Mielos istorijos iš mūsų gyvenimo

Tokios istorijos primena mums, kad pasaulyje yra daug gerų žmonių.. Kad iš tiesų visi mes norime gerumo, nuoširdumo ir santarvės. Geros istorijos iš mūsų gyvenimo pakelia nuotaiką, kviečia susimąstyti arba kažko išmoko 🙂 ..

************

Mano pažįstami persikėlė gyventi į nuosavą namą su savo katinu Roku. Rytais jie išeidavo į terasą ir kviesdavo katiną pusryčiams. Kaimynas tuo pat metu išeidavo iš savo namo, ir jie pasisveikindavo.

Šis savotiškas ritualas kartojosi kas rytą. Ir tik po dviejų mėnesių kaimynas išdrįso paklausti, kodėl jie kiekvieną rytą jį taip primygtinai kviečia, sveikinasi, ir lyg niekur nieko sugrįžta namo.

Pasirodė, kad jiedu su katinu – bendravardžiai..

************

Daviau dukrelei saldainį, o ji jau antro prašo.. Pasakiau jai, kad gero reikia po truputį. Dukra nustebusi klausia: “O ką – tada blogo reikia daug?..“

************

Vaikystėje tėvai man dažnai kartodavo: “Nesakyk “op“, kol neperšoksi.“ Ir tik neseniai aš supratau tikrąją šių žodžių svarbą ir prasmę.. Jie suteikia galimybę ramiai, be įtampos žvelgti į gyvenimą, į visas iškylančias problemas šeimoje, bendravime, moksle, darbe. Neskubėkite. Nenuvarykite savęs.

Jūs manote, kad darote per mažai ir norite daryti daugiau? Netiesa. Galbūt, jūs jau nepastebite, kad užsimetėte ant savęs nepakeliamą nesibaigiančių darbų naštą? Nusiraminkite, juk jūs – žmogus, o ne kiborgas, tiesa? Tiesiog sustokite, atsikvėpkite ir įvertinkite, kas jūsų gyvenime iš tiesų svarbu.

************

Nusipirkau žibintuvėlį. Bet kai bandžiau įjungti jį namuose, pasirodė, kad jis neveikia.. Na, aš, kaip tikras vyras, jį išrinkau, bandydamas surasti gedimą. Viską išrinkau, surinkau, peržiūrėjau – neveikia…

Atėjo sūnus, pažiūrėjo ir pasakė, kad aš neteisingai įdėjau bateriją, ir išėjo. Jis buvo teisus. Ir žinote, kas skaudžiausia? Mano specialybė – elektrikas..

************

Jauna moteris važiavo iš darbo namo ir per neatsargumą įbrėžė kito automobilio šoną. Abu vairuotojai sustojo, išlipo iš mašinų. Moteris verkė, aiškindama, kad jos automobilis visai naujas ir ji nežino, kaip apie įvykį pranešti savo vyrui..

Kito automobilio vairuotojas apžiūrėjo abi mašinas, bandė raminti moterį, kad iš tiesų nieko baisaus neįvyko. Jis pasiūlė pasikeisti telefonų numeriais ir paprašė, kad moteris atneštų vairuotojo teises.

Kai moteris ėmė ieškoti dideliame voke su mašinos dokumentais savo vairuotojo pažymėjimo, iš voko iškrito popieriaus lapas. Ant jo moters vyras užrašė: “Jei nutiktų eismo įvykis.. Atmink, mieloji, kad aš myliu tave, o ne automobilį!“

************

Einame su šešiamečiu sūnumi gatve, šnekučiuojamės smagiai apie viską, juokaujame. Ir staiga sūnus išpyškina: “Gera tu vis dėl to moteris, kai nepyksti ir nesibari!“

************

Mano močiutei 75. Ir ji prieš penkis metus pradėjo piešti, tiesiog pradėjo lankyti piešimo pamokas. Dabar piešia paveikslus ir dovanoja artimiesiems. O neseniai suprato, kad nori rašyti, ir – jau ruošia išleisti eilių knygelę su savo iliustracijomis.. Ir dar ji bėgioja, dalyvauja visuomeninėje veikloje, augina gėles ir prižiūri sodą. Taip, senatvė būna įvairi..

************

Gyvenu užsienyje, ir kiekvieną kartą, kai pasikalbu telefonu su artimaisiais – močiute arba mama, iš karto pajuntu, kaip širdį užlieja gerumas ir šiluma. Tik išvažiavęs kažkur toli-toli.. tu supranti, kaip brangu tau viskas, kas liko namie.

Žinoma, svetur gražu, ryšku, įspūdinga. Bet visa tai tik gražus paveikslėlis. Žmonės ne tie. Arba gyvenimas ne tas. Taip, kartais atrodo, kad viskas čia nuostabu, bet širdis sako kitką, ji šaukte šaukia: “Namo!..“

Tik namuose tavęs visi laukia. O čia.. tu visada liksi svečias. Ir norisi visur pabūti, norisi keliauti po visą pasaulį, bet – visada sugrįžti Namo. Kur, galbūt, ne taip ryšku ir įspūdinga, bet viskas sava: kiekvienas akmenėlis, kiekvienas žolės stiebelis.. Nes širdyje gera ten, kur tavo Namai..

