ruvi

Yra daug natūralių priemonių imunitetui stiprinti. Vasarą tai padaryti lengviau, bet ir šaltuoju periodu yra patikrintų būdų gerai sveikatai palaikyti. Pirmiausia, žinoma, pilnavertė mityba, judėjimas, grynas oras ir vandens procedūros. Dar senovės kinai sakydavo: “ Medicina turi nuspėti ligų priežastis ir gydyti pirmiausia maistu, o tik po to vaistais “.

Šaltuoju periodu didesnis maisto kiekis turėtų būti karštas arba šiltas – tai atitinka gamtos dėsnius. Vaisių ir daržovių taip pat turėtų būti pakankamai – juk tai vitaminų ir mikroelementų šaltinis. Nepamirškime šviežiai spaustų vaisių ir daržovių sulčių – jos suteiks energijos ir sustiprins. Šiuo periodu rekomenduojama sumažinti cukraus kiekį, nes jis silpnina imunitetą.

Patariama daugiau valgyti žuvies, geltonos ir žalios spalvos daržovių, gerti raudonų sulčių – vyšnių, spanguolių, bruknių, serbentų ir t.t.. Valgyti maistą, turintį cinko – tai avižų dribsniai, pieno produktai, jūriniai augalai, kviečių daigai. Taip pat daugiau produktų, turinčių vitamino C – tai svarainiai, erškėčių vaisiai, visi citrusiniai vaisiai, šermukšnių uogos. Naudingi ir riešutai – juose gausu vitaminų, mikroelementų ir daug naudingų baltymų.

Sveikatą stiprinančių produktų didžiulis pasirinkimas, kiekvienas galime pasirinkti tai, ką mėgstame ir kas tinka. Imuniteto stiprinimui profilaktiškai galime naudoti ir bičių produktus – medų, bičių pienelį, žiedadulkes. Peršalimo ligų profilaktikai ruošiamas toks mišinys: lygiomis dalimis imbiero šaknis ir citrina su žievele sumalamos arba sutarkuojamos smulkia tarka ir sumaišomos su tiek pat medaus. Geriama po šaukštelį kelis kartus per dieną.

Profilaktiškai patariama gerti kursais, pakaitomis purpurinių ežiuolių, ramunėlių, medetkų, gervuogių arbatas. Imunitetui sustiprinti naudojamas ir pušų spyglių gėrimas: 40 g pušų spyglių ir vienos citrinos žievelę užpilame stikline vandens ir paviriname ant silpnos ugnies pusvalandį. Kai atvės, nukošiame ir išspaudžiame į mišinį vienos citrinos sultis, įdedame 10 g medaus, gerai išmaišome. Geriame po šaukštelį keliskart dienoje.

Jei jau susirgome, būtinai kreipkimės į gydytoją ir klausykime jo nurodymų. Jei gydydamiesi norime naudoti liaudiškas priemones, pasitarkime su gydytoju – ar galima tai derinti su vaistais. Jei karščiuojame, gerkime kuo daugiau rūgščių šiltų skysčių, taip pat liepžiedžių, aviečių lapų ir stiebų arbatas, susilaikykime nuo valgymo, dažniau vėdinkime patalpas. Atsigulkime, nes sergant būtina ramybės būsena, kad organizmas galėtų mobilizuoti visas jėgas ligos įveikimui – padėkime sau..

Ir nepamirškime, kad yra augalų, kurių gydomasis poveikis panašus į antibakterinių preparatų, liaudies medicina juos vadina natūraliais antibiotikais. Juos galime naudoti, kai pajutome pirmuosius peršalimo požymius. Manoma, kad geriausiai iš visų augalų infekciją įveikia česnakas. Jis pasižymi ryškiu antimikrobiniu, priešgrybeliniu veikimu ir todėl vartojamas burnos ertmės, gerklės uždegimams gydyti.

Susirgus angina ar gerklės uždegimu, patariama tris kartus per dieną lėtai nuryti po šaukštelį šviežių česnako sulčių, jas galima sumaišyti su tokiu pat kiekiu medaus. Daug česnako nepatartina valgyti sergant kepenų, inkstų, skrandžio ar žarnyno ligomis. Na, o specifinį česnako kvapą panaikinsime arba sušvelninsime, pakramtę petražolių, kmynų, gvazdikėlių, mėtų ar anyžių.

Augaliniams antibiotikams priskiriami ir krienai – jais gydomos infekcinės viršutinių kvėpavimo takų ligos, angina, tonzilitas. Tam ruošiami krienai taip: sutarkuojame krieno šaknį (man rodos, jau betarkuojant nuo visko galima pasveikti 🙂 ), praskiedžiame vandeniu 1:10 ir skalaujame burną ir gerklę kelis kartus per dieną. Šios sultys labai veiklios ir prieš virusus.

Didžioji nasturta veikia ir kaip antibiotikas, ir stiprina imunitetą. Susmulkintus nasturtų žiedus galime dėti į salotas, taip pat galime pasigaminti ir antpilą. Arbatinį šaukštelį didžiosios nasturtos žiedų užpilame stikline verdančio vandens, uždengiame ir palaikome nusistovėti, paskui nukošiame. Šį antpilą galime maišyti su kitomis peršalimo ligas gydančiomis arbatomis.

