepaslaptis, kurio AT deputato patarėju buvai? 🙂

    Ruvi,
    1. “Taip, pasaulėžiūra keičiasi, bet ne dėl patarimų ir ne dėl to, kad kiti mano, kad ta pasaulėžiūra neteisinga.“ Ar tikrai dėl patarimų pasaulėžiūra nesikeičia? Būtent per diskusijas pamatau, jog tobulėju, o ne vietoj tūpčioju, mat būna, kad pataria kuo nors pasidomėt, pagilint žinias, nesuprantu tavo šio parašymo, lyg tai suponuoji mintį, kad dialogai,diskusijos niekaip nekeičia tavosios pasaulėžiūros. Raktiniai žodžiai: “ne dėl patarimu ir ne dėl kitų mąstymo keičiasi pasaulėžiūra“.
    2.“O štai dvasinis tobulėjimas – visai kitos dimensijos.“(prieš tai mintis apie užsispyrimą ir ambicijas). Kažkodėl tenka nesutikti, visas tobulėjimas tiek dvasinis tiek materelinis yra reikalingas ambicijos, juk nenorit tubulėt tikrai nepatobulėsi, taip pat reikia ir užsispyrimo savo tikslų siekti(taip pat ir dvasiniame lygmenį), negi taip lengva siekti to tobulėjimo, nereikia pastangų? Neperskaitęs knygos jos turinio nežinosi(sakykim iki tol tos knygos niekas nėra skaitęs ir todėl negali perduoti informacijos esančios toje knygoje jokiais būdais)Taigi šiuo pavyzdžiu parodžiau(tikiuosi gan neblogai), jog reikia įdėti pastagų, konkrečiu atveju, knygos skaitymas.

    Patinka

  22. Sveikas Vladai.
    Kažkada Kaušpėdas dainavo: “Tu gyveni iliuzijų pasauly“, ir atrodo tau tai patinka, nes manai jog tai skatina tave tobulėti:). Kas gali tau tai uždrausti.
    Mūsų diskusija vis aiškiau rodo, jog esame skirtingo požiūrio į mus supantį pasaulį (tikėjimo), hierarchinio ir egalitarinio. Todėl mūsų diskusija panaši į musulmono- ortodokso, absoliučiai smerkiančio alkoholio vartojimą, ginčą su konjako ekspertu ar koks nors devynių žvaigždučių “Henesey“ geras dalykas ar blogas:).
    Man labiau priimtinas egalitarinis (nehierarchinis) požiūris į aplinkinį pasaulį. Jį gan tiksliai atspindi nevienareikšmiškai vertinamo mastytojo Krišnamurčio mintis:
    „Bet kokie autoritetai, ypač minties ir supratimo srityje, yra labiausiai destruktyvus, blogiausias dalykas. Lyderiai žlugdo pasekėjus, o pasekėjai žlugdo lyderius. Turite būti savo pačių mokytoju ir savo pačių mokiniu.“
    Manau kiekvienas turime teisę turėti savo nuomonę (ir tikėjimą). Ir turiu pripažinti, jog dabartiniame pasaulyje (kiek pastebiu aplink save) hierarchnis požiūris, deja, yra aiškiai labiau paplitęs.

    O į 5 klausimą irgi galiu atsakyti: kažkada teko būti Bronislavo Lubio padėjėju – sekretoriumi (ne patarėju:))

    VP

    Patinka

  23. P.s.
    Dar Vladui. Tikrai neturėjau minties kaltinti jog perši kitiems savo nuomonę (bent jau tikrai ne daugiau nei mes peršame tau). Aš, pavyzdžiui, norėjau, jog pagalvotum apie tuos savo autoritetus, kurie lengva ranka dalija patarimus ne tik tau, ir dėl to nejaučia atsakomybės.
    Ta proga noriu pasakyti kaip manau, kodėl žmonės “perša savo nuomonę“ dalyvauja diskusijose ar vyksta su misionieriška misija pas Amerikos ar pagoniškos Lietuvos čiabuvius.
    1. Dažniausiai kiekvienas galvojame, jog mūsų požiūris į pasaulį (tikėjimas) yra teisingesnis, ir norime kitiems nuoširdžiai padėti ir atvesti juos į “teisingą kelią“. Tai oficialus misionieriškų žygių pretekstas. Ir tame yra tiesos.
    2. Ginčijamės ir įrodinėjame savo tiesas, todėl, jog patys širdies gilumoje nesame jomis tikri, Ir kiekvienas, sugrąžintas į “teisingą kelią“ patvirtina mums, jog ir patys einame teisinga kryptimi.
    3. Na ir elementarus “kerpamų avelių bandos gausinimas“, tai viena iš pagrindinių misionieriškų žygių priežastis, bei įvairių tikėjimų bei sektų veiklos prioritetas.

