Pamąstymai apie sėkmę

Kas gi yra sėkmė šiuolaikiniame pasaulyje? Ir kokie jie, sėkmingi žmonės? Kokią naudą, kokią gerovę jie sukuria? Ne siaura egoistine prasme, bet platesne – visuomenės, žmonijos, planetos?. Juk ne veltui jie vadinami sėkmingais..

Kai kalbame apie tokius žmones, prieš akis tuoj pat iškyla būrelis vietinių “garsenybių“, ir didesnis – pasaulinis “žvaigždynas“. Bet greičiau tai populiarūs,o ne kažkuo nusipelnę žmonės, apie kuriuos kasdien rašo spauda ir rodo televizija.

Jei kalbėsime apie profesijas – koks, pavyzdžiui, yra sėkmingas gydytojas? Tas, kuris puikiai atlieka sudėtingiausias operacijas ir gelbėja gyvybes, ar tas, kuris atidarė privačią kliniką aptarnauja turtingus klientus?

O sėkmingas rašytojas? Tas, kuris parašo prasmingą kūrinį ir skleidžia tiesą apie bendražmogiškas vertybes, ar tas, kuris gali atspausdinti savo knygas tūkstantiniais tiražais?

Ir koks turėtų būti sėkmingas mokytojas, sėkmingas filosofas, sėkmingas geologas ar ornitologas?.. Kai kurioms profesijoms sunkoka pritaikyti šiuolaikinės sėkmės kriterijus, tiesa?

Taip yra dėl vienos paprastos priežasties – dabartinės visuomenės sėkmės supratimo: ją žmonės šiandien sieja išskirtinai su pinigais (t.y., jų kiekiu), o bet kokios veiklos motyvas – pelno siekimas visais įmanomais būdais.

Kai pagrindinė siekiamybė – pinigai, tuomet bet kokios profesijos žmonių veikla orientuota į kuo didesnį pelną, o ne į visuotinę gerovę. Todėl tokie žmonės negelbėja, nepadeda, nekuria, neatlieka visiems naudingų darbų. Jie veikia tik sau arba siauram “savų“ ratui.

Toks “sėkmingumo“ modelis – iš esmės nesveikas, nes besistengdamas atitikti šiuos kriterijus, žmogus turi konkuruoti, varžytis, manipuliuoti, stengtis išsilaikyti, t.y., gyventi nuolatinėje įtampoje ir baimėje.

Jo gyvenimas – amžina kova, nes supa ne bendraminčiai ar bendražygiai, bet konkurentai, kurie bet kurią akimirką gali pakenkti arba be skrupulų sužlugdyti: “ nieko asmeniško tai tik biznis“.. Konkurencija skatina pačias žemiausias egoizmo apraiškas.

Gal todėl toks “sėkmingumo“ modelis vadinamas nesveiku ir griaunančiu, todėl tiek pasaulyje priešiškumo, karų ir begalinių krizių? Juk priešakyje – vadovų pozicijose – atsiduria patys aršiausi, nesiskaitantys su niekuo, paminantys bet kokius žmoniškumo principus..

Jie griauna viską, prie ko prisiliečia, jie manipuliuoja ir nesibodi jokių priemonių, kad tik išliktų ir patenkintų savo asmenines ambicijas. Tai griovėjai, nebranginantys nieko, išskyrus savo “sėkmingumą“ ir gėrybes, kurias jis suteikia.

Tačiau griaudami negalime nieko sukurti.. Griovimas ir kūryba – priešingos sąvokos. Griaudami nesukursime nei laimės, nei harmonijos, nei tuo labiau – visuotinės gerovės.

Šiandien jau pasiekėme ir negatyvumo, ir dorovinių prieštaravimų ribą – kai “normaliais“ įvardiname ir skaitome absoliučiai negatyvius reiškinius. Nes lygiuojamės į “sėkmingus“.. ir tampame jų liguistų ambicijų įkaitais.

Todėl – keiskime “sėkmingumo“ kriterijus. Kiekvienas veiksmas turi savo pradžią – pradėkime jau šiandien vadovautis žmoniškumo principais. Mūsų gražiajai planetai nereikalingi parazitai ir griovėjai.

Jai ir visai žmonijai reikalingi taikūs, mylintys, kūrybingi ir geranoriški žmonės, kurie saugos planetą, kurs harmoniją, darbuosis ir bendradarbiaus visų labui. Žmonės, kurie turės gražius bendrus tikslus.

Ir tegul sėkmingumas bus matuojamas gerais darbais. O sėkmingi bus tie žmonės, kurie kiekvieną dieną padaro šį pasaulį nors truputį geresniu 🙂 ..

