Buskime..

Filmukas apie ardančią Žemę šiuolaikinę pramonę, apie vartojimo košmarą ir apie kalnus šiukšlių, kuriuos kasdien sukrauna uolūs vartotojai.

Laikas susimąstyti, laikas pabusti ir keistis.. Netiesa, kad pavieniai žmonės nieko negali! Kiekvienas žmogus gali susimąstyti, ar iš tiesų jam reikia tiek daiktų, ir – veikti, t.y., mažinti nepagrįstus ar primetamus poreikius ir galiausiai jų atsisakyti.

Turime būti atsakingais, sąžiningais, dvasingais Žmonėmis, o ne vartotojais.. Turime būti dėkingi Gamtai, kuri palaiko mūsų gyvybę ir atkurti sveiką sąveiką su ja. Ir tapti Kūrėjais, o ne griovėjais 🙂 ..

Reklama

Krizė – tai akistata su tiesa

Visai neseniai buvo madinga nesusimąstant švaistyti laiką, jėgas ir pinigus. Siekti ir galėti. Be teisės suklysti ir patirti nesėkmę. Visko norėti ir viską turėti.

Šiandien reikia būti racionaliu. Jokio blaškymosi ir nereikalingų judesių. Jokių pirkinių ir išlaidų. Vartojimo era baigėsi.

Jau niekam nereikalingi dulkių siurbliai, inkrustuoti briliantais ir kedai su auksiniais raišteliais. Išlepintos poniutės nedaro manikiūro savo šuniukams. O oligarchai nevaidina sponsorių ir mecenatų. Liaudis neklausia – “Kas kaltas?“ ir “Ką daryti?“ O tik – “Kaip gyventi?“ ir “Kas bus su Tėvyne ir su mumis?“

O mes juk jau buvome atsipalaidavę ir patikėję gražiu gyvenimu. Patraukėme ilsėtis į šiltuosius kraštus, į Turkiją ir Egiptą. Pradėjome pirkti rūbus brangiuose salonuose. Persėdome į asmeninį transportą. Pakeitėme langus į plastikinius. Nusipirkome naujus baldus. Pradėjome vadinti savo firmeles korporacijomis, o vakarėlius su bendradarbiais – korporatyvais. Persirgome chronišku nuovargiu. Ir tapome užgrūdintais kapitalistinio fronto kariais.

Atsirado ir sustiprėjo naujas sluoksnis, pageidaujantis vadintis VIP-ais, kas išvertus iš anglų kalbos reiškia “labai svarbi persona“. O tie, kas nepateko į šį ypatingų personų sluoksnį, puolė jį aptarnauti.

Gydytojai atidarinėjo specialias klinikas VIP-ams, VIP-ų vaikams ir net jų šuniukams. Artistai pagal iškvietimą aptarnavo garsius klientus jų namuose. Laikraščiai publikavo estrados žvaigždžių įkainius. “Mane užsakė šiandien pietums. Mašiną jau atsiuntė, ir aš jau važiuoju.“

Siuvėjos pradėjo vadintis kutiurje ir įtikinėjo užsakovus, kad “užuolaidos už šimtą dolerių – tai banalu, o už tūkstantį dolerių – paskutinis mados žodis.“ Ypatingą paklausą turėjo psi-industrija, kuri siūlė “visas psichologinių paslaugų rūšis“ – beveik kaip banke.

Atėjo “glamūro“ ir “piaro“ laikai. Ir mes beveik patikėjome, kad Madona – tai dainininkė, o planeta – tai prekybos centras. Mocartas – tai saldainiai, o Titanikas – atrakcionas. Niekas nepastebėjo sąvokų sukeitimo. Mes beveik patikėjome, kad galima viską pirkti ir parduoti. Himnas mesčioniškumui ir banalumui skambėjo iš visur. Ir tai buvo gyvas garsas.

Ir staiga atėjo ji. Visaapimanti, ciniška ir negailestinga Krizė. Ji pasijuokė iš mūsų planų ir sutrypė mūsų lūkesčius. Pareiškė pretenzijas ir pateikė sąskaitą. “Labai svarbios personos“ sutriko ir išsigando. Psichologai choru uždainavo, kad atėjo geriausias laikas “savęs paieškoms“. Tik nepasakė, kur ieškoti. Artistų kainos krito. Kas buvo niekuo ir tapo viskuo, vėl tapo savimi.

Net anekdotai pasikeitė. Jei anksčiau: “Jauna moteris išsinomuos auksinį narvelį. Tvarką ir gerus santykius garantuoju.“ Tai dabar: “Ištekėsiu krizės laikotarpiui. Skaniai gaminu, kalbu tyliai, galvos neskauda.“ Jei ir toliau taip bus, tuomet greitai moterys pradės tekėti už mylimų, o ne už turtingų…

O dar pas mus atsiras laiko, ir mes prisiminsime savo svajones. Grožio jau niekas nepirks, sugrįš tyrumas. Pavasarį sodinsime bulves ir gimdysime vaikus. Ir viskas atsistos į savo vietas. Ir mes suprasime, kad laimės nei uždirbti, nei nusipirkti neįmanoma.

Krizė – tai akistata su tiesa. Ir kuo greičiau tai suprasime, tuo greičiau viską įveiksime.

Pagal Elenos Rog publicistiką, vertė ruvi.lt

Geros savaitės mums visiems 🙂 ! Ir nepamirškime pasisaugoti per karščius!

Svarbi pamoka

Kartą pas dvasinį Mokytoją atėjo keli jaunuoliai ir paprašė priimti juos mokytis.

Kad geriau pažintų būsimuosius mokinius, Mokytojas paklausė jų:

– Kas iš jūsų daugiau trokšta pasilinksminimų, nei dvasinio augimo?

Jaunuoliai nustebę susižvalgė, bet nieko neatsakė.

– Na, gerai, – šyptelėjo Mokytojas, – o kas iš jūsų nori daugiau duoti kitiems, nei imti? Pakelkite ranką..

Tačiau jaunuoliai nė nekrustelėjo ir toliau sutrikę tylėjo.

– Gerai, – pasakė Mokytojas, – na, o kas iš jūsų trokšta šlovės labiau, nei visų gerovės?

Ir šį kartą visi lyg sutarę tylėjo.

– Na, ką gi, o dabar aš jus kviečiu pas savo mokinius, kurie jau mokosi čia trečius metus.

Atėjęs pas juos, Mokytojas uždavė jiems tuos pačius klausimus, ir beveik visi mokiniai kaipmat pakėlė rankas.

– Matote, – kreipėsi Mokytojas į naujokus, – per tris metus šie mokiniai padarė didžiulę pažangą: jie atvirai pripažįsta savo trūkumus.. Taigi, jums iš tiesų yra ko pasimokyti 🙂 ..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Gražaus savaitgalio visiems 🙂 !

Praregėjimai (59)

Dabar mums labiausiai trūksta nuoširdumo, ir pirmiausiai – su savimi. Mūsų gyvenimas perpintas dviveidiškumu, falšu ir dviprasmybėmis..

Ir kartais žmogus net nesuvokia, kad kalba viena, o galvoja – visai kita.. Kad kalba gražiai, o gyvena – pasibaisėtinai.. Nes jis kalba ir daro tai, ką daro visi, kas patogu ir saugu, ar tai, kam bus pritarta.

Ir dėl to žmogus jaučia gilų vidinį nepasitenkinimą ir kaltę, kad išduoda save. Kaltės jausmą pagilina ir aplinka: žmogų kaltina visur ir dėl visko, ir tai daro tie, kas kratosi atsakomybės už savo veiksmus.

Kodėl tampame dviveidžiais? Todėl, kad mums primetamos taisyklės, kurios prieštarauja žmogaus vidinei prigimčiai. O derinamės prie daugumos – net jei ji klysta – nes turime prigimtinį vienybės poreikį su kitais žmonėmis, su žmonija.

Tačiau mus turi vienyti  kilnūs tikslai visų labui, bendra kūryba ir bendri darbai, o ne absurdiškos taisyklės, kurios tarnauja savanaudiškiems interesams tų, kieno rankose visos poveikio žmonėms priemonės. Tokios taisyklės laužo žmogaus dvasinę prigimtį ir paverčia žmones lengvai valdoma minia.

Bet žmogus negali nuolat vaidinti, nešioti kaukes ir bandyti atitikti primetamus standartus – tai sukelia gilius vidinius prieštaravimus, įtampą ir pasipriešinimą. Todėl dabar tiek nevilties, depresijų, psichikos sutrikimų, agresijos.

Mums reikia atgauti nuoširdumą. Kad kiekvienas taptume Savimi Tikruoju. Kad kiekvienas išreikštume savo geriausias savybes ir susivienytume visos žmonijos gerovei.

************

Bet koks priešiškumas – destrukcija. Ir nesvarbu, kokia jo forma – ginčas, nesantaikos kurstymas ar “kova“ už idėjas. Visa tai įjungia visą gamą negatyvių jausmų, emocijų ir niekada gerai nesibaigia.

