Stiprinamės natūraliomis priemonėmis

Yra daug natūralių priemonių imunitetui stiprinti. Vasarą tai padaryti lengviau, bet ir šaltuoju periodu yra patikrintų būdų gerai sveikatai palaikyti. Pirmiausia, žinoma, pilnavertė mityba, judėjimas, grynas oras ir vandens procedūros. Dar senovės kinai sakydavo: “ Medicina turi nuspėti ligų priežastis ir gydyti pirmiausia maistu, o tik po to vaistais “.

Šaltuoju periodu didesnis maisto kiekis turėtų būti karštas arba šiltas – tai atitinka gamtos dėsnius. Vaisių ir daržovių taip pat turėtų būti pakankamai – juk tai vitaminų ir mikroelementų šaltinis. Nepamirškime šviežiai spaustų vaisių ir daržovių sulčių – jos suteiks energijos ir sustiprins. Šiuo periodu rekomenduojama sumažinti cukraus kiekį, nes jis silpnina imunitetą.

Patariama daugiau valgyti žuvies, geltonos ir žalios spalvos daržovių, gerti raudonų sulčių – vyšnių, spanguolių, bruknių, serbentų ir t.t.. Valgyti maistą, turintį cinko – tai avižų dribsniai, pieno produktai, jūriniai augalai, kviečių daigai. Taip pat daugiau produktų, turinčių vitamino C – tai svarainiai, erškėčių vaisiai, visi citrusiniai vaisiai, šermukšnių uogos. Naudingi ir riešutai – juose gausu vitaminų, mikroelementų ir daug naudingų baltymų.

Sveikatą stiprinančių produktų didžiulis pasirinkimas, kiekvienas galime pasirinkti tai, ką mėgstame ir kas tinka. Imuniteto stiprinimui profilaktiškai galime naudoti ir bičių produktus – medų, bičių pienelį, žiedadulkes. Peršalimo ligų profilaktikai ruošiamas toks mišinys: lygiomis dalimis imbiero šaknis ir citrina su žievele sumalamos arba sutarkuojamos smulkia tarka ir sumaišomos su tiek pat medaus. Geriama po šaukštelį kelis kartus per dieną.

Profilaktiškai patariama gerti kursais, pakaitomis purpurinių ežiuolių, ramunėlių, medetkų, gervuogių arbatas. Imunitetui sustiprinti naudojamas ir pušų spyglių gėrimas: 40 g pušų spyglių ir vienos citrinos žievelę užpilame stikline vandens ir paviriname ant silpnos ugnies pusvalandį. Kai atvės, nukošiame ir išspaudžiame į mišinį vienos citrinos sultis, įdedame 10 g medaus, gerai išmaišome. Geriame po šaukštelį keliskart dienoje.

Jei jau susirgome, būtinai kreipkimės į gydytoją ir klausykime jo nurodymų. Jei gydydamiesi norime naudoti liaudiškas priemones, pasitarkime su gydytoju – ar galima tai derinti su vaistais. Jei karščiuojame, gerkime kuo daugiau rūgščių šiltų skysčių, taip pat liepžiedžių, aviečių lapų ir stiebų arbatas, susilaikykime nuo valgymo, dažniau vėdinkime patalpas. Atsigulkime, nes sergant būtina ramybės būsena, kad organizmas galėtų mobilizuoti visas jėgas ligos įveikimui – padėkime sau..

Ir nepamirškime, kad yra augalų, kurių gydomasis poveikis panašus į antibakterinių preparatų, liaudies medicina juos vadina natūraliais antibiotikais. Juos galime naudoti, kai pajutome pirmuosius peršalimo požymius. Manoma, kad geriausiai iš visų augalų infekciją įveikia česnakas. Jis pasižymi ryškiu antimikrobiniu, priešgrybeliniu veikimu ir todėl vartojamas burnos ertmės, gerklės uždegimams gydyti.

Susirgus angina ar gerklės uždegimu, patariama tris kartus per dieną lėtai nuryti po šaukštelį šviežių česnako sulčių, jas galima sumaišyti su tokiu pat kiekiu medaus. Daug česnako nepatartina valgyti sergant kepenų, inkstų, skrandžio ar žarnyno ligomis. Na, o specifinį česnako kvapą panaikinsime arba sušvelninsime, pakramtę petražolių, kmynų, gvazdikėlių, mėtų ar anyžių.

Augaliniams antibiotikams priskiriami ir krienai – jais gydomos infekcinės viršutinių kvėpavimo takų ligos, angina, tonzilitas. Tam ruošiami krienai taip: sutarkuojame krieno šaknį (man rodos, jau betarkuojant nuo visko galima pasveikti 🙂 ), praskiedžiame vandeniu 1:10 ir skalaujame burną ir gerklę kelis kartus per dieną. Šios sultys labai veiklios ir prieš virusus.

Didžioji nasturta veikia ir kaip antibiotikas, ir stiprina imunitetą. Susmulkintus nasturtų žiedus galime dėti į salotas, taip pat galime pasigaminti ir antpilą. Arbatinį šaukštelį didžiosios nasturtos žiedų užpilame stikline verdančio vandens, uždengiame ir palaikome nusistovėti, paskui nukošiame. Šį antpilą galime maišyti su kitomis peršalimo ligas gydančiomis arbatomis.

Augalinės kilmės antibiotikas yra ir vaistinis rėžiukas. Jis didina organizmo atsparumą, stiprina imunitetą, veikia dezinfekuojamai, valo kraują ir gerina medžiagų apykaitą. Didesni jo kiekiai nepatartini sergantiems skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige bei šlapimtakių uždegimu. Gydymui geriamas antpilas: 4 šaukštai vaistinio rėžiuko žolės užpilame dviem stiklinėm verdančio vandens, uždengiame, paliekame nusistovėti, nukošiame ir geriame. Sekantį tokio antpilo kiekį geriame tik po 5 valandų. Dar galima gerti ir rėžiuko sultis – po šaukštelį triskart dienoje, jas patartina skiesti vandeniu.