Augalinės kilmės antibiotikas yra ir vaistinis rėžiukas. Jis didina organizmo atsparumą, stiprina imunitetą, veikia dezinfekuojamai, valo kraują ir gerina medžiagų apykaitą. Didesni jo kiekiai nepatartini sergantiems skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige bei šlapimtakių uždegimu. Gydymui geriamas antpilas: 4 šaukštai vaistinio rėžiuko žolės užpilame dviem stiklinėm verdančio vandens, uždengiame, paliekame nusistovėti, nukošiame ir geriame. Sekantį tokio antpilo kiekį geriame tik po 5 valandų. Dar galima gerti ir rėžiuko sultis – po šaukštelį triskart dienoje, jas patartina skiesti vandeniu.

Kaip matome, liaudiškų priemonių turime pakankamai, belieka pasirinkti, kas kam prie širdies. Vaistažolių dabar gausu vaistinėse. Didžiausias liaudiškų priemonių privalumas – jos natūralios, organiškos, teisingai naudojamos – be jokio šalutinio poveikio. Žinoma, ligai prigriebus, neeksperimentuokime, paklauskime gydytojo patarimo. Realiausia, ką galime padaryti kiekvienas – tai rūpintis savo sveikata 🙂 . Būkime sveiki 🙂 !

Labai dėkoju visiems už laiškus 🙂 . Šį kartą gavau keletą laiškų su panašiu klausimu – kaip natūraliu būdu sustiprinti imunitetą ir apsisaugoti nuo virusų? Džiugu, kad vis daugiau žmonių supranta, kiek daug nuo mūsų pačių priklauso mūsų sveikata. Mielai pasidalinsiu savo surinkta informacija ir tuo, ką pati išbandžiau ir taikau savo gyvenime 🙂 .

Pritariu išmintingiesiems rytiečiams, kad sveikata yra tvarka organizme. Žmogaus imuninė sistema atlieka labai svarbias funkcijas: saugo genetinį žmogaus pastovumą, gina organizmą nuo infekcinių ligų ir piktybinių ląstelių atsiradimo. Imuninę sistemą sudaro kaulų čiulpai, užkrūčio liauka, limfmazgiai, blužnis, tonzilės, apendicitas. Ši sistema saugo organizmą nuo kenksmingo aplinkos poveikio ir ligų. Kuo stipresnė imuninė sistema, tuo stipresnis visas organizmas, tuo rečiau ir trumpiau sergame.

Kas apsprendžia imuninės sistemos stiprumą ir kodėl ji nusilpsta? Tinkama mityba – tai viena iš pagrindinių sąlygų tam, kad turėtume stiprų imunitetą. Organizmas turi gauti pakankamai vitaminų ir mikroelementų, esančių maisto produktuose. Tik šviežias, mažai apdorotas, šviežiai pagamintas, be cheminių priedų maistas gali užtikrinti gerą imuninės sistemos darbą. Priešingu atveju ji yra pajungiama netinkamos mitybos pasekmėms šalinti ir atitraukiama nuo apsauginės funkcijos.

Dar viena svarbi sąlyga yra judėjimas – grūdinimasis, mankšta ir fizinis darbas. Judant kūnas sušyla, aktyvuojamos visos organizmo sistemos. Žmogus sukurtas judėjimui, kuris žvalina, stiprina ir tonizuoja. Grynas oras taip pat svarbus mūsų imunitetui, nes stimuliuoja organizmą. Imuninės sistemos stiprinimui būtinos ir vandens procedūros: kontrastinis ir paprastas dušas, kūno trynimas drėgnu rankšluoščiu, rankų ir pėdų vonelės, pirtis. Žinoma, labai svarbi ir žmogaus psichologinė būsena.

Štai ir paradoksas: gerėjant gyvenimo sąlygoms ir progresui kylant į aukštumas, žmonės vis daugiau serga, nes silpnėja imuninė sistema. Silpnėja ji tik dėl to, kad neteisingai, net kenksmingai maitinamės, gyvename įtampoje, mažai judame, mažai būname gryname ore, o vandens procedūroms naudojame neįtikėtinus kiekius cheminės kosmetikos, kurią organizmas taip pat turi nukenksminti..

Galime kaltinti ekologiją, nežinomų virusų atsiradimą, klimato kaitą, bet esmių esmė yra tame, kokia yra žmogaus imuninė sistema. Jei ji stipri, tai ir sergame rečiau ir lengviau. Aliname savo imuninę sistemą ir žalingais įpročiais, dažnai nesuprasdami, kokią žalą darome savo organizmui, pajungdami apsaugines organizmo sistemas tų žalingų įpročių pasekmių neutralizavimui.

Žmonija išgyveno sunkiausias epidemijas, ir išgyvendavo tik tie, kurių imuninė sistema buvo stipri. Manau, kad reikia mokytis sveikos gyvensenos ir suprasti, kaip tai svarbu. Kai organizmas užteršiamas ir dėl to silpsta imuninė sistema, mes pradedame sirgti. Hipokratas teigė, kad tokiu būdu organizmas valosi. Peršalimo ligas jis vadino katarsiu ir teigė, kad su organizmo išskyromis iš nosies ir gerklės išeina ir taršalai.

Mūsų laikais taip pat pritariama Hipokratui ir manoma, kad jei žmogus tokiu būdu “valosi“ porą kartų į metus, tai yra visiškai normalu. Jei laikomės visų sveikatos palaikymo taisyklių, tai ir tokių “valymų“ neprireikia, tą gali patvirtinti kiekvienas sveikai gyvenantis žmogus. Šiuo metu priskaičiuojama daugiau kaip 200 įvairių virusų, ir nustatyti, koks jis bus ir apsisaugoti nuo jo farmacininkų siūlomais skiepais praktiškai neįmanoma.

Vienintelis būdas – stiprinti kiekvienam savo imuninę sistemą. Yra vadinamos rizikos grupės – vaikai, seneliai, chroniškomis ir lėtinėmis ligomis sergantys žmonės. Jiems taip pat ypač svarbu maksimaliai sustiprinti savo organizmo apsaugines jėgas visais minėtais būdais.

Ir dar.. susirgę suteikime organizmui taip reikalingą ramybės būseną. Kreipkimės į gydytojus, gydykimės, jei jau susirgome, laikykimės vaistų naudojimo terminų, neužsiimkime saviveikla. Kiekvienas gydytojas, jei pasidomėsime, patars puikių liaudiškų priemonių ir būdų sveikatai atstatyti. Apie liaudiškas priemones – sekantį kartą 🙂 ..

Gydymą moliu mūsų dienomis vienas pirmųjų ėmė propaguoti bulgaras I.Jotovas. Moliu gydėsi ir mūsų protėviai. Molis – ekologiškai švarus gamtos produktas. Pagrindinė molio savybė – sutraukti, sugerti. Tai nuosėdinė medžiaga, sudaryta iš mineralų. Turi antiseptinių savybių, gydo uždegimus, odos ligas, valo šlakus iš organizmo, todėl yra puiki pagalbinė priemonė gydant daugelį ligų.

Žemės paviršiuje dažniausiai aptinkamas rudas ar rausvas molis. Raudonasis molis glūdi 10-15 metrų gilyje, jis yra švaresnis. Mėlynasis molis yra dar giliau, yra dar baltasis ir juodasis molis (molio priskaičiuojama apie 40 rūšių). Kuo gilesniame klode yra molis, tuo jis vertingesnis. Jo spalvą apsprendžia jame esantys mineralai, jie suteikia moliui papildomų gydomųjų savybių. Populiariausias – rudas arba rusvas molis, jis randamas upių krantuose, karjeruose, grioviuose. Jei molį naudosime gydymui, pagrindinė sąlyga – kad jis būtų kuo toliau nuo pramoninių vietovių (dėl tų pačių sugėrimo ir sutraukimo į save savybių).

Gydymui naudojama molio masė, molio suspensija ir molio vanduo. Prieš naudojant molis palaikomas saulėje, išrenkamos priemaišos ir akmenukai. Paskui maišant su vandeniu, ruošiami graikiško riešuto dydžio kamuoliukai, jie išdžiovinami ir dedami į stiklinį indą. Šiuos kamuoliukus prieš naudojant tereiks sudrėkinti vandeniu ir daryti iš jų plokštainėlius (aplikacijas), kurie dedami ant gydomos vietos, arba paruošti molio vandenį ar suspensiją.

Molio milteliai parduodami ir vaistinėse. Galime naudoti ir juos, bet, žinoma, visuomet naudingesnis bus molis, kuris bus netoli tų vietų, kuriose žmogus gyvena. Gydomiesiems tikslams labiau tinka savo pačių rankomis paruoštas molis. Molis yra vienkartinio veikimo, todėl panaudotą molį tiesiog užkasame į žemę. Molio veikimas nėra žaibiškas ar greitas, todėl procedūras reikia pakartoti kelis kartus.

Ką gydome moliu? Pirmiausia tai puiki pagalbinė priemonė gydyti uždegiminius darinius ir procesus, odos ligas, įvairius patinimus. Tam daromas molio kompresas iš molio košelės ar plokštainio (apie 2 cm storio), kurie uždedami ant sudrėkintos marlės ar lininio audinio ir dedami ant ligotos vietos. Laikomas valandą, paskui nuimamas, likučiai nuplaunami. Kuo sunkesnis susirgimas, tuo dažniau reikia naudoti molį. Taip gydomos įvairios odos ligos, išbėrimai, votys, mastopatija. Molis tepamas ir aplink žaizdas, nes yra puikus antiseptikas.

Išsiplėtus venoms, du kartus per savaitę ant kojų dedami mėlynojo molio kompresai. Tai numalšina uždegimą ir pagreitina gydymą. Sloga, kaklo skausmai, kosulys taip pat gydomi molio kompresais, kurie dedami ant kaktos ir nosies. Kompresai dedami ir esant nugaros skausmams ar radikulitui. Procedūrų metu ligonis apklojamas, kad sušiltų. Visų spalvų molis taikomas ir kaip kosmetinė priemonė veido odai – iš jo daromos veido kaukės.

Plačiai naudojamos gydomosios molio procedūros ir pirtyje. Molio košele padengiamas visas kūnas, nes molis aktyviai veikia ląstelių medžiagų apykaitos procesus bei riebalinių liaukų funkcijas. Tokia priemonė puikiai gydo ir celiulitą – tereikia košele užteptas vietas apvynioti polietileno plėvele ir pašildyti – pirtyje ar tiesiog papildomai apvyniojus, apie 20 minučių. Atliekant tai reguliariai, oda tampa lygi. Tam geriausiai tinka juodasis molis.

Molingas vanduo taip pat naudojamas masažams pirtyje. Labai veiksmingos ir molingo vandens vonelės, kuriose mirkomos galūnės – rankos arba kojos. Persišaldžius galūnes mirkome apie 20 minučių – tai pagerina savijautą, atgaivina ir palengvina liguistą būseną. Molingą vandenį galima pilti ir į vonią, kurioje pagulime apie pusvalandį. Tokia vonia suteikia lengvumo, žvalumo, tonizuoja. Molingas vanduo ruošiamas taip: šaukštas molio ištirpdomas stiklinėje vandens ir naudojamas procedūroms.

Labai naudingas ir molio vanduo, vadinama molio suspensija. Molio vanduo padeda iš organizmo pašalinti toksinus ir šlakus. Geriama ryte nevalgius, kursas – savaitė, paskui daroma pertrauka. Suspensija ruošiama taip: 1arbatinį šaukštelį molio dedame į stiklinę vandens, išmaišome. Kai nusistovi, išgeriame tik trečdalį molio vandens. Taip daroma tam, kad į organizmą nepakliūtų nepageidaujamų medžiagų. Kuo labiau užterštas organizmas, tuo dažniau reikia kartoti tokius valymo kursus.

Tai tik nedidelė molio panaudojimo gydymui dalis. Ką sudomino – galima pasieškoti specialios literatūros. Žinoma, tai ne panacėja, bet.. ekologiška, prieinama, be šalutinių poveikių, nemokama papildoma gydymo priemonė, kuria, reikalui esant, galime pasinaudoti kiekvienas 🙂 ..

Visi, kas mokėsi medicinos, prisimena įdomų fenomeną: beveik visus simptomus žmogus gali “prisitaikyti“ sau ir susigalvoti ligų 🙂 .. Simptomų tiek daug ir jie tokie įvairūs, kad, rodosi, viskas “tinka“. Rytų medicinos diagnostika visai kitokia: tai pastovus stebėjimas, jautrumas savo kūno disbalansui. Rytų medicina moko labai tikslių metodų, kaip išsiaiškinti beprasidedantį liguistą procesą, kol dar neprasidėjo liga.

Pirmasis ir pagrindinis sveikatos būklės nustatymas – per pulso tyrimą. Jis matuojamas ramioje būsenoje. Pulso negalima matuoti po didelės įtampos, po masažo, fizinio krūvio, išsimaudžius, po valgymo ar esant alkanam. Norint pajusti pulso pakitimus, reikia dėmesingumo ir praktikos. Yra daug pulso tipų. Jaučiant paviršutinę ir giluminę pulsaciją, galima nustatyti įvairių organų būklę. Kūdikio ir vaiko iki dviejų metų pulsas gali svyruoti nuo 140 iki 100 tvinksnių į minutę. Nuo trejų iki septynerių metų – 95, nuo aštuonerių iki keturiolikos – 80, vyresniame amžiuje – nuo 72 iki 65, o sergant iki 120 tvinksnių per minutę.

Yra diagnostika pagal liežuvį. Apnašos ant liežuvio rodo organizme esančius toksinus. Jei apnašos giliau – toksinų yra storojoje žarnoje, jei viduryje liežuvio – toksinai skrandyje ir plonojoje žarnoje. Linija, išryškėjusi per liežuvio vidurį ar kreiva linija gali rodyti stuburo ligas. Blyškus liežuvis – mažakraujystė, gelsvas – tulžies perteklius arba sutrikimai kepenyse, melsvas – širdies ligos. Jei ant liežuvio pakraščių matosi dantų antspaudai, reiškia, yra nepakankamas maisto įsisavinimas žarnyne. Liežuvis parodo ir chroniškas bei ūmias ligas.

Svarbi ir diagnostika pagal veidą. Nosies ir skruostų spalvos pasikeitimas priklauso inkstų sričiai, ir tai reiškia, kad organizmas neįsisavina geležies ar folinės rūgšties ir virškinimas nevyksta deramai dėl virškinimo “ugnies“ Agni sumažėjimo. Patinę apatiniai akių vokai rodo sutrikimus inkstuose. Ryškios horizontalios kaktos linijos rodo giliai paslėptą nerimą ir rūpestį. Lėtą medžiagų apykaitą, organizmo polinkį sulaikyti vandenį ir riebalus rodo putlus veidas.

Žmogaus lūpos taip pat atspindi sveiką ar liguistą įvairių organų būklę. Jei lūpos sausos ir šiurkščios, reiškia, yra dėgmės trūkumas organizme. Kita lūpų sausumo priežastis gali būti nervingumas. Rudi taškeliai ant lūpų – chroniško nevirškinimo skrandyje požymis. Gelsva lūpų spalva – kepenų sutrikimai ar ligos, melsva – deguonies trūkumas arba širdies sutrikimai. Nevienoda lūpų spalva rodo defektus atitinkamuose organuose.

Dar yra diagnostika pagal akis. Iššokusios akys rodo neteisingą skydliaukės funkcionavimą. Jei akių baltymas blankus, tai rodo anemiją, jei gelsvas – silpnas kepenis. Maža akies rainelė rodo sąnarių silpnumą. Jei yra baltas ratukas aplink rainelę, tai pernelyg didelio druskos ar cukraus vartojimo požymis. Vyresniame amžiuje tai gali būti streso požymis, jei ratukas labai ryškus – sąnarių ligos. Rusvai tamsūs taškai rainelėje parodo, kad žarnyne neįsisavinama geležis.

Pažvelgus į nagus, pagal balto lankelio dydį ir spalvą galima spręsti apie žmogaus energijos kiekį ir kokybę. Dideli balti lankeliai – daug energijos. Jei pilki ar tamsūs lankeliai – energija silpna. Jei nagų spalva rožinė – kraujas geros kokybės ir normaliai cirkuliuoja. Ryškios išilginės linijos rodo prastai veikiantį virškinimą, skersiniai ruoželiai – netinkamą mitybą ar užleistas ligas. Baltos dėmelės ant nagų rodo, kad organizme trūksta cinko ar kalcio.

Blankūs nagai rodo anemiją, gelsvi – kepenų silpnumą, melsvi – širdies ir plaučių silpnumą. Kiekvienas rankos pirštas taip pat susijęs su tam tikru organu. Nykštys – su smegenimis ir kaukole, smilius – su plaučiais, didysis pirštas – su plonąja žarna, bevardis – su inkstais, mažasis – su širdimi. Netaisyklingos formos išgaubti, laiptuoti, gumbuoti nagai rodo chroniškas ligas ir ilgalaikius sutrikimus.

Jei keli diagnostikos būdai sutampa, tai rodo ligas. Be aprašytų diagnostikos būdų, gydytojų taip pat naudojami ir kiti klinikiniai būdai: apčiupinėjimas, pastuksenimas, išklausymas ir paciento išklausinėjimas. Be to, vykdomi širdies, kepenų, blužnies, inkstų, šlapimo, išmatų, gleivių, prakaito tyrimai. Tiriama ir paciento kalba ir fizionomika. Ištyrus ir susumavus rezultatus, paskiriamas gydymas. Įvaldęs profilaktikos sistemą, žmogus paprastai pats reguliuoja savo sveikatos būseną, ir tik rimtesniais, kritiniais atvejais kreipiasi į gydytoją.

Ir keletas gydomųjų ir sveikatą palaikančių receptų šaltąjam periodui 🙂 . Klasikiniai Ajurvedos tekstai teigia, kad visos gamtoje egzistuojančios medžiagos, jei jos tinkamai naudojamos, turi gydomųjų medžiagų. Tokių vaistų tikslas yra ne ligos simptomų nuslopinimas, o išbalansuotų organizmo jėgų pusiausvyros atstatymas. Ajurveda – labai praktiškas mokymas, todėl pataria naudotis paprastomis ir įprastomis priemonėmis. Taigi, indiškas prieskonių karalius –

IMBIERAS – naudojamas šviežias ir džiovintas, miltelių pavidalu kiek skvarbesnis. Imbieras neutralizuoja toksinus ir padeda virškinti, įsiurbti ir įsisavinti maistą, padeda nuo vidurių užkietėjimo. Tai geriausia naminė priemonė nuo kosulio, slogos, susikaupusių išskyrų plaučiuose, bronchuose ir gerklėje. Gydo gerklės uždegimą, peršalimą, sinusų ligas. Geriamos arbatos iš šviežio imbiero ar jo miltelių, galima su medumi. Šaltuoju periodu profilaktikai ir geresniam virškinimui dedamas į gaminamą maistą.

Išoriškai imbierą galima dėti ant skaudamų sąnarių ir raumenų – tai pagerins kraujo apytaką ir numalšins skausmą, nes bus išlaisvinta užsistovėjusi energija. Nuo stiprių galvos skausmų padės imbiero pasta: sumaišyti su šiltu vandeniu imbiero milteliai. Tepama ant kaktos ir palaikoma kelias minutes, kol skausmas atlėgs. Šiek tiek perštės, bet odos nenudegins, o skausmą tikrai apmalšins. Dar imbieras naudojamas vonioms – beriamas nedidelis kiekis miltelių arba šviežias šiek tiek pakepintas imbieras. Tokia vonia atpalaiduoja, gaivina, malšina skausmus.

CINAMONAS – turi antitoksinių, antiseptinių, stimuliuojančių savybių. Daro šiluminį poveikį organizmui, atgaivina, stiprina ir duoda audiniams energijos. Turi natūralų valymo poveikį. Arbata iš cinamono, kardamono, imbiero ir gvazdikėlio lygiomis dalimis (po žiupsnelį stiklinei) žymiai palengvins kosulį, pralaisvins užakimus ir pagerins virškinimą.

GVAZDIKĖLIAI – natūrali skausmą malšinanti priemonė. Jei suskaudo dantį, pakramčius gvazdikėlio, jis aprimsta – tai puiki laikina priemonė. Gvazdikėliai lengvina kosulį, peršalimus ir sinusų ligas. Jo dedama į arbatas. Gvazdikėlių garų inhaliacija (keletas lašų sumaišyti su verdančiu vandeniu) – gera priemonė prieš užsikimšusią nosį.

ČESNAKAS – turi šildančių savybių, padeda žiemos periodu. Malšina skausmus sąnariuose, antireumatinė priemonė. Juo gydomas sausas kosulys, labai veiksmingas skaudant galvai dėl sinusų. Gydant ausis, į ausį lašinamas česnakų aliejus nakčiai. Naudojimo būdas – suvalgoma skiltelė valgio metu ar dedamas šviežias į maistą.

MEDUS – sukuria kūne šilumą, turi labai svarbią savybę – perneša gydomąsias augalų savybes į kūno audinius ir todėl naudojamas kaip tarpininkas daugeliui medžiagų įsisavinti. Medus nuostabiai išvalo kraują, gerai veikia akis ir dantis, gydo peršalima, kosulį ir užakimus. Medus su vandeniu duoda kūnui energijos, padeda praplauti inkstus, mažina riebalus. Medaus negalima virinti, nes virinamas jis keičia savo savybes ir organizmui gali būti nepriimtinas.Karštas medus gali užteršti žarnyną ir sukurti toksinius junginius.

ALAVIJAS (alijošius) – augalas, valantis kraują, todėl gerai veikia kepenis, tulžies pūslę ir skrandį. Padeda virškinimui ir toksinų neutralizavimui. Tai tonizuojanti priemonė, tam tikslui geriamos alavijo sultys. Padeda sumažinti peršalimą, kosulį ir užakimus. Išoriškai gali būti naudojamas nudegimams, įpjovimams, sužeidimams gydyti. Mažina raumenų spazmus, padeda esant opoms ir kolitams.

Tai tik nedidelė dalis rytiečių medicinos lobyno. Didžiausia šios išminties vertybė ta, kad išmoko žmogų būti sveiku, dėmesingu sau ir rūpintis sveikata, o ne ligomis 🙂 .. Sveikatos ir geros nuotaikos visiems 🙂 !

Tai holistinė (gr.holos – visas) medicinos sistema, plačiai taikoma Indijoje daugiau kaip 5 tūkstančius metų. Žodis “ajurveda“ sanskrito kalba reiškia “mokymas apie gyvenimą (aju – gyvenimas, kasdienybė, veda – žinios). Ajurveda, joga ir tantra – vieni seniausių mokymų Indijoje. Visais šiais būdais siekiama jaunatviškumo, ilgaamžiškumo ir savivokos.

Norint praktikuoti jogą ir tantrą, pradžioje būtina suvokti Ajurvedą. Dvasinėje žmogaus evoliucijoje Ajurveda yra sąmonės pagrindas, joga – kūnas, tantra – galva. Tai susieta triada ir nė viena neegzistuoja atskirai nuo kitų dviejų. Šiuos mokymus per tiesos ieškojimus, praktiką ir discipliną sukūrė senovės rišiai (save išreiškusios asmenybės, išminčiai).

Ajurveda moko, kad žmogus yra mikrokosmas, mikrovisata, kosminių jėgų ir makrokosmo vaikas. Jo individualus egzistavimas neatsiejamas nuo bendrų kosminių procesų. Holistine prasme Ajurveda į sveikatą ir ligą gilinasi atsižvelgdama į žmogaus ir kosminės sąmonės, energijos ir materijos ryšius. Kiekvienas žmogus gali žymiai prailginti gyvenimą ir išsivaduoti iš kančių, jei atitinkamai subalansuos visas kūne esančias energijas. Pagrindinė Ajurvedos mokymo nuostata – išmokyti žmogų patį stebėti savo organizmą ir subalansuoti energijas.

Ajurveda teigia, kad visa materija sudaryta iš penkių elementų. Žmogus, kaip kosminės energijos apraiška, taip pat išreikštas šiais pagrindiniais elementais: eteriu (erdve), oru, ugnimi, vandeniu ir žeme. Visi šie elementai pasireiškia žmogaus fiziologijoje, anatomijoje ir penkiose žmogaus pojūčių funkcijose. Penki pagrindiniai elementai žmogaus kūne sudaro tris fundamentalius principus, arba tris došas.

Iš eterio ir oro pasireiškia kūno oras, vadinamas Vata. Ugnis su vandeniu kūne sudaro ugnies principą Pitą. Žemė su vandeniu pasireiškia kaip kūno vanduo ir vadinamas Kapha. Nuo šių trijų principų – Vatos, Pitos ir Kaphos – priklauso visos žmogaus biologinės, psichologinės ir fiziologinės kūno, proto ir sąmonės funkcijos. Kai šie principai – došos išbalansuotos, atsiranda negalavimai ir ligos.

Žmogaus kūno sandara taip pat priklauso nuo šių došų sąveikos. Ši sąveika sukuria kūno konstituciją, kurių Ajurvedoje yra septynios: trys grynos došos ir keturios kombinuotos. Pagrindinė individo konstitucija lieka nekintanti visą jo gyvenimą kaip genetiniai duomenys. Tačiau elementų deriniai, nuo kurių priklauso ilgalaikiai fiziopatologiniai kūno pakitimai, varijuoja ir priklauso nuo išorinių pakitimų. Yra lentelės, pagal kurias yra nustatoma individuali žmogaus konstitucija – doša. Atsižvelgiant į ją, parenkama mityba ir gyvenimo būdas.

Pagal Ajurvedą pagrindinis sveikatos gerinimo principas – tai vidinių jėgų, veikiančių individe, pusiausvyros sukūrimas, pakeičiant dietą ir gyvenimo būdą. Sveikata – tai tvarka, liga – tvarkos suardymas. Kūne pastoviai yra sąveika tarp tvarkos ir netvarkos. Ligas galima klasifikuoti pagal jų šaltinį: psichinį, dvasinį arba fizinį. Liga apibūdinama pagal jos lokalizaciją, teigiama, kad ji gali pasireikšti ne visada toje vietoje, kur ji atsirado. Polinkį į tam tikras ligas sąlygoja ir žmogaus kūno konstitucija.

Sveikata priklauso ir nuo biologinės ugnies – Agni. Ji valdo metabolizmą ir fermentinę kūno sistemą. Nuo Agni priklauso ir intelektas, suvokimas, jautrumas, ilgaamžiškumas. Agni priešingybė – Ama, kuri yra visų ligų šaknys. Ama vystosi, kai sulėtėja Agni veikla, tačiau ir pernelyg didelis Agni aktyvumas taip pat kenksmingas, nes mažina kūno atsparumą.

Diagnostika Ajurvedoje suprantama kaip stebėjimas – kokia sąveika organizme tarp tvarkos (sveikatos) ir netvarkos (ligos). Tai kasdieninis pulso (pagal kurį stebimas gyvybinės energijos Pranos cirkuliavimas), liežuvio, veido, akių, nagų ir lūpų stebėjimas, pagal kurių indikatorius galima sužinoti, kokie patologiniai procesai vyksta kūne, kur kaupiasi toksinai, kokia doša pažeista. Tai atsekus, galima imtis veiksmingų priemonių.

Pagal Ajurvedos mokymą, prieš pradedant bet kokį gydymą – medikamentinį, akupunktūrą, chiropraktiką, masažą, alopatiją ar bet kokį kitą gydymą – privalu pašalinti iš organizmo toksinus. Neišvalius toksinų – ligos priežasties – šie nuodai sustumiami į giluminius audinius. Kol toksinai kūne, jie vienaip ar kitaip nuodija organizmą ir sukelia ligas. Ajurvedoje yra du gydymo būdai: toksinų pašalinimas arba jų neutralizacija. Šie metodai gali būti taikomi tiek fizinėje, tiek emocinėje plotmėje.

Pirmiausia vaduojamasi iš neigiamų emocijų, nes jų slopinimas sukelia disbalansą, iš kurio atsiranda ligas formuojantys toksinai. Ajurveda siūlo įveikti negatyvias emocijas jas stebint ir tokiu būdu iš jų išsivaduojant. Stebėdamas emocijas, žmogus gali suvokti jų ištakas. Suvokimas – geriausias būdas įveikti visas neigiamas emocijas. Fiziologiniam toksinų šalinimui Ajurveda siūlo daug būdų: nuo laisvinančių vidurius priemonių iki badavimo.

Mitybai Ajurvedoje skiriamas didelis dėmesys. Teigiama, kad norint būti sveikam, reikia tinkamai maitintis ir išsiugdyti kasdieninius tvirtus sveikus įpročius. Mityba parenkama pagal individualią kūno konstituciją. Labai svarbi ir kiekvieno gyvensena ir darbotvarkė. Tai Ajurvedos disciplinos pagrindai. Kūno, proto ir dvasios disciplina pasiekiama pasitelkiant jogą ir tantrą – per asanų atlikimą, meditaciją, pranajamą (kvėpavimą), mantrų giedojimą, masažą.

Ajurveda turi ir farmakologiją – tūkstančius vaistų, daugiausia žolinių preparatų. Taip pat sveikatingumui naudoja metalų, brangakmenių ir akmenų gydomąsias savybes, spalvų terapiją. Štai toks platus mokymas, tiksliau, sveiko gyvenimo būdas. Jei norite pasiskaityti plačiau – dabar yra daug knygų apie Ajurvedą. Mano žinios iš knygos iš serijos – sveiko gyvenimo mokykla – “Ajurveda“. Gal kažkas praktikuojate šį mokymą? Pasidalinkite įspūdžiais ar įdomiais sveiko gyvenimo receptais iš Ajurvedos 🙂 ..

Vis dažniau žmonės atsigręžia į senovinius gydymo metodus. Tam yra priežasčių: paskelbti duomenys, kad gydymas aukštų technologijų paruoštais medikamentais sukelia virš 50% komplikacijų, pereinančių į lėtinius susirgimus. Sveikatos Apsaugos Organizacija medicinoje naudojamus vaistus pripažino faktoriais, teršiančiais gamtos ekologinę aplinką.. o juk žmonės yra neatsiejama gamtos dalis.

Vakarų medicina yra toli pažengusi, gydydama ūmias ligas, traumas ir krizinius atvejus. Bet dėl simptomatinio gydymo ir požiūrio į žmogų kaip į atskirų kūno dalių rinkinį ji nesugeba gydyti chroniškų ligų ir degeneracinių susirgimų. Yra net terminas – jatrogenija – tai ligos, kurias sukelia medicininis gydymas. Kodėl, nežiūrint aukštų technologijų, medicina nepadeda žmonėms būti sveikiems?

Į tai labai paprastai atsako kinų medicina: žmogus yra energetinių kanalų ir organų sistema. Žmogui sunegalavus, reikia ieškoti priežasties ir gydyti, atstatyti visą sistemą. Mes labai linkę žvalgytis ir lygiuotis į Vakarus – ten jau daugelyje šalių kinų medicina pripažįstama vienu geriausių būdų sveikatai palaikyti ir ligoms gydyti. Nuo 2007 metų kinų medicina oficialiai pripažinta JAV ir prilyginta tradicinei Vakarų laboratorinei medicinai.

Kinų medicina – tūkstantmečiais sukaupta patirtis ir išmintis. Ją galime pavadinti menu, nes tai giliai individualus darbas su kiekvienu žmogumi. Ši medicina visada teikė pirmenybę ne ligos ir negalavimų gydymui, o sveikatos išsaugojimui. Kinai teigia, kad sveikata yra ne vien ligos simptomų nebuvimas, bet ir žvali savijauta, kuri gali būti sąmoningai palaikoma. Tai praktinė patyrimų medicina.

