Konkurencija

Nuolat girdime, kad konkuruoti yra gerai, kad konkurencija skatina vystymąsi ir yra naudinga visais atžvilgiais: nuo asmeninio iki valstybės gyvenimo. Ar tai tiesa? Žvelgdami į gyvenimo realybę, matome priešingą reiškinį: konkurencija sekina ir žadina žemiausias egoizmo apraiškas. Pagrindinė iš jų – priešiškumas, nes negali būti iš esmės tokio dalyko, kaip draugiška konkurencija. Geranoriškas gali būti tik bendradarbiavimas.

Mes vis dar žavimės konkurencija, varžomės ir bet kokia kaina stengiamės tapti nugalėtojais. Tuo tarpu šalyse, kuriose konkurencija, kaip gyvenimo būdas ir rinkos reguliavimo instrumentas, parodė visas savo puses, jau seniai kviečiama atsipeikėti – konkurencija negali būti evoliucijos ir tobulėjimo pagrindu. Apie tai dar praeito amžiaus viduryje rašė psichologai W. ir M. Beecher. Jų įžvalgos ypač aktualios mūsų dienomis, todėl žvilgtelėkime:

“ Įprotis konkuruoti taip plačiai paplitęs, kad daugelis žmonių tvirtai tiki, kad tai yra gamtos įstatymas. Tai brangiai kainuojantis nesusipratimas, kadangi žmonių įgūdžiai tinkamai formuojasi tik bendradarbiaujant – tai sustiprinanti sąlyga. Konkurencija yra įprastinio elgesio variacija, kylanti iš mąstymo stereotipų.

Konkurencija protą paverčia vergu ir verčia jį degraduoti. Tai viena labiausiai dominuojančių ir griaunančių iš visos daugybės priklausomybės formų. Įsitvirtinęs kaip įprastas požiūris į žmonių tarpusavio santykius, jis užnuodija mūsų bendravimą.

Konkurencija visada prieštarauja bendradarbiavimui ir taip sužlugdo asmeninę žmogaus iniciatyvą. Dauguma nemato skirtumo tarp iniciatyvos ir konkurencijos, kai kurie laiko jas net identiškomis, tačiau skirtumas yra, ir jį turime pamatyti, kitaip negalėsime išvengti konkurencijos nešamų blogybių.

Iniciatyva yra konkurencijos priešingybė. Konkurencija visais įmanomais būdais mėgina pamėgdžioti iniciatyvą. Liūdna tikrovė: mes konkuruojame su kitais tik tokiose situacijose, kur bijome arba neturime iniciatyvos.

Iniciatyva yra laisvo proto savybė, absoliučiai spontaniška ir intuityvi. Laisva mintis leidžia žmogui vadovautis vidumi, konkurencija, visai priešingai, yra tik pamėgdžiojantis atsakas, einantis iš paskos, laukiantis nurodymų ir pritarimų kažkieno, kas buvo išrinktas mūsų veiklos tempui ir krypčiai nustatyti.

Besivaržantysis iš aplinkinių išsirenka nustatančius jam tempą, kuriuos jis laiko aukštesniais už save. Taip darydamas jis atsisako savo iniciatyvos ir ima kovoti, kad pralenktų tuos, kuriuos jis pats pastatė aukščiau savęs.

Jis patenka į visiškos išorinės priklausomybės sąlygas, nes jam nuolat reikia vedlio. Konkuravimas neatsiejamas nuo įpročio lyginti: mes lyginame save arba su aukštesniais, arba su žemesniais (mūsų manymu) už save. Noras pirmauti prieš kitus veda prie priklausomybės nuo kitų žmonių nuomonės – taip protas patenka geros aplinkinių nuomonės troškimo vergijon.

Konkuruojantis individas yra tarsi netikęs sportininkas. Jis negali ilgai išbūti jokioje situacijoje, kurioje nėra priekyje kitų. Jei jaučia, kad negali laimėti, jis tampa drumstėju ir nori sužlugdyti kitų žaidimą.

Arba jis netenka drąsos ir susidomėjimo žaidimu, taigi iš jo pasitraukia, arba jis žais tik tuose žaidimuose arba veiks tokiose situacijose, kuriame turės daug galimybių pirmauti. Visa konkurencija yra priešiška: ji išauga iš troškimo pasiekti dominuojančią padėtį ir sustiprinti kitų paklusnumą.

Apibendrinus galima teigti, kad konkuruojantis žmogus veikia vedamas nuolatinės baimės. Baimė visuomet mus apriboja – mes niekada negalėsime pasiekti savo potencialių galimybių baimės atmosferoje, kurią gimdo konkurencija. Ji nužemina iki pamėgdžiojimo, infantilizmo, konformizmo ir apsimetinėjimo. Priklausomybė ir mėgdžiojimas niekada neatveda prie kūrybingumo ir nepriklausomybės.

Kad išlaisvintume protą nuo įpročio varžytis, mes turime suprasti, kaip įkliūname į šiuos spąstus. Išsivadavimas slypi pasitikėjimo savo jėgomis augime, nes konkurencija gali išaugti tik iš pasitikėjimo savimi trūkumo. Štai kaip paprasta. Savarankiškumas padaro tai, ko konkurencija negalės net paliesti.

Iniciatyva gimdo pasitikėjimą savo jėgomis, kai jūs nustatote savo standartus, tuo tarpu konkurencija su kitais reiškia, jog jūs leidžiate nustatyti jums standartus, jūsų vertybes, jūsų apdovanojimus. Atminkite, kad konkurencija visuomet atiduos jūsų gyvenimą į kitų rankas, tuo tarpu iniciatyva suteiks laisvę pasirinkti savo pačių likimą.“

Šie pamąstymai visiškai atitinka ir mano požiūrį į konkurenciją, o ką apie tai manote jūs?

Reklama

13 minčių apie „Konkurencija“

  1. Kad konkurencija tikrai žalinga pamačiau tik tada, kai kartu su draugais pradėjome kurti savo verslą ir vykdyti savo projektus. Realiai pasimatė, kad mūsų pačių iniciatyva bendradarbiauti ir visus potencialiai laikyti kolegomis, o ne konkurentais mums padeda. Iki to laiko tiesiog tikėjau, viskuo kas apie tai rašoma ir kartodavau į galva įkaltas frazes, kad konkurencija mažina kainas ar kaip ten ta reklama teigė.

    Dabar galvojant apie bet kokią konkurenciją atrodo viskas taip paprasta ir elementaru, gi tereikia apsijungti ir padaryti ne dukart o penkis kartu daugiau kartu. Tuo pačiu išlieka dalelė įskiepyto rungtyniavimo azarto, bet jį palieku žaidimams ir panašiai veiklai.

    Galima būtų gilintis toliau ir pagalvoti ar ir žaidimuose vertą konkuruoti, bet manau, kad jeigu priimu, tai kad noriu būtent tą žaidimą žaisti, o ne kažką kurti tuo metu, tai konkurencijai ten vieta tiesiog tobula.

    Įdomūs pamąstymai priminę senai neliestą temą, ačiū už priminimą 😉

    Patinka

  2. Labas, Ryti 🙂
    Smagu matyti 🙂 . Tiek daug mums “įkalta į galvas“ (ir tebekalama), kad galiausiai tai pradeda atrodyti normalu.
    Gera mintis – daugiau daryti kartu, apsijungus, kiekvienas tai, ką sugeba geriausiai ir bendram labui..
    Tikrai didžiulis skirtumas – varžytis ar veikti pagal situaciją, pasikliaujant intuicija ir rodant iniciatyvą.
    Aktuali šiuo metu man tema, ir kaip tik į temą pamąstymai “pakliuvo“ – kartais taip būna 😀
    Angeliukei linkėjimai 😉

    Patinka

  3. Sveiki 🙂

    Pritariu konkurenciją laikyti gamtos dėsniu tikrai nėra protinga, taip tikrai konkurencijos lydimasis reiškinys- baimė. Juk visi geriausi dalykai gimsta būtent iš bendradarbiavimo, o iš konkurencijos- susvetimėjimas ir baimė..
    O kiek mums kalama į galvas, kad be konkurencijos nieko gero nebūtų (kaip pastebėjo Rytis).
    Bet juk tik bendradarbiavime yra ateitis, konkurencija veda tik į susinaikinimą.

    Ačių už puikias mintis 🙂

    Patinka

  4. Labas, Vytai 🙂
    Pasirodo, taip – konkurencija veda į susinaikinimą. Logiška, kitaip neišsuksi.. bet gi pažiūrėk, kaip liaupsinama konkurencija iki šiol..
    Tai va ir vėl prieiname tą pačią išvadą – sąmoningumas, dar kartą sąmoningumas 🙂 .. Kitaip.. prigrūda į galvą visokių absurdiškų ir niekuo nepagrįstų dalykų, ir tai galiausiai atrodo normalu ir teisinga..

    Patinka

  5. Būtent prigrūda, ir svarbiausia, kad ne šiaip pavienių absurdiškų dalykų, bet suformuoja visą žmogaus mąstyseną. Todėl tikrai, kad budrumas ir sąmoningumas tiesiog būtinas

    Patinka

  6. Sąvokų sukeitimas, vertybių sukeitimas yra mūsų laikais labai paplitę reiškiniai. Dar plius žmogus pratinamas nesivarginti ir imti tai, kas paduota – turiu omenyje informaciją.
    “Vaistas“ vienas ir geriausias – tavo pasiūlytas budrumas. Ir, aišku, sugebėjimas mąstyti ir analizuoti nepasiduodant įtakai 🙂 .
    Žmonės mėgsta lyginti save su gyvūnais – tai va, mokslininkai pastebėjo, kad pakanka 7 procentams bandos narių (ypač jei tai vadovaujanti grupė), pradėti daryti kažkokį naują, net visai keistą (žmonių kalba – nelogišką) veiksmą, kai kiti bandos nariai pradeda tai kartoti automatiškai. 😀

    Patinka

  7. Gamtoje priešingas reiškinys simbiozė yra paplitęs labiau, nei mes įsivaizduojame.

    O konkurencija, regis, iš deficitinio mastymo: man pritrūks, kitas aplenks.
    Kai pradedi galvoti, kad visiems yra nišų, visiems užteks,tada konkurentai tampa partneriais, kurie parduoda dalį tavo, o tu parduodi dalį jų produkcijos, kurios nei pasigamintum, nei parduotum kitaip.

    Patinka

  8. Sveiki, Audriau 🙂

    Sutinku pilnai 🙂 . Matyt, esame taip “pripratinti“ – matyti neigiamas visa ko puses.. Sakyčiau, gamta apskritai rodo ryškiausią bendradarbiavimo ir išmintingos sąveikos pavyzdį, o mes, stebėdami epizodus, padarome kartais klaidingas išvadas, pvz., evoliuciją vadiname konkurencija 🙂 ..
    Tikrai visiems visko užtenka, visiems yra vietos po saule, ir džiugu, kad palengva keičiamės ir linkstame link bendradarbiavimo 🙂 .

    Patinka

  9. Atgalinis pranešimas: Pamąstymai apie sėkmę – ruvi
  10. Atgalinis pranešimas: Pakilti į Aukso Amžių.. – ruvi

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s