Ir vėl šypsomės :)

* Vasara – kaip išeiginės: tokia pat nuostabi ir taip pat greitai pralekia..

* Po atostogų darbe jautiesi lyg vaikas darželyje: norisi verkti ir labai norisi namo..

* Sezonas “numesti svorį iki atostogų“ uždaromas. Prasideda “numesti svorį iki Naujų metų“ sezonas.

* Dieta – bandymas maitintis kalorijomis vietoje maisto.

* Nevarstykite šaldytuvo be rimtos priežasties: nežinia, ką ten surasite ir kaip paskui reikės su tuo gyventi 🙂 ..

* Arbūzas – nuostabus maistas: vienu kartu ir pavalgai, ir atsigeri, ir nusiprausi.

* Jei mama skaito, kad jūs daug valgote ir ilgai miegate – tai ne jūsų mama.. Tai vyro mama!

* Joks gėrimas nesuteikia tiek žvalumo ryte, kaip frazė “mes pramiegojome!!!“

* Penkios rytinio nubudimo stadijos: neigimas-pyktis-derybos-susitaikymas-kava/arbata.

* Sveikas ir stiprus miegas – kai kas 5 minutes pakartotinai nustatote žadintuvą ir kiekvieną kartą suspėjate užmigti 🙂 .

* Nėra šokolado šokolade, piene – pieno, sultyse – sulčių.. Darosi neramu: o kas, jei netrukus žmoguje neliks žmogaus?..

* Gyvenimas myli tuos, kas juo nesiskundžia.

* Neleiskite svetimų nuomonių triukšmui užgožti jūsų širdies balso!

* Svarbiausia – tikėti savimi: aplinkinių nuomonės keičiasi kasdien..

* Gyvenkite savo gyvenimo centre, o ne svetimo pakraštyje.

* Atsitiktinų žmonių gyvenime nebūna: tai arba išbandymas, arba bausmė, arba – likimo dovana..

* Negalima laukti iš žmogaus to, kas jam nebūdinga: juk jūs nespaudžiate citrinos, kad gautumėte pomidorų sulčių.

* Kartais “priskaldai malkų“, o paskui galvoji – ir kam man jų tiek?..

* Kiek vaikas žaislų beturėtų, vis vien mylimiausi bus: pultas, telefonas, laidai, vazonai su gėlėmis ir puodai 🙂 .

* Gyveni, gyveni sau.. ir staiga – vvviens! – ir 20 jau ne tau, o tavo vaikams..

* Po trisdešimties pirmasis pasimatymas daugiau primena pokalbį dėl darbo. O po keturiasdešimties – patikrinimą melo detektoriumi.

* Moteris sugeba pergalvoti viską, kas buvo.. yra.. bus.. ir tai, ko apskritai nebuvo.. ir niekada nebus 😉 .

* O, kad su žmonėmis kartais galima būtų pasielgti taip, kaip su papūgomis: uždengei rankšluosčiu – ir nutilo..

* Būna, kad kalbi su žmogumi, o jo žvilgsnis toks, lyg “šviesa dega, bet nieko nėra namuose..“

* Yra dvi karštų santykių rūšys: kai šildo vienas kito širdį, ir – kai kaitina vienas kitam nervus..

* Artimos sielos kalbasi tylėdamos, o svetimos – net kalbėdamos tyli.

* Pasakysi tiesą – kvailys, sumeluosi – gudruolis, nutylėsi – bailys.. Štai tokia pasirinkimo laisvė!..

* Dievas mato mus ne iš viršaus, o iš vidaus..

* Kad kažkam padėtum, nebūtina būti stipriu. Pakanka būti geru 🙂 .

* Ruduo – šiltų apkabinimų, karštos arbatos, minkšto pledo ir jaukių vakarų su knyga ar geru filmu metas..

* Kiekviena diena negali būti gera, bet visada yra kažkas gero kiekvienoje dienoje 🙂 !

(Mintys iš interneto, parinko ir išvertė – ruvi.lt)

Visiems saulėtos nuotaikos ir gero savaitgalio 🙂 !

Gerumas auga gerais darbais :)

Tai dar vienas gražus priminimas apie tai, kad pasaulį išgelbės Gerumas – visų mūsų ir kiekvieno iš mūsų kasdien daromi geri darbai.. Juk visada yra žmonių, kuriems reikia padėti: ir tegul iš pirmo žvilgsnio tai bus smulkmena, bet net nedidukės Gerumo apraiškos turi stebuklingą savybę – jos mus suvienija, jos pažadina mumyse Gerumą ir žmoniškumą.

Tik pagalvokite: kiekvieną dieną padarytas geras darbas per savaitę, mėnesius, metus skleisis lyg gražiausias Gėrio žiedas.. O kur dar tų gerų darbų pažadinti Gerumo bumerangai ir estafetės! Tik taip Gerumas auga. Todėl – padėkime, palaikykime, padrąsinkime, dalinkimės, dovanokime savo širdžių šilumą 🙂 ! Gerinkime mūsų pasaulį 🙂 !

Kad moteriškumas neužgestų..

Moteriškumas – tai moteriškos prigimtinės savybės ir jų išraiška. Tai tam tikri bruožai, elgesys ir išvaizda, kurie būdingi moterims.

Moteriškumas – švelnumas, taikumas – skiriasi nuo vyriškumo, kuriam būdingi jėga ir tvirtumas. Ir tai nėra kažkokia priešybių kova, o skirtingų, papildančių viena kitą savybių sąveika, iš kurios gimsta pilnatvė ir harmonija.

Taip turėtų būti. Tačiau mūsų dienomis kovoje dėl lygių teisių dažnai ne tik prarandame suvokimą apie prigimtinius skirtumus, bet ir įgyjame nebūdingų savo prigimčiai savybių: moterys vyriškėja, o vyrai moteriškėja..

O kadangi neišvengiamai veikiame vieni kitus, todėl iškreiptu suvokimu vietoje harmonijos savo gyvenime ir tarpusavio santykiuose mes sėjame chaosą.

Pasaulyje, kur vyrauja konkurencija, agresyvumas, kovingumas, išlikti moteriškumui labai sunku. Kita vertus – tik moteriškos savybės gali šį vyraujantį negatyvumą užgesinti arba transformuoti.

Moterys iš prigimties kūrėjos, o ne griovėjos. Todėl turime žinoti, kas gesina moteriškumą – kad meile, gerumu ir kantrybe pradėtume pagaliau kurti vienybės harmoniją..

Pradėkime nuo moters balso ir kalbėjimo manieros. Nesiderina su moteriškumu garsus kalbos tonas, grubi ir vulgari kalbėjimo maniera, keiksmažodžiai. Moteriškas balsas – švelnus, ramus, tyras ir išraiškingas.

Eisena. Sunki, tvirta, plačių žingsnių eisena, kartais su plačiais rankų mostais, daro moterį panašią į vyrą. Moteriška eisena – lengva, gracinga, plastiška.

Juokas. Garsus juokas, atmetant galvą ar pliaukšint sau į šonus, arba – isteriškas kvatojimas daro moterį atgrasia, atstumia ir net.. gąsdina.

Rankų judesiai. Staigūs, grubūs judesiai arba mojavimas, siekant pabrėžti savo žodžių svarbą, trinktelėjimas į stalą – kaip papildomas “argumentas“, pliaukšėjimas pašnekovui per nugarą, stiprus rankos paspaudimas ir pan., – niekaip nesiderina su moteriškumu. Juk moters rankos – švelnios ir grakščios..

Apranga. Žinoma, tai pirmiausiai suknelės, sijonai ir visi moteriški aksesuarai. Jei moteris nešioja kelnes – jos turėtų būti moteriško kirpimo, lengvų audinių.

Šukuosena. Tai ne plaukų ilgis (nors kuo ilgesni, tuo geriau..), bet kirpimo forma – šukuosena turi pabrėžti moteriškumą. Šukuosenos praktiškumas ar patogumas – vyriški terminai.

Konfliktiškumas. Moteriškas bendravimas turi būti geranoriškas ir taikus: ji iš prigimties kūrėja (gyvybės, gyvenimo, gerovės), o todėl – taikdarė. Bet kokios agresyvumo apraiškos ardo moteriškumą.

Siekis vadovauti šeimoje. Dauguma moterų tai puikiai sugeba, tačiau moters prigimtis – įkvėpti, padrąsinti, palaikyti. Siekdama žūtbūt vadovauti, moteris silpnina savo vyro vyriškas savybes.

Per didelis krūvis (darbas, socialinis aktyvumas, namų rūpesčiai ir vaikų auklėjimas). Kai moteris apsiima (arba taip priverčia gyvenimo aplinkybės) nepakeliamą krūvį – nejučiomis įgyja ir vyriškų savybių, kad su tuo krūviu susitvarkytų.

Konkuravimas ir lygiavimasis į vyrus. Tai tiesiausiu keliu užmuša moteriškumą: moterys darosi agresyvios, grubėja, vyriškėja.

Vyriški darbai, vyriškas sportas ir laisvalaikis. Vinies kalimas, baldų stumdymas, griovio kasimas – tik būtinybės atveju.. O vyriškas sportas, vyriškos profesijos ar vyriški užsiėmimai vysto tik vyriškas savybes.

Žalingi įpročiai. Tai kenkia visiems ir niekam nedera, tačiau su moteriškumu tai ypatingai nesuderinama.

Siekdama lygiuotis į vyrus, moteris išsikelia sau nepasiekiamą užduotį, nes atsiduria tarsi tarp dviejų pasaulių – savo prigimtinio, kurį ji ignoruoja, ir kito – nepasiekiamo, kurio vis vien siekia visomis savo jėgomis..

Rezultatas – įtampa, vidiniai prieštaravimai, konfliktai su aplinkiniais, nusivylimas, vidinė tuštuma.. Nes siekia būti tuo, kuo nėra, eina prieš savo prigimtį, ir – geriausiu atveju gali tapti kopija, bet ne savimi.

Būti moteriška – nereiškia būti silpna ar nusileisti vyrams. Būti moteriška – reiškia savo moteriškomis savybėmis papildyti vyriškas vyro savybes ir kurti harmoningą vienybę 🙂 .

Su šypsena :)

* Laimė – ne galutinė stotelė, o būdas keliauti 🙂 .

* Vienintelė mūsų pareiga gyvenime – būti savimi!

* Jei jau trečią dieną iš eilės nenorite dirbti – reiškia, šiandien trečiadienis.

* Kaip gera vikšrui: iš pradžių valgo-valgo-valgo.. Paskui miega-miega-miega.. O paskui – vvviens! Ir – gražuolis..

* Kai vyras lieka vienas namuose, šaldytuvo peržiūra išauga iki 30 kartų per vakarą.

* Patarimas tiems, kas pastato sriubą virti ir eina prie kompiuterio: pasiimkite su savimi šaukštą – jis primins jums, kad kažką gaminate valgyti 😉 .

* Anksčiau namuose spragsėjo ugnis židinyje, dabar – klaviatūra spragsi.

* Kaip kompiuteryje: išeini į kiemą, o ten – močiutės ant suoliuko: jos tave ir įvertins, ir pakomentuos, ir motyvatorių pavymui šūktels..

* Svečiuose gerai, o namuose – kompiuteris.

* Svečiai reikalingi tam, kad karts nuo karto susitvarkytume namus.

* Vaikystė – tai kuomet katė už tave vyresnė 🙂 .

* Katė visada žino kelią į šeimininko širdį, o todėl ji – išmintinga. Ko gero, žmonės buvo sukurti tam, kad katės turėtų su kuo gyventi..

* Moteris nuo vyro skiriasi tuo, kad apgalvoja ne kiekvieną savo žingsnį, o eiseną apskritai.

* Kai žmona sako vyrui, kad nusipirko batus: odinius, juodus ir su sagėmis, jis nė neįtaria, kad tai.. trys poros!

* Barzdos augimo stadijos: mačo – apšepėlis – tolimojo plaukiojimo kapitonas – karo belaisvis – šventikas – benamis – burtininkas 🙂 .

* Moters dalia: nusipirko batus – nėra sijono, nusipirko sijoną – nėra palaidinės, nusipirko palaidinę – nėra striukės, nusipirko striukę – nėra rankinuko, nusipirko rankinuką – batai netinka! (Toliau – skaityti nuo pradžių)..

* Kai jūs pykstatės, o paskui taikotės, ir jau po dienos neprisimenate, dėl ko pykotės, ko gero, tai – meilė. Nors.. sklerozė pasireiškia lygiai taip pat.

* Anksti ištekėjai – kvaila, neištekėjai – senmergė, negali rasti normalaus vyro – buka.. Anksti pagimdei – pasileidusi, nepagimdei – ligonė.. Pagimdei vieną – mažai, pagimdei daug – kur šitiek.. Išsiskyrei – gal proto netekai, neišskyrei – kam taip kankintis.. Dirbi – darboholikė, nedirbi – tinginė.. Išvada: ką bedarytum, aplinkiniams “ekspertams“ – visada viskas blogai!

* Jei vyras vertina moterį taip: akytės-uogytės, žandukai – obuoliukai, figūra – kriaušytė, lūpytės – persikai.., tai – ne meilė, tai – vitaminų trūkumas. Vaisius jam valgyti reikia.

* Šiame pasaulyje viskas labai paprasta.. kol žmonės visko nesupainioja.

* Arba daryk, arba – ne. Nebandyk bandyti.

* Yra tik dvi dienos metuose, kai jūs nieko negalite padaryti: pirmoji – vakar, antroji – rytoj.

* Mokykitės paleisti.. Laimė visada suras kelią atgal 🙂 .

(Mintys iš interneto, parinko ir išvertė – ruvi.lt)

Visiems saulėtos nuotaikos 🙂 !

Praktika “Viena minutė“

Beveik kiekvienas žmogus turi atidėtų darbų sąrašėlį, prie kurio vis sugrįžta, ir – vėl ir vėl jį atideda: rytojui, kitai savaitei, sekančiam mėnesiui, nuo Naujų metų..

Kodėl taip nutinka? Juk dažniausiai tie darbai yra svarbūs ar net būtini žmogui. Priežasčių gali būti daug: reikia išskirti tam laiką (o jo nuolat bėgantis “civilizuotas“ žmogus niekada neturi), reikia papildomų pastangų, nėra stabilaus įpročio ir pan.

O jei ryžtamės kažką iš atidėtų darbų daryti – labai dažnai metame pusiaukelėje, nes tai papildomas krūvis, o todėl greitai nuvargina ir atsibosta. Be to, dažnai nemokame paskirstyti jėgų ir puolame daryti viską ir iš karto.

Žinoma, mus visada veda į priekį asmeninė motyvacija (gera sveikata, noras tobulėti ir t.t.), tačiau vien jos nepakanka: kad atsirastų poreikis kažką daryti, turi būti išugdytas stabilus įprotis. O tam reikia laiko, ir, aišku, pastangų.

Išsiugdyti stabilų naują įprotį gali padėti puiki japoniška metodika “Kai-dzen“ (“kai“ – permaina, “dzen“ – išmintis), kuri dar vadinama “Vienos minutės“ principu. Ši metodika kartais vadinama ir vaistu prieš tinginystę 🙂 .

Jos esmė paprasta: kiekvieną dieną, pageidautina tuo pačiu metu, vieną minutę atlikti kažkokį veiksmą, kurį vis atidėliojome ar kuriam vis nerasdavome laiko.

Išbandyta – tai tikrai veikia! Juk viena minutė – labai nedaug, o tai reiškia, kad nenuvargina ir neatsibosta. Ir tai tikrai gali lengvai atlikti kiekvienas žmogus.

Tuos pačius veiksmus, kurių žmogus nenorėjo atlikti per pusvalandį ar valandą, sugalvodamas vis naujus atsikalbinėjimus ir pasiteisinimus – jis lengvai atliks kiekvieną dieną po vieną minutę!

Ir nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad viena minutė – per mažai, bet to pilnai pakanka, kad išsiugdytume stabilų įprotį: lašas po lašo ir akmenį pratašo.. Viskas, kas genialu – visada paprasta..

Ką galima nuveikti per minutę į dieną? Labai daug ką: pradėti mankštintis, daryti kvėpavimo ar atsipalaidavimo pratimus, daryti akių gimnastiką, groti muzikiniu instrumentu, mokytis užsienio kalbos žodžių ir t.t..

Svarbiausia – tai ne tik nenuvargina ir nenusibosta, bet ir padeda įveikti nepasitikėjimą savimi, išjudėti iš sąstingio, įveikti kaltės ir bejėgiškumo jausmus.

Taikydamas šią paprastą metodiką, žmogus atgauna pasitikėjimą savimi ir entuziazmą – juk jis pradeda matyti ir rezultatus, kurie džiugina 🙂 .

Dar viena gera šios metodikos pusė – labai greitai ateina noras ilginti pradėtos veiklos laiką. Tai reikėtų daryti palaipsniui – nuo kelių minučių iki tiek, kiek žmogui norisi.

Vakariečiams, kuriems įdiegta, kad rezultatų reikia siekti didžiulėmis valios pastangomis ir per jėgą, ši rytietiška metodika gali pasirodyti silpnoka ir neefektyvi.

Tačiau atidžiai pažiūrėję į savo gyvenimą pamatysime, kad būtent visos ribinės pastangos atima daug jėgų, gesina entuziazmą ir gali net palaužti žmogų. O vietoje siektų rezultatų gali atnešti nusivylimą..

Tuo tarpu išmintingas jėgų paskirstymas ir nuoseklumas įkvepia ir veda tiesiu keliu į trokštamą rezultatą.

Štai taip – darydami mažus žingsnelius, galime tobulėti ir siekti didelių tikslų. Pabandykite – ir patys įsitikinsite 🙂 ..

Apie bazinę psichikos būseną

Įvairūs senieji mokymai teigia, kad tiek negatyvumas, tiek ir per didelis džiaugsmas (euforija) yra pavojingos žmogui būsenos, nes blaško jį ir atitraukia nuo prigimtinės – natūralios, arba – “auksinio vidurio“ vidinės būsenos.

Psichologija taip pat teigia, kad bazinė psichikos būsena – natūrali ir optimali, kad žmogus joje visada turėtų būti, o visos kitos būsenos – sukeltos (įtakotos), todėl yra pakeistos sąmonės būsenos, kuriose neturėtume ilgai “užsibūti“.

Kas tai per būsena ir kodėl ji tokia svarbi? Bazinė žmogaus psichikos būsena – prigimtinė, todėl, kad būtų aiškiau – pažvelkime į vaikus. Jie tokioje būsenoje būna nuolat! O jei koks įvykis juos ir sudrumsčia – neužilgo į ją vėl sugrįžta..

Galime daryti išvadą, kad bazinė psichikos būsena – tai harmoninga, stabili psichikos būsena: ji tarsi vidinė “ašis“ ir “raktas“ į švarią sąmonę, kūrybingumą, dvasinį potencialą, minties tyrumą, tiesą, vidinę stiprybę..

Tokia būsena – tai visapusiška pusiausvyra, idealus balansas, kuris daro įtaką ir visam organizmui bei jo sistemoms, įskaitant ir imuninę. Taigi, ji veikia ne tik psichiką, bet ir mūsų kūno sveikatą.

Todėl darosi aišku, kodėl gydytojai rekomenduoja gulėti, kai susergame – tik ramybėje galime pasiekti tą bazinę būseną, kurioje įmanoma mobilizuoti vidines jėgas ir normalizuoti viso organizmo veiklą.

Prisiminkime ir dar vieną patarimą, kurį mini ir dvasiniai mokymai: stresinėje situacijoje nusiraminti, o tik po to ieškoti sprendimų. Tai taip pat grįžimas į bazinę psichikos būseną – tik joje galime elgtis adekvačiai ir konstruktyviai.

Kyla kitas klausimas – kodėl mes prarandame tokį svarbų prigimtinį vidinės pusiausvyros pojūtį? Atsakymą rasime vėl pažvelgę į vaikystę: visuomenės gyvenimo sistema padaro tokią įtaką, kad užaugęs dažnas net nežino apie tokią būseną, arba sugrįžta į ją itin retai, nesąmoningai.

Žmonės jau įtikėjo, kad normali žmogaus būsena – nuolatinis stresas, įtampa, kova, arba – malonumai ir linksmybės.. tarp jų ir blaškosi. Maža to – šiuolaikinėje visuomenėje psichiškai stabilus, dvasingas žmogus – retenybė, todėl laikomas keistuoliu arba – šventuoju, nušvitusiu.

Paradoksas, bet daugybė metodikų ir technikų skirtos būtent bazinei psichikos būsenai pasiekti: vidinei harmonijai, ramybei ir pusiausvyrai, vienybei su savimi ir pasauliu, besąlygiškai meilei.