Priešiškume negimsta nei tiesa, nei joks kitas gėris, nes priešiškumas visada perauga į konfliktą ir generuoja tik negatyvumą. Konflikte žmonės valingai ar ne, bet didina negatyvumą ir skatina pačių žemiausių savybių išraišką – egoizmą, puikybę, neapykantą, agresiją, žiaurumą..

Jei norime taikos ir harmonijos – turime atsisakyti priešiškumo. O jei su tuo susiduriame – stabdykime pirmieji bet kokias priešiškumo apraiškas, nelaukime, kol kažkas kitas tai padarys. Kažkas turi imtis atsakomybės už situaciją pirmas, kitaip konfliktams nebus pabaigos.

Ir tai galioja visose gyvenimo situacijose, kur beiškiltų priešiškumo bacila – šeimoje, darbo kolektyve ar politikoje. Tik santarvėje ir būdami geranoriški galime atrasti teisingus sprendimus visų gerovei.

************

Mums reikia atrasti naujus energijos apykaitos būdus. Bet tam, kad tai padarytume, turime būti tokie sąmoningi, kad vadovautumės žmonijos gerovės principais, o ne egoistiniu savanaudiškumu.

Mūsų gyvenimą užnuodijo pinigų sistema, nes pinigai tapo didesne vertybe už žmogų.. Pinigų sistemoje žmogus turi ne gyventi, o išgyventi, nes turi sumokėti už savo būtinuosius poreikius, ir tuo pinigų sistema nuolat manipuliuoja, paversdama žmogų savo įkaitu ir vergu.

Maža to – žmogui dar primetama daugybė dirbtinų poreikių.. Mūsų dienų paradoksas: žmonės “pinga“, daiktai brangsta..

Tik aukštas sąmoningumas padės mums pamatyti žmogų, Žemę ir visą gyvybę joje.. Branginti tai ir tapti harmoningos realybės Kūrėjais.

************

Dauguma dvasiškai augančių žmonių neretai sutrinka, nes pradeda griūti tai, kas jiems buvo įprasta – senieji įsitikinimai, pasaulėžiūra, bendravimo ratas, įpročiai – ir nelabai aišku, kaip gyventi toliau..

Toks žmogus pradeda vadovautis savo širdimi, jis visus kasdieninius darbus atlieka su meile. Ir nors jam kartais atrodo, kad jis nedaro nieko ypatingo, bet iš tiesų jis skleidžia meilę visur, kur tik atsiduria, ir – harmonizuoja šį pasaulį..

Tyra meilė tyli ir kukli, bet labai galinga. Besąlygiška Meilė – Visatos kurianti jėga, kuri nekovoja, nespaudžia, todėl gali atrodyti, kad nieko nevyksta. Tačiau taip tik atrodo.. Dvasiniai procesai – tai mūsų realybės pagrindas.

Kuo daugiau bus Žemėje mylinčių, šviesių žmonių – tuo sparčiau nyks visas žmonijai primestas ir ją užvaldęs negatyvumas. Ir kuo daugiau bus meilės šviesos – tuo daugiau bus tyro džiaugsmo, noro keistis, tobulėti ir kurti naują harmoningą realybę 🙂 ..

Begalinės Meilės Šviesos mums visiems 🙂 !

************

Parengė ruvi.lt

Realybė – sąmonės išraiška

*Dvasinės transformacijos procesas vyksta palaipsniui ir daugeliui yra nepastebimas. Esmė tame, kad transformacija vyksta iš vidaus – į išorę, t.y., mūsų realybė – tai žmonijos, kiekvieno žmogaus sąmonės išraiška.

*Todėl evoliuciniai procesai Žemėje – tai visų pirma žmonių sąmonės transformacijos procesai: iš pradžių pavienių žmonių sąmonėje, vėliau – nedidelėse žmonių grupėse, o tik paskui – pasireiškia išorėje ir plinta visos žmonijos gyvenime.

*Pirmiausiai “bunda“ žmonės atvira širdimi – jautrūs, gebantys besąlygiškai mylėti ir užjausti kitus, jaučiantys ryšį su gamta, visa gyvybe, su žmonija ir Kūrėju. O pragmatiški, šalti, besiremiantys tik protu žmonės “bunda“ pokyčiams sunkiausiai.

*Kai dvasinė transformacija apima milijonus žmonių – natūraliai gimsta būtinybė įgyvendinti naujus evoliucinius tikslus, atitinkančius augančios žmonių sąmonės poreikius. Tuomet neišvengiamai pradeda keistis ir socialinė, kultūrinė, dvasinė, ekonominė, tarptautinė ir visos kitos sferos.