5 mintys apie „Pamąstymai apie sėkmę“

  1. Labai emocingas pamąstymas apie sėkmę ir konkurenciją bet… mano nuomonė truputį kitokia. Jeigu žmogus sėkmingas kažkurioje veikloje, vadinasi jis ją atlieka geriau nei kiti. Ir nebūtinai nesąžiningai,klastingai žlugdydamas konkurentus. Konkurencija , jeigu dar nepamiršome nepamiršome yra viso biologinio pasaulio evoliucijos variklis Griovimas ir kūryba irgi nėra nesutaikomos priešybės. Netgi dvasinėje, visuomeninėje veikloje kurdami kažką naujo turime įveikti seno pasipriešinimą, pvz. sugriauti įsišaknijusius stereotipus. Tas pats galioja ir materialioje veikloje.Turbūt blogas yra griovimas egoistiniais tikslais, kai žmogus savo sėkmę iškelia aukščiau bendražmogiškų vertybių, jas pamina. Nors egoizmas juk yra ir materialaus pasaulio progreso variklis. Ar materialus pasaulio progresas turi būti žmonijos prioritetas, čia jau kitas klausimas. Sutikime, kad konkurencija yra ir biologinio progreso variklis. Ir žmonės planetai greičiausiai reikalingi visokie- ir geri ir blogiečiai, nes juk ir šviesos nesuvoktume, jei nebūtų jos priešybės-tamsos.
    Pritariu kad sėkmingumo kriterijus reikėtų keisti, bet jie keisis tik tuomet, kai dauguma žmonių susivoks, jog yra ne tik laikinos materialios būtybės šioje žemėje bet ir amžinos sielos, kurioms žemėje sukaupti turtai ir titulai yra beverčiai.Kadangi mes tiesiogiai žmonių keisti negalime(kai kas turi tokių iliuzijų), belieka keistis patiems- tik tuomet pasaulis pradės keistis. Jūsų pamąstymai skatina tai daryti, nes visko pradžia yra savęs kaip dvasinės būtybės supratimas ir pažinimas.

    Patinka

  2. Labas rytas, Vytautai 🙂

    Dėkoju už tokį išsamų komentarą – visada įdomu pažiūrėti į kažkokį klausimą iš įvairių pusių.

    Sutinku su jumis dėl dvasingumo – ir, manau, dvasiniai pozicija bet kokiose situacijose turėtų būti pirminė, tuomet galime tikėtis harmonijos ir tobulėjimo. Juk esame žmonės ir turime gebėjimą kurti ir mylėti – tuo ir skiriamės nuo kitų gyvų būtybių. Turime galimybę ir rinktis tarp gėrio ir blogio.

    Kiekvieno žmogaus nuomonė yra įtakota jo asmeninės patirties, informacijos iš išorės ir faktų interpretacijos. Mes labai dažnai renkamės informaciją ir netikriname, netiriame, ar ji atitinka realybę ir faktus.

    Mano pozicija ir yra tikrinti, stebėti, tyrinėti, o ne aklai priimti tai, kas sakoma. Todėl tokie pamąstymai ir yra bandymai pažiūrėti į tokią realybę, kokia ji yra, atverti (sau pirmiausiai) tiesą ir pasidalinti savo matymu, pasiūlyti pažiūrėti iš kitos pusės į įprastus dalykus..

    Ir dalinuosi ne tarpinėmis išvadomis ar įspūdžiais, o ilgamečiais stebėjimais ir patirtimi. Tam pastūmėja vidiniai prieštaravimai, matant neatitikimą tarp kalbų ir rezultatų.

    Ir – taip, tiesa dažnai šokiruoja. Bet aš visada prisimenu, kad mes turime pasirinkimą ir galimybę būti dvasingais, gerais, mylinčiais žmonėmis. Ir mes visada galime savo gerais darbais keisti pasaulį nors po žingsnelį į gera.. Nežiūrint į nieką 🙂 .

    Ačiū, Vytautai! Gražios dienos! 🙂

    Patinka

  3. Sveiki. Aš iš dalies palaikau abi nuomones. Man kilo du klausimai. Pirma. Kaip be konkurencijos išsiaiškinti geriausią. Antra. Kaip be griovimo pastatyti kažką naujo. Būsiu labai dėkinga už atsakymą.

    Patinka

  4. Labas rytas 🙂

    Teisingi klausimai pastūmėja ieškoti teisingų atsakymų.. Gyte, aš galiu parašyti savo išvadas, o jūs ieškokite, stebėkite – tikrai atrasite 🙂 .

    Dėl konkurencijos – tai labai subtiliai brukamas blogis, kuris pažadina žmoguje agresyvumą ir susipriešinimą su kitais žmonėmis. O juk mes visi turime būti vieningi, turime bendradarbiauti, kurti, tobulėti – ir visa tai galime padaryti tik drauge, kartu, susivieniję bendriems tikslams..

    Na, pagalvokite apie žmones, kurie yra Kūrėjai – argi jie konkuruoja, argi jiems reikalinga kažkokia beprasmiška pergalė prieš kitus? Juk kova atima jėgas ir gesina kūrybingumą. Ar konkuravo Da Vinčis, Finabonatis, Bachas, Tolstojus, Vydūnas?..

    O ir dabar – ar konkurencijos dėka tikrai turite geriausius, sveikiausius maisto produktus ant stalo, kokybiškiausias paslaugas ir gaminius?..

    Tik susivieniję bendraminčiai gali kurti neįtikėtinus dalykus ir išspręsti bet kokius iškylančius klausimus. O mums brukama priešinanti konkurencijos idėja, todėl ir turime tokius baisius rezultatus – krizes, susvetimėjimą, karus, skurdą..

    O apie griovimą galiu pasakyti viena – jei griauname, tai ir lieka griuvėsiai, ant kurių tikrai nieko nepastatysime. Kad kažką keistume, turime aiškiai nusibrėžti – ką keisime ir ką vietoje to, ko atsisakome, darysime.

    T.y., reikalinga aiški kryptis ir idėja – ko siekiame. Tuomet remiamės išvadomis iš patirties, atsisakome to, kas nenaudinga ir kenksminga, ir – kuriame tai, kas naudinga visiems, kuriame harmoniją. Ne griauname, o remiamės patirtimi, sintezuojame, kuriame ir tobuliname tai, kas geriausia.

    Gyte, dėkui – suteikėte progą pažiūrėti į viską iš kito kampo. O atsakymus tikrai surasite pati. Gražaus jums savaitgalio! 🙂

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: