Tiesos šviesoje

* Dabar tiek daug pranašų! O ar žinote, kas yra netikras pranašas? Pasirodo, atpažinti jo veikimą labai paprasta, o jį pamatyti – ne taip lengva, nes pranašą dažniausiai tapatiname tik su mistika.

* Tuo tarpu netikrų pranašų apstu šalia mūsų, ir pranašauja jie ne mistinius įvykius, o .. atvirai apgaudinėja, žadėdami žmonėms gerą gyvenimą ir šviesią ateitį: tikina, kad veda žmones vystymosi keliu, o iš tiesų – visus veda į griūtį.

* Taigi, jei gyvenimas darosi vis sunkesnis ir lydi ateities baimė – tai tikrų tikriausias netikrų pranašų veiklos įrodymas.

* Kodėl tikime pranašais? Pranašai ir pranašystės paprastai suaktyvėja tamsiuoju (melo) periodu, kai klaidžiojantys tamsoje žmonės ieško Šviesos (tiesos). Kai gyvename Šviesoje, pranašystės tiesiog netenka prasmės, nes Šviesoje (tiesoje) ir taip viskas matoma ir aišku.

* Žmonių pasaulėžiūrą formuojančios sistemos pageidaujamas rezultatas – paklusni, aklai patikli, lengvai valdoma, nuspėjama minia. Sistema daugiau ar mažiau įtakoja visus žmones. Bet – yra skirtumas: būti pilnai įtrauktam ar būti paliestam sistemos.

* Ar gali būti visuomeninė žiniasklaida? Žinoma. Jai reikalingos tik dvi sąlygos: ji turi būti nepriklausoma nuo reklamos ir nuo politikų įtakos. Tačiau tai būtinos dvi sąlygos, kad visuomeninė žiniasklaida būtų nepriklausoma.

* Laisvė ir nepriklausomybė – ne “darau ką noriu“, o TEISĖ RINKTIS. Neturint teisės rinktis, visa kita gyvenime netenka prasmės. Paklusimas primestai valiai nesuderinamas su žmogaus orumu.

* Daugelio visuomenės bėdų priežastis – vis auganti nuolankių ir paklusnių vykdytojų armija, pasiryžusi veikti griežtai pagal surašytas instrukcijas, tačiau.. be asmeninės atsakomybės, šalta ir bedvasė. Tokie vykdytojai ištrina bet kokias žmoniškumo apraiškas – formalus mąstymas “pagal pateiktą šabloną“ blokuoja atjautą, vienybės pojūtį ir pozityvumą.

* Paskendusi skolose ir netikroje (melagingoje) vertybių sistemoje visuomenė negali būti nei normali, nei besivystanti – tai degraduojanti visuomenė.

* Įvairios reformos degraduojančioje sistemoje – tarsi sutrūnijusios tvoros perdažymas: eilinį kartą trumpam sukuriama “pagerėjimo“ iliuzija, bet tvora išlieka ta pati.

* Jei vadovas – šviesus ir dvasingas žmogus, tuomet ir visa jo aplinka – šviesūs žmonės, besirūpinantys visų laime ir gerove. Tačiau jei vadovu tampa melagis ir vagis, tai ir visa jo aplinka vagia ir meluoja, plėšdama ir žemindama žmones.

* Žmogus, kuris moko moralinio nuopolio – nupuola kartu su savo pasekėjais.

* Godūs žmonės neturi bendrų interesų – jie turi tik savus, išskirtinai asmeninius interesus. Neatsiejamas godumo palydovas – egoizmas. Egoistas niekada neveikia bendram labui.

* Tikras liaudies tarnas nesieks gyventi geriau už liaudį ir tuo labiau – demonstruoti savo “pranašumą“ ar žeminti tuos, kuriems tarnauja.

* Ilgą laiką žmones taip kontroliavo ir varžė, kad jie galiausiai pradėjo neigti savo dvasinį potencialą. Dabartinėje sistemoje nereikalingi kūrybingi, gabūs, išmintingi, sąžiningi žmonės – tokių tiesiog bijo kaip.. diversantų.

* Mus įpratino prie minties, kad mūsų ateitis nepriklauso nuo mūsų, kad “autoritetai“ geriau žino – kaip mums geriau.

* Jei visuomenė vystosi ir tobulėja – žmonės neliūdi dėl praėjusių “gerų laikų“, nes gyvenimas yra harmoningas ir žmonės turi gerą gyvenimo perspektyvą.

* Tiesa palengva apšviečia tamsiausius ir labiausiai slepiamus užkaborius. Tiesos šviesoje palengva išsisklaido viskas, kas yra netikra. Gyvendami Tiesoje mes praregime ir pradedame gyventi tuo, kas yra tikra :).

(Mintys iš įvairių paskaitų ir knygų)

Paukštis narvelyje

Vienas paukštelis labai ilgai gyveno narvelyje.

Jis dažnai žiūrėdavo per narvelio virbus pro langą, kur matėsi medžiai ir pieva.

Jis matė kitus paukščius, kurie smagiai skraidė laisvėje, ir dažnai susimąstydavo, kaip tai galėtų būti – pajusti saulės šilumą, vėją sparnuose, skrydžio laisvę…

Kai paukštelis apie tai galvojo, maža jo širdelė pradėdavo tankiai plakti…

Jis užlipdavo ant aukščiausios kertelės ir, giliai kvėpuodamas, beveik pajusdavo galimo skrydžio jaudulį.

Kartais už lango nutūpdavo pailsėti kitas paukštis ir smalsiai stebėdavo narvelyje tupintį paukštelį.

Keliautojas pakreipdavo galvą į šoną, tarsi stebėdamasis, tarsi klausdamas savęs, ar tai įmanoma – paukštis narvelyje! Neįtikėtina!

Tokiomis akimirkomis paukštelis jausdavosi labai nelaimingas: jis nuleisdavo savo mažą galvelę, gerklėje stojosi gumulas, o širdį prislėgdavo liūdesys…

Bet vieną rytą paukštelio šeimininkas pamiršo uždaryti narvelio dureles!

Paukštelis tupėjo ir žiūrėjo į išorę pro atviras dureles.

Jis matė laisvėje skraidančius paukščius, matė saulės ir vėjo žaismą jų plunksnose ir pajuto užplūstantį jaudulį.

Paukštelis pastebėjo, kad ir langas atviras – ir jo širdis pradėjo plakti dar tankiau…

Jis bandė apsispręsti – ką gi jam toliau daryti.

Jis vis svarstė, vis galvojo ir galvojo, kol… vakare sugrįžo šeimininkas ir uždarė narvelio dureles.

Taigi, paukštelis nesiryžo, tiesiog negalėjo atrasti motyvų… laisvei. Jis pasirinko įprastą saugumą… narvelyje.

(Autorius nežinomas)

Visiems gražaus artėjančio savaitgalio! 🙂

Mitai apie dvasinį augimą ir tobulėjimą

Išmintingas tas, kas daug žino.

O iš tikrųjų išmintingas tas, kas išmintingai gyvena! Toks žmogus taiko savo žinias gyvenime ir yra kitiems geras pavyzdys. Juk žinios reikalingos sąmonės transformacijai, žmogaus charakterio gerinimui ir bendrai žmonijos gerovei, o ne gražbyliavimui ar tuščiažodžiavimui.

Išmintis ateina savaime su amžiumi.

Ne visada. Vien tik dėl amžiaus nepasidarome išmintingi – visi mes daromės vyresni, bet išmintingi, deja, tampa ne visi. Jei žmogus tobulėja, daro išvadas iš savo patirties, auga dvasiškai – išmintis būtinai ateina.

Šis pasaulis nėra tobulas.

Iš tiesų netobulas gali būti tik žmogaus suvokimas ir tai, ką jis sukuria savo ribotu suvokimu. O Kūrinija yra išmintinga ir tobula – tam, kad suprastume jos dėsnius, turime būti išmintingi.

Harmonijos pasiekti neįmanoma.

Tai nėra lengva, bet tai nereiškia, kad neįmanoma. Vienas iš žmogaus gyvenimo tikslų ir yra harmonijos siekis: su savimi, su žmonėmis, su aplinka.

Gyvenime nėra teisingumo, todėl atskiro žmogaus tobulėjimas beprasmiškas.

Jei kažko nematome, tai nereiškia, kad to nėra. Mūsų pasaulyje veikia tam tikri dėsniai, kuriuos mažo laikotarpio atkarpoje kartais sunku įžvelgti. Kad pamatytume jų veikimą, turime žvelgti plačiau ir giliau. Būtent tobulėdami žmonės didina teisingumą ir padaro jį visiems aiškiau matomu.

Dvasinio augimo tikslas – stabilumas.

Iš tiesų dvasiniam augimui reikalinga pusiausvyra tarp stabilumo ir dinamikos. O stabilumas augant dvasiškai gali būti tik viename – nuolatiniame augime.

Reikia nuolat viskuo abejoti.

Atvirkščiai – abejonių reikėtų vengti. Abejonės – viena iš paslėptų baimės formų, o su baime negali būti jokio tobulėjimo. Todėl jei abejojame – nedarykime, o jei pradėjome – neabejokime. Jei kažkas kelia nepasitikėjimą ar įtarimą – klausykimės savo širdies, savo intuicijos – jos neapgaus.

Turime kovoti su problemomis, tik tada jas išspręsime.

Tai neįmanoma: kova su problemomis (t.y., su pasekmėmis) niekada neišsprendžia jokių problemų – juk problemos priežastis lieka ir nepaliaujamai sėja vis naujas problemas. Bet kokią problemą galime išspręsti tik supratę ir pašalinę jos priežastis.

Pinigai nulemia viską.

Taip galvoja tik užkietėję materialistai. Mūsų gyvenime daugybė dalykų, kurių nenupirksime už jokius pinigus, pvz.: laimė, meilė, sveikata, džiaugsmas, išmintis, žmonių pagarba, tikri draugai… Jokie pinigai nesuteiks šių vertybių.

Gausa – tai kažkas išorinio.

Iš tiesų gausa – pirmiausia vidinis pilnatvės, gerovės ir džiaugsmo pojūtis. Jei jo nėra – jokie išoriniai dalykai (pinigai, daiktai, kelionės..) nepadarys žmogaus laimingu, nes savo dvasia jis bus skurdus ir jam atrodys, kad dar vis kažko trūksta iki pilnos laimės.

Reikia imti iš gyvenimo viską – tik tada būsi laimingas.

Taip moko dauguma sėkmės formulių propaguotojų. Tačiau mes gyvename pagal priežasties-pasekmės dėsnį, arba fizikoje žinomą energijų išlyginimo dėsnį, ir galime imti ne daugiau, nei įdėjome. T.y., turi būti apykaita, adekvatus atpildas, atitinkantis jėgų, energijos, gabumų, resursų įdėjimą. Jei imsime daugiau nei realiai įdėjome, tai anksčiau ar vėliau teks už tai pilnai “atsiskaityti“ – to niekas negali apeiti ar išvengti.

Sąžinė trukdo sėkmei, todėl reikia ją užslopinti.

Atvirkščiai: ji padeda! Sąžinė – vienas iš intuicijos, širdies, vidinio balso aspektų, kuris padeda priimti teisingus ir išmintingus sprendimus. Tai tarsi pagalba iš širdies gilumos, kuri visada yra teisinga.

Gyvenime galime viską pakeisti.

Ne visai taip: su kažkuo turime ir susitaikyti.. Yra dalykai, kurie pilnai nuo mūsų priklauso, o yra ir mažai nuo mūsų priklausantys. Be to, yra ir dalykai, kurių keisti negalima, kad nesukeltume nepataisomų pasekmių. Turime mokytis atskirti – ką galime ir turime keisti, o su kuo – susitaikyti.

Galime vizualizuoti ką norime, ir tai ateis.

Vien vizualizacija nieko nepasieksime, savaime nieko iš niekur neateina. Tam, kad gautume rezultatą – reikia įdėti energijos ir nuoširdžiai padirbėti. Vizualizacija – ne burtai, tai tik kūrybinio proceso dalis.

Konfliktai skatina vystytis.

Vystytis skatina ne konfliktai, o meilė. Jei nėra meilės, tuomet ir mažiausias konfliktas veda į griovimą. Todėl vystymosi pagrindas – besąlygiška, visaapimanti meilė, o ne konfliktai.

Kad būtum laimingas, reikia labai daug..

O iš tikrųjų pagrindinių žmogaus poreikių nėra daug, ir visus juos paprasta patenkinti. M Gandis labai taikliai apie tai pasakė: “Pasaulis pakankamai didelis, kad patenkintų kiekvieno žmogaus poreikius, bet pernelyg mažas, kad patenkintų žmogaus godumą“. Kad būtume laimingi – mokykimės skirti savo realius poreikius nuo nesibaigiančių įnorių.

Šypsenų diena :)

* Gamtos pokštas – kai tavo gimtadienis balandžio 1-ą dieną! 🙂

* Mūsų dienomis melas pasidarė toks savaime suprantamas, kad net ir balandžio pirmą sunku kažką apgauti..

* Šypsenos – tarsi šviesoforo šviesos: jei šypsena nuoširdi – žalia šviesa, jei šalta – geltona, jei kreiva – raudona.

* Kartais plati šypsena – tiesiog įrėminimas akmeniui užantyje.

* Jei norite išgirsti ką nors gero apie save – barkite save kuo dažniau balsu: būtinai atsiras norinčių paprieštarauti.

* Žodis – visai ne žvirblis, o gydytojas arba žudikas.

* Tylėti labai sunku – liežuvis trukdo..

* Filosofas – žmogus, kuris myli išmintį, bet kurio nemyli aplinkiniai.

* Daugžodžiavimas – gražbylystės ir politikų tėvas.

* Kas žada kalnus – kaip taisyklė, palieka.. krūveles.

* Išmintis ne visada ateina su amžiumi. Būna, kad amžius ateina vienas.

* Labai blogas ir labai paplitęs įprotis: atidėti rytdienai tai, ko niekada nesiruoši daryti.

* Gyvenimas permainingas. Kai mano rankose visos kortos – jis netikėtai pradeda žaisti šachmatais..

* Geriausias būdas sukelti paniką – paprašyti visus laikytis rimties.

* Niekada žmogus nebūna toks atidus, dėmesingas ir atsargus, kaip nešdamas iš virtuvės pilną lėkštę sriubos..

* Dieta visada prasideda rytoj!

* Yra tik viena vieta, kur Žemės trauka veikia didžiausiu pajėgumu – tai sofa priešais televizorių.

* Čipsai – tai būdas vieną bulvę parduoti už kilogramo kainą.

* Kaip nekeista, bet sveikatą labiausiai reikia saugoti nuo.. savęs.

* Brangesnis už sveikatą tik gydymas.

* Laimė, kaip ir sveikata: kai ji yra – jos nepastebi.

* Chroniškas nuovargis – kai net pailsėti nėra jėgų..

* Saugokite save – jums dar tikrai savęs prireiks.

* Prietaras: jei pametei namuose adatą, tai būtinai ant jos atsisėsi – kur ji benukristų.

* Gyvenimo patirtis: prieš užlipant eilinį kartą ant grėblio, tu užsidedi šalmą.

* Kai antrą kartą darai tą pačią klaidą – tai jau ne klaida, o pasirinkimas.

* Geriausi kaimynai tie, kurie triukšmauja kartu su jumis.

* Laiminga nesėkmė: kai pjauni šaką, ant kurios sėdi, ir tau sulūžta pjūklas.

* Praeitis – lyg tuščia konservų dėžutė, kurią tempi prisirišęs už virvutės paskui save: eiti lyg ir netrukdo, bet nuolat blaško trankiais garsais.

* Atmintis – nevykusiai sukonstruota laiko mašina.

* Praeitis dabarties rankomis ateitį kuria.

* Jei nemalonumus nuolat laistysi ašaromis – užauginsi nelaimę.

* Košmarai sapne – rafinuotas sąžinės kerštas. Nusidėjėlių košmarai – nedidelis pragaro kančių avansas.

* Kad šeimoje būtų taika, reikalinga kantrybė, meilė, supratimas ir.. bent du kompiuteriai.

* Iš visų laiko rijikų internetas – pats didžiausias besotis.

* Kompiuteris – ne tik žmogaus pagalbininkas, bet ir draugas. Ir toks reiklus draugas, kad verčia visą laisvalaikį praleisti su juo!

* Kompiuteris galvoja taip, kaip ir jo šeimininkas.

* Pasakyk man – ko ieškai internete, ir aš pasakysiu – kas tu.

* Laimė: kai darai kažką dėl kitų iš visos širdies, nelaukdamas dėkingumo.. ir kažkas tai užrašo į likimų knygą, ir siunčia tau Laimę, apie kurią net nesvajojai :)..

(Mintys iš interneto platybių)

Kūrinijos laiškas Tau

Tiesa apie tave, kurios sau niekada nepripažįsti

Šiame pasaulyje nėra stipresnių už tave.

Tu gali viską.

Tu gali su temperatūra nuvykti į darbą ir padaryti tai, ką ne kiekvienas sveikas padarys.

Tu gali padėti tam, kam derėtų tau pačiam padėti.

Tu gali išsiversti pačiose neįtikėčiausiose situacijose ir išlikti žmogumi.

Tu gali besąlygiškai daryti daugybę darbų – kai kas ir per visą gyvenimą neatlieka ir vieno tokio darbo.

Tu gali šalti stotelėse tik todėl, kad reikia nupirkti naujų drabužių vaikams arba savo “puselei“. O tu… tu gali pakentėti. Tau tai įprasta.

Tu gali avėti seną avalynę – lyg niekur nieko, tarsi tai savaime suprantama.

Tu gali išgyventi visą mėnesį už fantastiškai mažus pinigus.

Tu žinai, ką tai reiškia – naršyti savo senų drabužių kišenes ir ieškoti monetų transportui.

Tu gali visą dieną šypsotis taip, kad niekas nė neįtaria, kad iš tiesų tau blogai.

Tu gali tyliai verkti į pagalvę.

Tu gali miegoti transporte pakeliui į darbą ir namo.

Jei reikia – lengvai įeisi į degančius namus, kad išgelbėtum visiškai nepažįstamą vaiką. Net jei bus pavojinga ir labai skaudės.

Jei reikės – tu atiduosi paskutinius pinigus tam, kam dar blogiau, nei tau.

TU GALI VISKĄ!

Bet… drauguži – gal… dienelei, kitai – pakaks žygdarbių?..

O kas, jei ŠIANDIEN tu tiesiog pailsėsi?

Nes kitaip diena, kai pasaulyje bus vienu “ŽMOGUMI, KURIS GALI VISKĄ“ mažiau – ateis žymiai greičiau, nei lemta.

Taip, tu viską gali, bet… šiandien vakare tu ilsiesi.

Gerai?

Čia pernelyg mažai tokių kaip tu – kurie dėl kitų gali padaryti viską.

Aš myliu tave – iš tiesų tave myliu.

Man nesvarbu, kas tu, kokia tavo praeitis, man svarbu tik tai, ką prieš save matau, kai rašau šį Laišką:

ESI ŽMOGUS, KURIS IŠ TIESŲ TURI TEISĘ TAIP VADINTIS!

TU ŽMOGUS!

Ir tu – GERAS ŽMOGUS!

Aš myliu tave.

Pailsėk šiandien vakare.

Prašau…

Nuoširdžiai Jūsų ir visada su Jumis :),
Kūrinija

Dėkoju Kūrinijai :)! Visiems linkiu gražių švenčių ir džiugaus pavasarinio atgimimo! 😀

Balso magija

Žmogų galime atpažinti iš balso, nes kiekvienas iš mūsų turi nepakartojamą, savitą balso tembrą. Balsas gali sužavėti, o gali ir atstumti – dažniausiai būtent įspūdis, kurį padaro žmogaus balsas, turi lemiamą reikšmę tolimesniam bendravimui.

Malonus balsas – ramus, natūralus, skambus, šiltas ir išraiškingas. Nemalonus – dirbtinai skambantis arba su dirbtinomis intonacijomis, šaltas, šiurkštus, rėžiantis, įtemptas, arba – silpnas, bespalvis, monotoniškas.

Ar žinote, kad gražiausias yra natūralus, prigimtinis žmogaus balsas? Vaikystėje visi kalbame tokiu balsu, kokį mums gamta dovanojo, bet su amžiumi dažnai pradedame “laužyti“ savo prigimtinį balsą mėgdžiodami kitų kalbėjimo manierą ar manipuliuodami balsu tam tikriems tikslams.

Taip prarandame natūralumą, o balsas vietoje prigimtinio pasidaro mechaniškas. Kalbėdami mechaniškai, mes išnaudojame balso stygas. Kai kalbame natūraliai – balsas gimsta apatinėje trachėjos dalyje, o balso stygos suteikia balsui nepakartojamą skambesį.

Prigimtinis balsas visada ryškus ir išraiškingas: žmogus kalba laisvai ir lengvai valdo savo balso intonacijas. Prarasti prigimtinio balso neįmanoma – žmonės tiesiog praranda gebėjimą (kurį galima atgauti) naudotis juo taip, kaip duota gamtos.

Beje, galima patikrinti – ar kalbate prigimtiniu balsu: tam reikia vieną ranką padėti ant pakaušio, o kitą – ant krūtinės ir lengvai su garsu atsidusti (kaip po treniruotės ar fizinio krūvio). Jei balsas prigimtinis – pajusite lengvą vibraciją abiejose rankose.

Vibracija krūtinėje parodo, kad veikia krūtininis “rezonatorius“ – jis suteikia balsui skambumo. Jei vibracijos nėra, reiškia, balsas mechaniškas. Ne veltui talentingi dainininkai sako, kad dainuoja “visu kūnu“, todėl balsas liejasi lengvai ir laisvai.. O ir atgaunamas prigimtinis balsas būtent dainavimu: dainuojant laisvai, natūraliai, be balso spaudimo.

Mūsų balsas taip pat yra ir mūsų minčių, nuotaikų, emocijų, dvasinės būsenos ir net fizinės savijautos veidrodis. Todėl gali nemažai pasakyti apie žmogų – ne tik apie jo nuotaikas, bet ir apie charakterį.

Taigi, jei balsas:

Tylus ir silpnas – žmogus baiminasi pasakyti kažką ne taip, ne vietoje, bijo neįtikti, išsišokti, apsikvailinti. Tai pasitikėjimo savimi trūkumas, o tyliu ir silpnu balsu bandoma slopinti savo individualumą.

Stiprus ir šiurkštus balsas priverčia aplinkinius krūptelėti ar net susigūžti. Ką bekalbėtų toks žmogus, net jei jis kalba (jo manymu) geranoriškai – jo žodžiai visada traktuojami kaip spaudimas. Taip kalba valdingi, siekiantys dominuoti žmonės.

Aukštas ir šaižus balsas nuteikia nemaloniai, net erzina. Visada išreiškia emocinį nestabilumą, ypač emocinio piko metu – tokiu atveju emocijos ir balsas pasitelkiami tam, kad įtikinti ar įrodyti pakeltu tonu tai, ko kiti negirdi arba nenori girdėti. Tačiau tai veikia visada atvirkščiai: žmonės reaguoja ne į žodžius, o į emocijas. Jei norime būti išgirsti, turime kalbėti ramiai ir iš esmės.

Ramus, malonus, “aksominis“ balsas patinka visiems, nes sukuria ramybės, harmonijos ir pasitikėjimo atmosferą. Toks balsas gali būti ir vidinės žmogaus pilnatvės išraiška, ir tiesiog gamtos dovana, ir.. manipuliavimo įrankis. Visais atvejais – palieka gerą įspūdį, įtaigus. Kaip atskirti? Manipuliuojantis visada turi egoistinių tikslų, o dvasingas žmogus besąlygiškai dalinasi savo vidiniu grožiu. Todėl svarbu girdėti ne tik tariamus žodžius, bet ir savo širdies balsą – ji niekada neapgaus :).

Be abejo, žmogaus balsas turi magišką poveikį: gali pakerėti, gali suklaidinti, o gali ir atstumti. Tačiau klausydamiesi žodžių – kokie gražūs ir kokiu gražiu balsu jie bebūtų tariami – nepamirškime, kad svarbiausi yra darbai (rezultatai)..

Nuodai mintyse..

Kadaise viena mergina ištekėjo ir su savo vyru apsigyveno anytos namuose. Ir taip jau nutiko, kad nesutarė jos..

Nebegalėdama ištverti nuolatinių anytos priekaištų, jaunoji moteris nuskubėjo pas pažįstamą žolininką ir pasiguodė jam:

– Aš daugiau negaliu taip gyventi.. Anyta tiesiog veda mane iš proto.. Gal galėtumėte man padėti? Aš gerai sumokėsiu.

– Kuo gi aš galėčiau padėti?.. – nustebo žolininkas.

– Parduokite man nuodų. Įbersiu juos anytai ir atsikratysiu visų savo bėdų! – ryžtingai atsakė jaunoji moteris.

Žolininkas nutilo ir susimąstė. Kiek pasvarstęs, atsakė:

– Gerai, aš padėsiu tau. Bet turi suprasti du dalykus. Pirma: tu negali nunuodyti anytos iš karto, nes žmonės tuoj pat supras, kas nutiko. Aš duosiu tau tokių žolelių, kurios veiks po truputį. Antra: kad galutinai išvengtum bet kokių įtarimų, turi išmokti suvaldyti savo pyktį, būti kantri ir gerbti anytą. Tuomet tikrai niekas nieko neįtars.

Jaunoji moteris linktelėjo pritardama ir pasiėmė žoleles. Tą pačią dieną pradėjo jas berti į anytos maistą. Be to, ji mokėsi valdyti savo pyktį, pradėjo geranoriškai bendrauti su anyta ir išmoko ją gerbti.

Kai anyta pamatė pasikeitusį marčios elgesį – visa širdimi ją pamilo. Ji labai džiaugėsi ir visiems pasakojo, kad turi tokią nuostabią marčią, apie kurią galėjo tik svajoti!

O po pusmečio jų santykiai pasidarė tokie artimi, lyg motinos ir dukters.. Vieną dieną atbėgo jaunoji moteris pas žolininką ir su ašaromis maldavo:

– Dėl Dievo, išgelbėkite mano anytą! Aš nenoriu jai nieko blogo. Ji pati nuostabiausia, aš labai ją myliu..

Žolininkas nusišypsojo ir atsakė:

– Nepergyvenk, mieloji.. Aš nedalinu nuodų – tai, ką aš tau daviau, tebuvo paprasčiausi prieskoniai. O nuodai buvo tavo mintyse, tavo galvoje! Ir tu pati jų atsikratei..

(pasakojimas iš kinų tautosakos)

Visiems visiems saulėtos nuotaikos! 😀

Žalojantis alkoholio poveikis

Alkoholio vartojimą visi vadiname žalingu įpročiu. Žalingas – reiškia darantis žalojantį poveikį. Visiems. Tačiau žmonės įtikėjo, kad tai liečia tik alkoholikus su aiškiais išoriniais degradacijos požymiais.

Bet taip nėra: alkoholizmas yra procesas, o perėjimų iš vienos stadijos į kitą žmonės tiesiog nepastebi. Be to, žmonės linkę pateisinti tai, ką daro, todėl šį žalingą įprotį teisina tradicija ir pagražina žodžiais “kultūringas“, “saikingas“, “taurus“ ir net.. “sveika“.

Tačiau nuo gražių žodžių žalingų įpročių daromas žalojantis poveikis nesumažėja. Ir niekas nepasiekia paskutinės alkoholizmo stadijos akimirksniu – kiekvienas alkoholikas pradeda nuo pirmo stikliuko ir “kultūringų“ išgertuvių. O išoriniai alkoholiko degradacijos požymiai – žalojančių poveikių suma.

Alkoholizmas paliečia visas žmogaus gyvenimo sferas: biologinę (organizmas), socialinę (šeima, darbas, visuomenė), dvasinę (pasaulėžiūra, gyvenimo tikslas ir prasmė, savęs suvokimas), psichinę (sąmoningumas, emocinė būsena, psichologinės problemos).

Pažvelkime – kaip stipriai žmogaus organizmą žaloja alkoholis. Jau įrodyta, kad jis toksiškai paveikia visus organus, kūno sistemas ir sukelia daugybę sutrikimų, t.y., daro žalojantį poveikį visam žmogaus organizmui.