Žmogui yra viskas svarbu – mityba, kūno konstitucija, klimatinės sąlygos, gyvenimo būdas, paveldėtos savybės, emocinė būsena ir sąveika su aplinka. Mūsų kasdieninis gyvenimas, darbas ir poilsis įtakoja mūsų kūno energiją. Jei yra disbalansas kūne ir prote, jis sukelia diskomfortą jausmuose ir ligas. Kinų medicina paaiškina, kodėl mes jaučiamės būtent taip, kai valgome tam tikrą maistą, esame tam tikrame klimate ar gyvename tam tikrą gyvenimo būdą.

Kinų gydymas grįstas gyvybinės energijos ci stebėjimu. Rytų šalyse ši gyvybinė energija vadinama įvairiai: ki, ci, prana. Mūsų pasaulis yra perpildytas gyvybinės energijos – ji supa mus, ji mūsų viduje ir išorėje. Tai natūralios, draugiškos, giminiškos žmogui energijos, kurių perpildyta gamta ir kuriomis gamta nuolat dalijasi su žmogumi, kurios dalis jis ir yra. Būtent ci energija verčia susitraukinėti širdies raumenį, varo kraują arterijomis, padeda virškinti maistą. Ši energija srūva per kiekvieną mūsų įkvėpimą ir iškvėpimą, ji veikia mumyse, kai mes mąstome ir jaučiame.

Viena iš geros sveikatos ir savijautos sąlygų yra laisvas gyvybinės energijos tekėjimas energetiniais kanalais – meridianais. Gyvybinė ci energija teka giliai kūno viduje ir netoli paviršiaus meridianais. Kiekviename kanale yra tam tikros vietos – taškai – kuriuose ci yra pasiekiama. Veikiant šiuos taškus, galima gydyti sutrikimus ne tik kanale, bet ir vidaus organuose. Kinų kalboje “xue wei“ (taškas) reiškia “kiaurymės, tuštumos vieta“. Tokį pojūtį ir patiriame, liesdami energetiškai aktyvų tašką.

Žmogaus kūne yra 12 pagrindinių meridianų, kurie jungia vidaus organus su kūno išore. Gyvybinė energija ci yra sveika ir harmoninga. Žalingą energiją žmogus sukuria pats savyje – savo mintimis, mityba, gyvenimo būdu. Ši kenksminga energija išstumia gyvybinę energiją, užpildo jos vietą ir sukuria barjerus, kurie neleidžia susijungti su gamtos gyvybine energija – taip prasideda disbalansas.

Kinų medicina siūlo ne tik pagalbą, bet ir savipagalbą, kurios išmokus, galima išlaikyti gyvybinės energijos balansą ir puikią sveikatą. Tai meditacija, kurios pagalba pasiekiama proto ramybė ir aiškumas ir tampame vientisi su gamta ir Visata. Kinai teigia, kad meditacija tiesiogiai pakeičia neigiamą proto būseną į teigiamą. Meditacija suteikia galimybę suvokti pasaulį ne vien protu, bet visa savo esybe, visu kūnu, kiekviena ląstele – tik toks pasaulio suvokimas yra tikras ir išsamus.

Iš visų kinų medicinos metodų meditacija laikoma pačiu svarbiausiu. Teigiama, kad rami ir tyra dvasia yra pagrindas ir kūno sveikatai. Neatsiejama gydymo dalis – akupunktūra, įvairios gydomosios mankštos, masažai, kvėpavimo pratimai, subalansuota mityba ir žoliniai preparatai. Rekomenduojama taip pat atkreipti dėmesį į savaiminius, natūralius organizmo procesus – rąžulį, čiaudulį, žiovulį, verkimą ir jų nestabdyti, nors elgesio taisyklės verčia nuo to susilaikyti. Pasirodo, tai savaiminis kūno energijų judėjimas, kuris leidžia vidinei energijai pačiai rasti geriausią proceso reguliavimą.

Mūsų pasaulis pagimdytas ne gyvybinės galios, o šios gyvybinės galios cirkuliavimo, judėjimo. Žmogus civilizacijos eigoje atsiskyrė nuo gyvybinių galių, iškreipė savo prigimtį. Kinų medicina teigia, kad dėl šios priežasties žmonės gyvena įtampoje ir ligose, todėl ir miršta anksčiau laiko. Mūsų viduje nėra ramybės, ten kunkuliuoja visas spektras neigiamų emocijų – baimės, įtūžis, pyktis, susierzinimas..

Tai rimties stoka – nerimas, kuris reiškia energijos sąstingį. Sąstingis ir nerimas – barjerai, neleidžiantys susijungti su gamtos gyvybine energija. Kad tęstųsi egzistencija, kupina ligų ir kančios, pakanka pavarinėti nedidelius kiekius deguonies ir neprisotintos energijos į plaučius ir atgal. Silpnam gyvybės palaikymui pakanka ir tiek, bet pilnaverčiam, sveikam ir laimingam gyvenimui – tikrai ne.

Todėl ir daugėja žmonių, kurie atsigręžia į senąją išmintį. Rytų gydymo sistemose svarbią vietą užimanti kinų medicina primena mums, kad sveikata didele dalimi priklauso nuo mūsų pačių. Ši medicina ragina prisiimti atsakomybę už savo sveikatą, saugoti ją ir siūlo tam savus laiko išbandytus metodus. Kaip teigia kinai, gyvybinė galia – tai pati mūsų prigimtis, mes sukurti iš gyvybinės galios, iš jos sudaryti. Ir išsaugoti ją galime tik mes patys 🙂 ..