ruvi

Kai valdžios atstovai savo veiklos ataskaitose vardina savo pasiekimus, susidaro dvejopas įspūdis: kad jie kalba apie kažkokią nežinomą mums paralelinę realybę, arba kad mes klausomės archyvinių įrašų iš nelabai tolimos praeities partinių suvažiavimų.

Kalbų schema vienoda: truputis patriotizmo, truputis negatyvių reiškinių paminėjimo, daug neesminės informacijos (dėl apimties, turbūt), savo veiklos sureikšminimas, pompastika apie tautą ir nuostabų jos rytojų..

Neaišku, kam reikalingi tokie šabloniniai kalbėjimai, nes kol yra blogai gyvenančių, kenčiančių žmonių – tokios kalbos yra tiesiog veidmainystė. Jei būtų geri veiklos rezultatai, apie juos pasakoti žmonėms nereikėtų – visi tai pamatytų ir pajustų.

O atmetus visas tuščias kalbas, mūsų “civilizuotame“ pasaulyje vis dar yra:

– skurdas, nepriteklius, benamiai – net vadinamose turtingose šalyse;
– nedarbas ir emigracija;
– išnaudojimas ir smurtas;
– įtampa dėl rytojaus nežinomybės;
– didėjanti mokesčių našta;
– valdžios veiksmų baimė;
– korupcija;
– ekonominės ir konstitucinės krizės, karai;
– nepagydomos ligos, alkoholizmas, narkomanija ir t.t..

Ir ar žino, ar bent susimąsto žmonės, kurių rankose valdžia – ko iš tiesų nori žmogus? Ir kaip turėtų gyventi tauta, kad visi jos nariai jaustųsi laimingi ir būtų sveiki? Ir kad tokį gyvenimą jie gali sukurti savo tautai – tereikia geros valios?

Pasirodo, žmonės nori paprastų, įgyvendinamų dalykų:

– Taikos visame pasaulyje;
– Laisvės: visada turėti teisę rinktis;
– Visada būti savimi;
– Turėti bendrus tikslus: šeimos, valstybės, žmonijos;
– Dirbti mėgiamą darbą ir tiek, kad liktų pakankamai laiko šeimai, pomėgiams, savirealizacijai, visuomeninei veiklai;
– Kad gyvenimo kokybė nebūtų tiesiogiai priklausoma nuo uždarbio, kuris turi būti pakankamas oriam gyvenimui ir būtiniems poreikiams;
– Turėti galimybę atostogauti, laisvai keliauti, lankyti draugus ir gimines kitose šalyse;
– Naudoti tausojančias ekologiją technologijas;
– Laisvai pasirinkti gyvenimo vietą;
– Gyventi ne pagal primetamus šablonus, o pagal bendražmogiškus moralės ir vienybės principus;
– Turėti mokyklas, kuriose dirba talentingi ir mylintys vaikus mokytojai, kurie ugdo vaikus kūrybingai ir atskleidžia kiekvieno gabumus.
– Žinoti, kad sunegalavus gaus reikalingą pagalbą;
– Valgyti maistą ir švarų vandenį, kurie suteiks energiją ir sveikatą;
– Gyventi pasaulyje, kur jūs ir jūsų vaikai sveiki, laimingi, saugūs..

Valdžia nėra vien mokesčių surinkėja – tai tautos išlaikomi žmonės, kurie turėtų sukurti žmonėms sąlygas, kuriose jie jaustųsi reikalingi, orūs ir laimingi. Tam reikalingas ne tik glaudus bendradarbiavimas su tauta, bet ir konkretūs, sistemingi, apčiuopiami žingsniai link visų gerovės ir, žinoma, atsakomybė.

O kai dirbama – turi būti ir rezultatas. Jei rezultato nėra – reiškia, valdžia nesupranta, ko reikia žmonėms normaliam gyvenimui, arba “pamiršo“ savo įsipareigojimą – atstovauti jų interesus ir dirbti visų labui.

Yra toks posakis: jei laiminga tauta – gerbiama ir valdžia :). Gerbiama už rezultatus, o ne už kalbas.

Filmo autorius – Fosteris Gemblas (Foster Gamble), kuris ilgą laiką tyrinėjo – kodėl mūsų planetoje tiek neteisybės, kančios ir griovimo. Pagrindinis jo keliamas klausimas – ar gali žmonija klestėti ir kodėl ji to nedaro?..

Juk kiekvienas gyvas organizmas Žemėje akivaizdžiai liudija apie neįtikėtiną Visatos gebėjimą pasiekti idealų balansą ir daryti tai, kam ir skirtas gyvenimas – klestėti. Natūrali gyvenimo forma ir yra klestėjimas!

Susimąstykite minutėlei apie vieną iš didingų stebuklų: apie tai, kaip mažytės vyro ir moters lytinės ląstelės susijungusios aktyvuoja grandiozinį procesą, kurio rezultatas – vieno iš mūsų gimimas.

Žmogus turi beribes galimybes ir didžiulį potencialą!.. Gamta mums rodo, kad gyvenimas yra užprogramuotas klestėjimui – kaip ir visos gyvybės formos Žemėje.

Tačiau daugelio žmonių gyvenimas yra ne klestėjimas, o išgyvenimas ir kova. Nejaugi tai viskas, ką mes sugebame?.. Ar tikrai Visata triūsė milijardus metų, kad sukurtų būtybę, kuri taps priešu sau ir savo namams – Žemei?

Ne! Mes ne gamtos klaida, mes tiesiog.. suklaidinti, todėl klystame! Mes nematome savo neįtikėtinų galimybių ir savo potencialo, todėl netenkame savo gyvenimiškos jėgos ir didingumo. Bet visa tai greitai taps praeitimi :)..

Filme pasakojama apie daugelį dalykų, apie kuriuos nerašo vadovėliai ir oficiali spauda. Pradžioje – apie tai, kad mes ne vieni Visatoje, klestėjimo kodą ir ratus laukuose..

O toliau – apie visiems mums itin svarbias problemas, priežastis, kurios slopina mūsų klestėjimą: badą, karus, neteisybę, nelygybę, chemizuotą maisto pramonę, komercinę mediciną, farmacijos pramonę, švietimo sistemą, pajamų mokesčius, bankų veiklą, korporacijas, krizes, parazitinę ekonomiką, finansinę vergovę ir kontrolę, korporakratiją..

Filme pasisakė pažangūs mokslininkai ir įvairių sričių ekspertai. Jie ne tik nurodė visų problemų priežastis, bet ir parodė – kas gali mus visus atvesti į klestėjimą. Tai žinios apie Visatos dėsnius, apie žmogaus galimybes, žmonių sąmoningumą ir, žinoma, naujos technologijos – laisva energija pirmiausiai..

Dabar žmonijos evoliucija kryžkelėje: vienas kelias – tironija, kitas – klestėjimas. Mes GALIME sukurti harmoningą pasaulį, kuriame visi klestės! Filmo pabaigoje autorius siūlo konkrečius sprendimus.

Čia filmas rusų kalba, o čia – anglų kalba. Trukmė – 2:12:03.

Kiekvienas žmogus, kuris susimąsto apie problemų priežastis šiuolaikinėje visuomenėje, supranta, kad jos ne pavienės ir tikrai ne atsitiktinės. Visų šių problemų priežastis – ekonominė sistema. Juk jei ji veiktų žmonių labui – žmonės gyventų gerai, t.y., mes matytume ir jaustume savo gyvenime gerus sistemos veikimo rezultatus.

Kam apskritai reikalinga ekonominė sistema? Jos tikslas – organizuoti žmonių veiklą taip, kad būtų palaikoma sveika, žvali ir kūrybinga visuomenė, veikianti visų labui ir nuolat tobulėjanti bei tausojanti supantį pasaulį ir gamtos išteklius.

Šiandien gi matome visiškai priešingus dalykus: vietoje bendradarbiavimo – konkuravimą; sąžiningą, oriai apmokamą darbą keičia įvairios spekuliacijos, machinacijos ir bedarbystė; besaikis vartojimas, o šalia – gyvybiškai svarbių gamtos resursų niokojimas; finansinis pranašumas tiems, kas jau turi perteklių, išnaudojant tuos, kas skursta; nėra skaidrumo ir atsakomybės; moralinė degradacija ir t.t..

Ir dėl visų šių blogybių kaltinami (kitų kaltinimas – vienas iš atsakomybės vengimo būdų) patys žmonės arba mistiniai ekonominiai faktoriai, kurie vis “neleidžia“ žmonėms oriai gyventi. Tačiau tiesa paprasta: esmė – sistemoje, kurioje pagrindiniai ekonominiai tikslai yra ne tie, kurie viešai deklaruojami, o paslėpti (finansiniai), ir jų siekiama neatsižvelgiant į negatyvų poveikį visuomenei, ateičiai, ekologijai.

Todėl – visi žmonės yra savo valdžios (juk jos rankose visos valdymo ir poveikio priemonės) įkaitai, su kuriais valdžia nebendradarbiauja, nors ir yra išrinkta (bent jau taip teigia) atstovauti visų žmonių interesus. Rezultatas – daug gražaus kalbėjimo ir pompastikos, o realybėje – visuomenės suskaldymas, nusivylimas, įtampa, nepakeliami mokesčiai, baimė dėl rytojaus..

Natūralu, kad daugeliui kyla ne tik logiški klausimai: “kodėl taip yra?“, “kas už tai atsakingas?“, “kaip turėtume toliau gyventi?“, bet gimsta ir pasipriešinimas – ir matome tai visame pasaulyje, nes ekonominė-finansinė sistema – viena, todėl ir jos veikimo pasekmės – visur vienodos. O svarbiausia – žmonės jau negali gyventi pagal jos primetamas taisykles.

Taip pat natūraliai gimsta ir rimti svarstymai – kokie gi turi būti naujosios ekonomikos principai? Akivaizdu, kad dabartinė ekonominė sistema išsisėmė ir išsigimė, jos pagrindinis rezultatas – skolose paskendę žmonės ir valstybės.

Ir tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad ekonomika gali būti suprantama tik tos srities specialistams. Sudėtinga ten, kur pripainiota, neskaidru ir dangstoma melu. Jei norime tobulėjimo – turime atlikti konkrečius veiksmus, kad tai pasiektume. Tiesiog perkelkime harmoningo bendravimo principus į visuomenės gyvenimą.

Taigi, naujoji ekonominė sistema turi būti:

* Pirmiausia – skaidri, sąžininga ir lengvai kontroliuojama visų dalyvių, kad tarnautų ilgalaikiams socialiniams tikslams.

* Ekonomikos progresas turi būti matomas ir juntamas kasdieniniame gyvenime, o matuojamas atsižvelgiant į visų bendruomenių gerovę, o taip pat kitų gyvybės rūšių ir ekosistemų gerovę.

* Visuomenės prioritetai turi būti pakeisti: pirmenybė – dvasiniam ir doroviniam žmonių auklėjimui – kad žmonės gyventų vienybėje ir harmonijoje, kad nuolat tobulėtų.

* Progreso užtikrinimas: valdžia ir visi dalyviai turi dirbti taip, kad gautų stabilius, vedančius į klestėjimą rezultatus visose svarbiausiose gyvenimo srityse.

* Teisingumas: ekonominė nelygybė giliai prieštarauja žmonijos ir Žemės ekologijos gerovei, todėl turi būti skubiai mažinama.

* Pragyvenimo lėšų užtikrinimas: žmonės turi būti aprūpinti sąžiningai ir oriai apmokamu darbu; turi teisę kurti darbo vietas. Darbo tikslas – visos bendruomenės ir šeimos gerovė.

* Pinigai – atsiskaitymo priemonė, o ne dominantė, ne tikslas!

* Ekonominiai prioritetai turi būti pakeisti: nuo vartojimo ir materializmo – į visiems reikšmingus tikslus, nukreiptus į visuomenės klestėjimą, sveikatą ir laimę, ekologijos tausojimą.

* Tarptautinės bendrijos santykiai ir tikslai turi remtis sąžiningumu, vienybe ir visuotinės gerovės prioritetais. Išmokti bendradarbiauti, o ne konkuruoti.

* Naujoji sistema turi remtis aukštomis ekologiškai saugiomis technologijomis, saugančiomis biosferą ir pačią civilizaciją.

Sistema, kurioje tikrai gyvensime, bus visai kitokia, nei dabartinė: žmonės bus laisvi, kūrybingi, orūs, laimingi ir vieningi. O dabartinė.. pelnytai keliaus į istorijos vadovėlius su visais karais, vergove, išnaudojimu, korupcija, gobšumu ir melu – kaip sunki žmonijos pamoka.