Širdies-kraujagyslių sistema. Gali išsivystyti išeminė širdies liga, anemija, tachikardija, hipertonija. Alkoholizmo fone vystosi kardiomiopatija – difuzinis širdies raumens pakenkimas, pasireiškiantis kaip širdies nepakankamumas.

Smegenys. Alkoholio poveikis primena smegenų traumas: tai grubūs smegenų pažeidimai, sukeliantys tam tikrų funkcijų nusilpimą ir palaipsninį sunykimą bei visos centrinės nervų sistemos pažeidimus. Ilgalaikis alkoholio vartojimas įtakoja ir protinę veiklą – pirmiausia nukenčia aukščiausios smegenų funkcijos, ilgiau išlieka primityvios ir refleksinės.

Kepenys. Alkoholizmas gali tapti kepenų distrofijos priežastimi. Galimi hepatitas ir cirozė. Todėl alkoholikų gydyme kepenų funkcijos atstatymas – neatsiejama gydymo dalis.

Kvėpavimo sistema. Alkoholio vartojimas gali sukelti laringitą, trachėjų, bronchų ir plaučių ligas. Vienas dažniausių kvėpavimo sistemos pakenkimo požymių – drėgnas rytinis kosulys.

Skrandis. Ilgalaikis alkoholio vartojimas sukelia motorinius ir sekrecinius skrandžio ir žarnyno funkcijų sutrikimus. Tai įtakoja funkcinį sekrecijos nepakankamumą, chronišką gastritą, skrandžio gleivinės pakenkimą ir opas.

Kasa. Įrodyta, kad didesnė pusė sergančių pankreatitu (kasos uždegimu) žmonių nuolat vartoja alkoholį. Alkoholyje yra didelė angliavandenių koncentracija, kurie alina kasos darbą papildomu krūviu.

Inkstai. Ilgalaikis alkoholio vartojimas sukelia inkstų pažeidimą – nefropatiją. Sutrinka inkstų filtracinė funkcija, todėl gali išsivystyti chroniškas inkstų nepakankamumas.

Psichika. Alkoholio vartojimas gali sukelti psichinius sutrikimus ir ligas – depresiją, psichozes, epilepsiją, haliucinozę. Nervinių susirgimų simptomai – neadekvatus elgesys, nuotaikų kaita, irzlumas, laikinas atminties praradimas, agresyvumas ir pan.

Visa tai verčia susimąstyti – ar verta taip rizikuoti ir aukoti savo gyvenimą pavojingam tikimybių žaidimui su žalojančia narkotine medžiaga?.. Kelias iki paskutinės alkoholizmo stadijos laipsniškas, todėl nepastebimas, tačiau būtent paskutinėje stadijoje įvyksta negrįžtami patologiniai vidinių organų pakitimai ir moralinė žmogaus degradacija.

Tapęs tradicija žalingas įprotis – tiesus kelias į ligas ir pražūtį. Būtent dėl šios tradicijos jauni žmonės neturi pasirinkimo, nes nemato blaivybės pavyzdžių. Todėl ir tęsia alkoholinę tradiciją kaip vienintelę – įsišaknijusią ir taip apaugintą mitais, kad dviejų paprastų tiesos žodžių: žalingas įprotis – nė nesimato..

Tačiau šiuolaikiniai mokslininkai jau įrodė: alkoholio vartojimas – žalingas įprotis. Visomis prasmėmis ir visiems. Negalime daugiau to ignoruoti. Saugokime savo sveikatą!

(Rėmiausi monografija “Sobriologija“)

Kaip apsaugoti vaiką nuo žalingų įpročių?

Nei vieni tėvai nenori, kad jų vaikas būtų alkoholikas, narkomanas ar griautų savo sveikatą rūkydamas. Jei tėvai gyvena be žalingų įpročių – vaikui lengviau paaiškinti apie svaigalų daromą žalą. Tačiau jei tėvai turi žalingų įpročių – vaikui bus sunku suprasti ir aiškinimus, ir draudimus.

Visuomenėje, kur gilios alkoholio vartojimo tradicijos, o tabakas ir alkoholis lengvai prieinami – apsaugoti vaikus ir paauglius nuo žalingų įpročių nėra lengva. Todėl svarbiausias – asmeninis tėvų pavyzdys, kad nebūtų prieštaravimų ir vaikams būtų aišku: žalingi įpročiai kenkia visiems.

Tėvai turėtų suprantamai, be gąsdinimų, pagal vaiko amžių, papasakoti apie žalingus įpročius. Galima parodyti socialinių filmukų ar papasakoti istorijų iš aplinkinių gyvenimo apie žalingų įpročių pasekmes. Antraip vaikas gali pats ieškoti paaiškinimų, kurie gali būti dezinformacija, ir pasiduoti aplinkos įtakai.