    Manau mes visi čia diskutuojame vedami pirmos ir antros priežasties:)

    VP

    Patinka

  24. Labas rytas, Vladai p 🙂

    o aš tau labai noriu padėkoti už nuoširdumą ir geranoriškumą, dalinantis savo žiniomis. Galiu pasakyti, kad labai daug tavo minčių privertė susimąstyti ir pažiūrėti į kai kuriuos reiškinius kitu kampu 🙂 . AČIŪ 🙂 .

    Vladai, mokėti diskutuoti yra menas. Jūsų mintys vertingos jums, kitiems žmonėms jos gali pasirodyti įdomios, jei pateikiamos kaip jūsų pasaulėžiūra, o ne kaip vienintelės teisingos visiems. Kartais pokalbyje žmonės tenori pademonstruoti savo žinias, pasirodyti gudresniais.. Todėl pradedama ginčytis.

    Ginčas yra prievarta, jame stengiamasi nugalėti, o ne ieškoti tiesos, todėl virsta ambicijų kova. Kai nusiteikiame ginčui, tai niekuomet nesuprasime žmogaus, su kuriuo ginčijamės – protas, nusiteikęs kovai, nesugeba suprasti.

    Visiems intuityviai ginčas sukelia nemalonius pojūčius, nes tai destruktyvus veiksmas. Todėl aš jo vengiu ir šitoje erdvėje, ir gyvenime.

    Diskutuoti, dalintis – mielai, tai įdomu ir praturtina. Argumentai gali būti reikalingi savo nuomonės patvirtinimui, bet ne žmogaus perkalbėjimui. Apie vertinimus, asmeniškumus ir apie patarimus nesiplėsiu, gal jie gali būti naudingi, bet vietoje ir laiku, ir tuomet, kai patarimo prašoma.

    Visiems geros dienos 🙂 .

    Patinka

  25. Na dabar tai suversiu minčių jovalą jums leidus:
    Ruvi,
    1.“Ginčas yra prievarta, jame stengiamasi nugalėti, o ne ieškoti tiesos, todėl virsta ambicijų kova. Kai nusiteikiame ginčui, tai niekuomet nesuprasime žmogaus, su kuriuo ginčijamės – protas, nusiteikęs kovai, nesugeba suprasti.Visiems intuityviai ginčas sukelia nemalonius pojūčius, nes tai destruktyvus veiksmas. Todėl aš jo vengiu ir šitoje erdvėje, ir gyvenime.“
    Matai, nereikia gyventi tokiam iliuzijų pasaulį, kur viskas labai gražu ir nėra “destruktyvių“ veiksmų, nes galiausiai gyvenimas vistiek parodys(nepriklausomai nuo tavo požiūrio), kad tavo minėtieji nemalonūs pojūčiai – būtini. Be nakties nežinotum kas yra diena…(jei nėra reiškinio(veiksmo) nėra ir atoveiksmio, kažkur fizikoje taip parašyta.) O GINČAS, leidžia tobulėti, ir po neigiamų emocijų suteikusio GINČO dažniausiai žmonės linksta pasigilinti tiek į savo, tiek į oponento argumentus t.y. pagilinti žinais konkrečioje diskutuotinoje temoje.
    Vladai, tai tu pas tą komunistinę raudonąją lervą sekretoriumi dirbai sakai 🙂 ajajaj. Lietuvos neganda tokie “turitingiausi“(prichvatizatoriai) Lietuvoje, na bet nesivelkime į šią politiškai angažuotą GINČĄ. Na o kitos mintys tiesą sakant labai patiko, dėkui už jas, gal truputį neįžvelgiau savo “misionieriškumo“, tiesiog ta internetinė erdvė ir anonimiškumas perdaug išlaisvina nuo tavo taip dažnai minimo gražaus žodelio “atsakomybė“. O mintys patiko tuo, kad šio GINČO metu pamačiau, kad tikrai kartais pats elgiuosi kaip misionierius. O dėl iliuzijų pasaulio, na dar niekas to iliuzijų pasaulio nenugalėjo ir tikrosios ontologinės tiesos neatrado, todėl siūlydamas taip nesipurtyti nuo savęs iliuzijų šleifo suprasti, kad tamsta neišimtis.
    Ačiū už mintis, geros ir šiandien tikrai saulėtos dienos.
    Vladas

    Patinka

  26. Labas :).
    Kaip seniai jau cia buvau,net geda. Bet va ilindau ir radau sau naudingos informacijos 🙂 Atrodo tai ka skaiciau ir zinau,ir suprantu, ir suvokiu kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje,bet….neseniai darbe tokia nemaloni situacija buvo,gal labai nesiplesiu 🙂 Pasakysiu tiek,man kompiuteristas paaiskino kaip ir ka jis pakeite,ta pati paaiskinau kitom kolegem,bet dvieju buvau uzsipulta vien del to,kad tas kompiuteristas ju zodziais tariant kazko nedadare. Stengiausi islikti rami,galvojau mintyse:-na ir rekit jus sau ( nors nesupratau kuo as deta ) Tik beda iskenciau vos 5 minutes, tada jau pradejau gintis,bandziau aiskinti,kad perduodu tik ta informacija kuria man pasake,rezultato jokio…tik riksmas ir kaltinimai man kaip ir pradzioje. Apsisukau isejau dirbti, jauciausi prastai visa diena, bet aiskintis daugiau nenorejau,supratau,kad tai beprasmiska.Gal tos dvi koleges ir jautesi nugaletojom,bet as nesijauciu kalta 🙂 Norejau paklausti,kodel ta ryta pritraukiau dvi koleges negatyvumu ? Ka dariau ne taip ? 🙂 Visos kitos koleges suprato ka aiskinau ir joms to pakako 🙂
    Padrykos cia mano mintys ,bet gal suprasit 😉

    Patinka

    1. Labas, gino 🙂

      sveika sugrįžus, malonu matyti 🙂 !!

      Juk žinai, kad viena iš problemų yra ta, kad mes tik jau įvykus kažkokiai nemaloniai situacijai susimąstome apie priežastis. Tuo tarpu ta situacija yra mūsų būsenos pasekmė, kuri galėjo būti formuojama ilgą laiką. Kai kurie psichologai net bando apskaičiuoti – per kiek laiko mūsų mintys rezonuoja į aplinką. Vieni mini 2 savaites, kiti du mėnesius, dar kitur esu skaičiusi, kad įvykiai surezonuoja maždaug per 7 dienas, 7 savaites ar 7 mėnesius. Čia, matyt, priklauso nuo minties intensyvumo.

      Taigi, tokios situacijos yra “ženklas“, kad mintys ne visai teisingos 🙂 .. Toliau viskas priklauso nuo tavo reakcijos – jei reaguoji negatyviai, gali būti, kad sustiprinsi rezonansą ir prasidės dar prastesnės nuotaikos (ir jų įtakotos pasekmės). Jei sureaguoji adekvačiai – rezonansas (situacija) baigiasi. Aišku, tai turi būti ne tik išorinė, bet ir vidinė adekvati reakcija. Ką tai reiškia? Tai, kad sureagavai tiek, kiek reikia, bet už situacijos “neužsikabinai“ ir negamini neigiamų emocijų (o kartu ir neigiamo rezonanso) 🙂

      Mano manymu, tu sureagavai teisingai. Pasakyti, ką manai šiuo klausimu, reikia, bet toliau nervuotis nereikia 🙂 . Ir nuolat savęs kaltinti nereikia, tereikia žinoti, kad ir tavo mintys, ir reakcijos turi rezonansą..

      Ačiū, kad pasidalinai, gino 🙂 .

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s