*Augantis žmonių sąmoningumas ir dvasingumas priverčia keistis ne tik atskiras struktūras, bet ir visą gyvenimo sistemą. Tai visaapimantis, gilus procesas, nepaliekantis naujoje realybėje nieko, kas buvo būdinga žemesnei sąmonei.

*Tam tiesiog ateina laikas – keičiasi evoliuciniai ciklai, ir žmonijas negali užsibūti jokiame cikle, tarsi išaugtuose rūbuose. Evoliucija – tai nepaliaujamas augimas ir judėjimas, o bandymai stabdyti evoliucinius procesus tik pagreitina senosios realybės degradaciją ir pabaigą.

*Kad senoji realybė išsigimsta ir reikalauja transformacijos, rodo daugybė požymių visuomenėje: tai bedvasiškumas, egoizmas, polinkis svaigintis, melas, iškrypimai, susvetimėjimas šeimose ir giminėje, palaidumas, kultūros išsigimimas, terorizmas ir karai, amoralūs žmonės valdžioje ir žlugdantys žmones įstatymai, skurdas, badas, bedarbystė, priešiškumas, išnaudojimas, totalinė nelygybė visuomenėje, vartotojiška ideologija ir t.t..

*Todėl dabar ne laikas filosofuoti, pranašauti ar spėlioti – dabar laikas aktyviai veikti bendram labui, užduoti sau svarbiausius klausimus: ką konkrečiai daryti ir kaip prisijungti prie dvasinės evoliucijos procesų. Kiekvienas žmogus gali ir turi prisidėti prie naujos realybės kūrimo, ir pirmiausiai – savo artimiausioje aplinkoje, savo kasdienybėje. Kiekvieno indėlis labai svarbus ir reikalingas bendriems procesams.

*O kaip kurti naują realybę savo aplinkoje, savo kasdienybėje? Tai reiškia – būti geru, dvasingu žmogumi ir patvirtinti tai savo gyvenimu. Reikia išvalyti savo sąmonę nuo egoizmo ir negatyvumo.. Juk tyros sąmonės žmogus skleidžia savo būseną į aplinką ir ją harmonizuoja, ištaiso bet kokią disharmoniją: įkvepia nusivylusį, padeda papuolusiam į bėdą, padrąsina ieškantį, paguodžia nusiminusį, suteikia viltį palūžusiam, žadina miegančius, padeda pakilti nupuolusiam.. Jis išveda iš tamsos į Šviesą.

*Koks bus Naujosios realybės žmogus? Pirmiausiai – laisvas. Žmogus gimsta laisvas, ir jam negali būti uždedami apribojimai, išnaudojimas ar prievarta, slopinami jo įgimti gabumai, negali būti primetama “būtinybė“ kovoti už išgyvenimą, kančia, baimė ar skausmas. Jis turi turėti pasirinkimo laisvę ir būti atsakingu už savo pasirinkimus.

*Žmogus turi būti laisvas realizuoti savo beribį kūrybinį potencialą ir savo prigimtinius gabumus. Jis gimė tam, kad patirtų kūrybos džiaugsmą, kad tobulėtų, pažintų kitų žmonių kūrybą ir vienytųsi su kitais kūrėjais bendrai visos žmonijos gerovei. Naujos realybės žmogus gyvens sveikoje sąveikoje su gamta, gražiose vietovėse, kurias pats prižiūrės, puoselės, ir kurios džiugins formų ir spalvų harmonija.

*Dvasinė transformacija – tai sąmonės tyrumas, išsilaisvinimas iš iliuzijų, nubudimas, nušvitimas.. Ši transformacija jau vyksta, ir pasaulis jau nebus toks, koks buvo, nes žmonijos sąmonės pokyčiai vis įgauna pagreitį. Viskas, kas svetima žmogaus dvasinei prigimčiai, jau daugeliui nepriimtina ir atgrasu..  Todėl žmonių gyvenime vis daugiau dvasingumo: Meilės, Tiesos, Atjautos, Vienybės, Harmonijos..

*Tačiau gyvendami gilių transformacijų laikais, žmonės taip aiškiai pamato visas atgyvenusio pasaulio degradacijos grimasas, kad nepastebi Naujojo pasaulio užgimimo. Ir todėl skendi niūriose abejonėse – ar apskritai įmanoma gyventi kitaip?..  Įmanoma, ir mes visi  tikrai tai pamatysime! Jaunas, laisvas, vieningas, kūrybingas, mylintis, klestintis, džiaugsmingas ir beribis – štai toks mūsų visų gimstantis Naujasis pasaulis 🙂 ..

Parengė ruvi.lt

Visiems geros savaitės 🙂 !