Tyrimai parodė, kad Lietuvoje alkoholį vartoja beveik 40% 13-14 metų paauglių, o rūko – apie 30%. Be to, rūkantys moksleiviai 3 kartus dažniau vartoja alkoholį, lyginant su nerūkančiais. Tai nerimą keliantys rodikliai, juk vaikai – mūsų visų ateitis.

Todėl tėvai turėtų aiškiai suprasti žalingų įpročių atsiradimo priežastis bei pasekmes, jų daromą žalą, ir, svarbiausia – būti pavyzdžiu savo vaikams. Pirmiausia tėvų elgesyje neturi būti jokių prieštaravimų, kai iš vienos pusės draudžia, iš kitos – daro tai, ką draudžia savo vaikams.

Dar sunkiau suvokiamas tėvų leidimas vartoti paaugliams alkoholį švenčių metu.. Tokiu savo elgesiu tėvai patys didina šansus, kad jų vaikas taps alkoholiku. Moksliškai įrodyta: jaunų žmonių alkoholizmas išsivysto dėl to, kad jie labai anksti paragauja alkoholio.

Jei norite apsaugoti savo vaiką nuo žalingų įpročių – turite žinoti tiesą apie jų daromą žalą. Augančiam ir besivystančiam organizmui svaigalai ypač pražūtingi: visi žalojantys poveikiai greitesni, sustoja fizinis ir intelektualinis paauglio vystymasis.

Nustatyti faktoriai, skatinantys vaikus svaigintis:

– Visuomenės tradicijos, šeimos tradicijos;
– Alkoholio ir tabako reklama; filmai ir laidos, kur populiarūs herojai rūko ir geria alkoholį;
– Bendraamžių spaudimas;
– Prastos socialinės sąlygos (asocialūs tėvai, nepriežiūra ir pan.);
– Smalsumas ir mėgdžiojimas.

Vaikų ir paauglių alkoholizmui būdingas greitas pripratimas – abstinencijos (pagrindinis alkoholizmo požymis) sindromas atsiranda jau po 1-3 metų nuo alkoholio vartojimo pradžios.

Yra keli pagrindiniai paauglių alkoholizmo etapai:

1. Adaptacija. Pradžia nemaloni: ir skonis, ir kvapas, ir apgirtimas sukelia nemalonius pojūčius. Alkoholis vartojamas retai ir geriamas tuomet, kai paauglys negali atsisakyti. Gali trukti nuo 3 iki 6 mėnesių, per kuriuos paauglio organizmas adaptuojasi prie alkoholio. Adaptacijos greitis priklauso nuo paauglio aplinkos – šeimos, draugų.

2. Pripratimas. Šis etapas gali tęstis iki metų. Paauglys sistemingai vartoja alkoholį, norėdamas pasijusti suaugusiu, savarankišku, o taip pat kopijuodamas savo draugų elgesį. Didinamas suvartojamo alkoholio kiekis ir vartojimo dažnumas.

3. Psichinė priklausomybė. Tai pradinė alkoholizmo stadija. Potraukis alkoholiui stiprėja, paauglys nekontroliuoja išgeriamo kiekio. Tolerancija alkoholiui išauga 3-4 kartus, todėl išgeriama vis daugiau.

4. Psichofizinė priklausomybė. Atsiranda abstinencijos sindromas, silpnėja savikontrolė. Atsiranda depresijos, astenija (liguista būsena, pasireiškianti greitu fiziniu ir psichiniu nuovargiu, padidėjusiu jautrumu, dėmesio nepastovumu), nemiga. Gali išsivystyti alkoholinė psichozė, haliucinacijos.

5. Degradacija. Ūmėja chroniškas alkoholizmas. Sutrinka paauglio socialinė adaptacija, jis pradeda elgtis asocialiai. Pagrindinis skirtumas nuo suaugusiųjų alkoholizmo – paaugliams greičiau išsivysto silpnaprotystė.

Specialistai perspėja, kad sustoti paauglys gali tik pirmame alkoholizmo etape, kituose etapuose jau reikia specialistų pagalbos. Negydomo paauglių alkoholizmo pasekmės liūdnos – jaunas, dažnai nė pilnametystės nesulaukęs alkoholikas.

Todėl tėvai turėtų atkreipti dėmesį, jei keičiasi paauglio elgesys: jis pradeda ignoruoti anksčiau reikšmingą jam veiklą; pasidaro uždaras ir irzlus, o į pastabas reaguoja agresyviai; keičiasi jo artimiausio bendravimo aplinka; ir, žinoma, jei pareina vis dažniau apsvaigęs.

Būkime savo vaikams geru pavyzdžiu, tuomet aplinkos poveikis bus ne toks stiprus. Tuomet vaikas mato realų blaivybės pavyzdį ir supranta, kad jūsų žodžiai nesiskiria nuo darbų. Ir atminkime: lengviau užkirsti kelią, nei gydyti pasekmes. Saugokime savo vaikus.

(Informacija iš monografijos “Sobriologija“, vertė ruvi.lt)