T.y., mes siekiame to, kas mums buvo įgimta ir – prarasta: pažiūrėti į pasaulį vaiko akimis.. Nes tai pagrindas, be kurio negalime normaliai gyventi, vystytis, tobulėti. Tai sugrįžimas į save.

Ir labai dažnai tos metodikos painios, sudėtingos, o todėl – dažnai atmetamos vos pabandžius. Tačiau verta vėl ir vėl bandyti, stebėti savo pojūčius ir atrasti savo kelią į tą prarastą harmonijos būseną.

Yra keli pagrindiniai žingsniai, kuriais galima pasiekti bazinę psichikos būseną:

– Kūno atpalaidavimas: gulint ant lygaus pagrindo arba sėdint tiesia nugara;

– Kvėpavimas: tik per nosį, labai lėtas, diafragminis, iki 7 gilių įkvėpimų-iškvėpimų;

– Minčių harmonizavimas, arba mentalinis atsipalaidavimas: tiesiog ramiai stebėti savo minčių tėkmę, neužsikabinant emociškai už jokios minties;

– Sugrįžimas mintimis į šviesų gyvenimo epizodą: kažkas prisimena vaikystę, kažkas ryškiausius įsimintinus įspūdžius – reikia panirti į šiuos prisiminimus maksimaliai;

– Įėjimas į bazinę psichikos būseną: ją iš karto “atpažinsite“ pagal tyrus, pozityvius jausmus, lengvumo ir laisvės pojūtį..

Jei nors kartą sugrįšite į šią būseną – ją tuoj pat atsiminsite, nes kiekvienas žmogus ją išgyveno vaikystėje. Ir – tuomet galėsite joje būti be jokių metodikų – juk sugrįšite į savo natūralią būseną, į save tikrąjį 🙂 ..

Susitarimas

Už apskrito stalo sėdėjo dvasios ir rinkosi eilinę savo pamoką.

Pati stipriausia ir drąsiausia dvasia atsistojo ir pasakė:

– Šį kartą aš einu į Žemę mokytis atleidimo. Kas padės man išmokti šią pamoką?

Dvasios susižvalgė, sunerimo ir bandė ją perspėti:

– Tai viena iš sunkiausių pamokų.. Per visą gyvenimą gali jos neįveikti.. Tu kentėsi.. Mums labai gaila tavęs. Bet.. bandyk! Žinoma, mes visos tau padėsime.

Viena dvasia pasakė:

– Aš pasiruošusi būti su tavimi Žemėje ir padėti tau. Aš būsiu tavo vyru ir dauguma problemų mūsų šeimoje kils dėl mano kaltės. O tu mokysies man visa tai atleisti.

Trečioji dvasia pridūrė:

– O aš būsiu vienu iš tavo tėvų: organizuosiu tau sunkią vaikystę, o vėliau pradėsiu nuolat kištis į tavo gyvenimą su nurodymais. Ir tu mokysies man tai atleisti..

Trečioji dvasia pridūrė:

– O aš tapsiu vienu iš tavo viršininkų. Aš žeminsiu tave, elgsiuos su tavimi nesąžiningai – kad tu galėtum mokytis atleidimo.

Ir dar kelios dvasios sutarė susitikti su pirmąja įvairiais gyvenimo tarpsniais – kad toji galėtų laikyti atleidimo patikrinimus-egzaminus netikėčiausiose gyvenimo situacijose. Jos uoliai derino laiką, vietą, sąlygas, planus..

Bet.. yra toks dvasių apmokymo ypatumas: kai jos gimsta, jų atmintis yra ištrinama. Todėl tos pamokos tokios sunkios – juk reikia suprasti, kad mokaisi ir suprasti – ko mokaisi..

Ir tik nedaugelis suvokia, kad atsitiktinumai gyvenime – ne atsitiktiniai, ir bet kuris žmogus pasirodo mūsų gyvenime būtent tada, kai mums reikia išmokti kažkokią gyvenimo pamoką.. Griežtai pagal išankstinį susitarimą 😉 ..

(Autorius nežinomas, vertimas – ruvi.lt)

Visiems gražaus savaitgalio! 🙂