Kaip matome, liaudiškų priemonių turime pakankamai, belieka pasirinkti, kas kam prie širdies. Vaistažolių dabar gausu vaistinėse. Didžiausias liaudiškų priemonių privalumas – jos natūralios, organiškos, teisingai naudojamos – be jokio šalutinio poveikio. Žinoma, ligai prigriebus, neeksperimentuokime, paklauskime gydytojo patarimo. Realiausia, ką galime padaryti kiekvienas – tai rūpintis savo sveikata 🙂 . Būkime sveiki 🙂 !

Reklama

10 minčių apie „Stiprinamės natūraliomis priemonėmis“

  1. Rėžiukas – pirmą kartą girdžiu, kas per augalas? Dar pridurčiau ir bičių pikį, ir šaltalankį kaip turinčius stiprių antibakterinių savybių. Na ir negaliu nepasidalinti savo firminiu receptu, šitą mišinį geriam visi šeimoje, jei sunegaluojam, labai skanus ir veiksmingas. Gaminamas labai paprastai – išspausti 2 citrinas, sumaišyti lygiomis dalimis su medumi ir po truputį išgerti, tai smūginė vienkartinė vitamino C dozė, kuri pagerina savijautą. Skanu ir paprasta. 🙂 Kaip juokiausi, kai skaičiau apie krieno tarkavimą! 🙂 . Tikrai betarkuojant pasveiksi 🙂

    Patinka

  2. Aš taip pat pirmą kartą sužinojau apie šitą augalą. Pasirodo, tai kryžmažiedžių šeimos vaistinis vandens augalas. Kai kuriose šalyse naudojami jo švieži lapai salotoms.
    Ačiū, Bagira, už tavo firminį receptą – tikrai atrodo skaniai 🙂 ..
    Ir dėkui, kad priminei šaltalankį ir bičių pikį – tiesiog praleidau..
    Aš tai krieno nesiryžčiau tarkuoti, teko tik būti šalia, kai tarkuoja, įspūdis neišdildomas 😉 . Jei kas sutarkuotų, tai mielai naudočiau, nes iš vaikystės prisimenu, kad naudodavome jį gerklei skalauti. Mūsų šeimoje gana plačiai buvo naudojamos įvairios vaistažolės – juk tėvo giminėje buvo žolininkų..

    Patinka

  3. Labai ačiū už patarimus ir receptus. Kai kurie tikrai ir skanūs bus. Manau, dabar ir jokie peršalimai nebaisūs, kai tiek gerų receptų yra.Geros dienos,

    Patinka

  4. Sveiki! Dar arbatėlė nuo kosulio: pusė arbatinio šaukštelio imbiero miltelių, po žiupsnelį gvazdikėlio ir cinamono užplikyti stikline karšto vandens. Labai skanu su medum, tik jį skanaujam atskirai nuo šaukštelio. Organizmą stiprina datulės, jas valgyti profilaktiškai, sergant ir po ligos, galima džiovintas dėti į arbatas. Dar imbierą galim panaudoti gerklės skalavimams.

    Patinka

  5. Visi sveiki 🙂 . Tikrai, Bagira, geras pasisveikinimas, stiprinantis sveikatą 🙂
    Dėkui, Bagira, kad pasidalinai tokiais puikiais receptais. Tą su medum ir citrina būtinai pabandysiu, įtariu, kad tikrai skanu ir sveika. Iš vaikystės kažką panašaus pamenu, tik ten dar buvo sutarkuotas alijošius. Reikia atgaivinti tradicijas 🙂
    Ačiū, Zahira, už palinkėjimus. Gal ir tu kokių receptų žinai?
    Beje, skaičiau, kad skalavimai imbieru naudingi ir dantenų ligų profilaktikai.

    Patinka

  6. Į sveikatą! Dar noriu pasidalinti savo mėgstamiausios JOGŲ ARBATOS receptu, kuri visapusiškai stiprina ir žvalina. Imam 2 arbatinius šaukštelius šviežio tarkuoto imbiero, 4 grūdelius kardamono, 8 gvazdikėlius, vieną žievelę arba kelis žiupsnelius cinamono ir užpilam 8 stiklinėmis vandens. Virinti, kol išgaruos pusė vandens. Paskui įpilti apie 30 gramų pieno, išmaišyti, atvėsinti ir gerti . Receptas iš ‘ Ajurvedos’ .

    Patinka

  7. Kokie puikūs receptai, būtinai išbandysiu. Ačiū.
    Aš profilaktikai naudoju žiedadulkes: 0,5 arbatinio šaukštelio užpilu šiltu vandeniu, išmaišau ir išgeriu rytais. Esu girdėjusi tokį receptą nuo peršalimo ligų: ant juodos duonos užtepti truputi namimio sviestelio ir uždėti sutarkuotų krienų, sumaišytų su namine grietine. Ir sotu, ir skanu, ir sveika.

    Patinka

  8. Dėkui ir tau, Zahira 🙂 . Iš tiesų, tokie paprasti receptai – būtinai įtrauksiu į naudojamų sąrašą 😉 AČIŪ 🙂
    Bagira, jogų arbatos neišsiviriau, nes, pasirodo, neturiu kardamono. Rytoj nusipirksiu ir būtinai išbandysiu, nes labai mėgstu gėrimus su pienu 🙂

    Patinka

  9. Atgalinis pranešimas: Homepage

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s