Už apskrito stalo sėdėjo dvasios ir rinkosi eilinę savo pamoką.
Pati stipriausia ir drąsiausia dvasia atsistojo ir pasakė:
– Šį kartą aš einu į Žemę mokytis atleidimo. Kas padės man išmokti šią pamoką?
Dvasios susižvalgė, sunerimo ir bandė ją perspėti:
– Tai viena iš sunkiausių pamokų.. Per visą gyvenimą gali jos neįveikti.. Tu kentėsi.. Mums labai gaila tavęs. Bet.. bandyk! Žinoma, mes visos tau padėsime.
Viena dvasia pasakė:
– Aš pasiruošusi būti su tavimi Žemėje ir padėti tau. Aš būsiu tavo vyru ir dauguma problemų mūsų šeimoje kils dėl mano kaltės. O tu mokysies man visa tai atleisti.
Trečioji dvasia pridūrė:
– O aš būsiu vienu iš tavo tėvų: organizuosiu tau sunkią vaikystę, o vėliau pradėsiu nuolat kištis į tavo gyvenimą su nurodymais. Ir tu mokysies man tai atleisti..
Trečioji dvasia pridūrė:
– O aš tapsiu vienu iš tavo viršininkų. Aš žeminsiu tave, elgsiuos su tavimi nesąžiningai – kad tu galėtum mokytis atleidimo.
Ir dar kelios dvasios sutarė susitikti su pirmąja įvairiais gyvenimo tarpsniais – kad toji galėtų laikyti atleidimo patikrinimus-egzaminus netikėčiausiose gyvenimo situacijose. Jos uoliai derino laiką, vietą, sąlygas, planus..
Bet.. yra toks dvasių apmokymo ypatumas: kai jos gimsta, jų atmintis yra ištrinama. Todėl tos pamokos tokios sunkios – juk reikia suprasti, kad mokaisi ir suprasti – ko mokaisi..
Ir tik nedaugelis suvokia, kad atsitiktinumai gyvenime – ne atsitiktiniai, ir bet kuris žmogus pasirodo mūsų gyvenime būtent tada, kai mums reikia išmokti kažkokią gyvenimo pamoką.. Griežtai pagal išankstinį susitarimą 😉 ..
(Autorius nežinomas, vertimas – ruvi.lt)
Visiems gražaus savaitgalio! 🙂
Štai subtili tiesa: Tu esi tai, ką tu myli!
PatinkaPaspaudė "Patinka": 1 person
Labas, Ramzi 🙂
Tikrai – kaip subtilu ir tikra.. Man dar labai patinka mintis apie tai, kad reikia išmokti mylėti, tuomet daugiau nieko nereikės mokytis 🙂 .
PatinkaPatinka
Atleisti gali tik labai stiprūs žmonės, labiausia patartina tiesiog užmiršti “žmones“ kurie tau kenkė.
PatinkaPatinka
Labas, leksai 🙂
Žiūrint, kaip stipriai pakenkė.. Sutinku – ne viską galima atleisti, bet ir nuolat prisiminti skriaudą ir kankintis – taip pat ne išeitis. Ir užmiršti nepavyks, ypač jei liko skaudžios pasekmės. Čia jau reiktų veikti pagal situaciją.
PatinkaPatinka