************

Neeikvokime savo gyvenimo nerimui, pergyvenimams, baimei.. Geriau skirkime savo gyvenimą meilei, kūrybai, džiaugsmui.. Mes visi pavargome nuo negatyvumo, mums visiems taip trūksta žmogiškos šilumos, gerumo, nuoširdaus bendravimo..

Atverkime savo širdis ir prisiminkime savo prigimtinį gerumą, kurį primiršome arba slepiame po išorinėmis kaukėmis. Laimė ir tyras džiaugsmas visada šalia: tai graži nauja diena, saulė, gamta, artimi žmonės.. Dažniau šypsokimės, darykime gerus darbus, apkabinkime, dėkokime, įkvėpkime, kurkime.. Ir Gėrio pasaulyje bus vis daugiau 🙂 ..

************

Pagal istorijas iš interneto parengė ruvi.lt

Gražios, saulėtos, laimingos savaitės mums visiems 🙂 !

Žakas Fresko apie sistemą be pinigų

*Mes gyvename pinigų sistemoje, todėl daugeliui atrodo, kad tai vienintelis įmanomas gyvenimo būdas. Ir retas susimąsto, kad būtent pinigų dėka mes laisvi tik savo perkamosios galios ribose, kad pagrindine vertybe tapo ne žmonės, o pinigai.

*Tai dabartinės socialinės-ekonominės sistemos pasekmės – pajamų nelygybė, visuomenės susiskaldymas į sluoksnius, vartotojiškas gyvenimas, bedarbystė, skurdas, badas, korupcija, nusikaltimai ir t.t.. Ši sistema nesugeba patenkinti visos planetos gyventojų poreikių, todėl verčia kaltę dėl nuolat besikartojančių sisteminių krizių bet kam – žmonių pertekliui planetoje, prastai ekologijai, resursų trūkumui ir pan., bet nenurodo visų blogybių šaknies – esamos socialinės-ekonominės sistemos ir jos vertybių sistemos, kurios pagrindas – pasipelnymas ir savanaudiškumas.

*Didžiausia dabarties problema – ne žmonių perteklius ar resursų trūkumas, bet negebėjimas protingai ir sąžiningai paskirstyti esamus resursus ir, žinoma, grobuoniška vertybių sistema, kurioje žemės resursai eikvojami su griaunančiu pagreičiu. O pinigai – tai tiesiog dirbtina kliūtis tarp to, ko žmogui reikia ir to, ką jis gali gauti. Žmonėms reikalingi ne pinigai, o laisvai prieinami resursai.

*Tačiau kaip tai įgyvendinti? Kaip sąžiningai paskirstyti resursus ir paslaugas be pinigų ar kitokių mokėjimo priemonių? Atrodytų, dabartinėje situacijoje tai neįmanoma, bet projektas “Venus“ turi aiškų planą, kaip tai įgyvendinti – pirmiausiai pripažinti Žemės išteklius bendru visos žmonijos paveldu. Ir daugeliui kyla logiškas klausimas – ar išvarginti nepritekliaus žmonės nepuls nesveikai kaupti tuos laisvai prieinamus resursus?

*Bet, pasirodo, kai resursai yra laisvai prieinami visiems – nekyla jokio poreikio juos kaupti atsargai ar jaudintis dėl nepritekliaus. Kad geriau tai suprastume – įsivaizduokite, kad, pavyzdžiui, tris dienas iš eilės pradeda lyti aukso dulkių lietumi.. Žinoma, jei lis tik tris dienas – žmonės pasistengs pripildyti aukso dulkėmis visas turimas talpas namuose. Bet jei lis visą laiką – žmonėms nebus jokio poreikio kaupti tas aukso dulkes, nes jų bus nuolat.

*Tas pats ir su protingu resursų paskirstymu: jei žmonėms nuolat bus laisvai prieinama viskas, kas jiems būtina gyvenimui ir tobulėjimui – stygius ir poreikis kažką kaupti atsargai atkris natūraliai ir savaime. Toks resursų paskirstymas vyks per tiekimo centrus, kurie bus panašūs į daiktų ir paslaugų parodų centrus, kuriuose bus galima susipažinti su naujausiais pasiekimais, o informacija bus nuolat atnaujinama.

*Jei žmogui prireiks kažkokio daikto – jis galės jį pasiimti tokiame artimiausiame centre, o jei to daikto reikės laikinai – galės jį sugrąžinti į bet kurį centrą, kur bus atliekamas ir daiktų techninis aptarnavimas. Visi centrai bus kompiuterizuoti, ir kiekvienas žmogus iš savo namų galės ne tik susipažinti su daiktų ir paslaugų asortimentu, bet ir užsisakyti į namus viską, ko jam reikia.

*Lygiai taip pat ši sistema veiks ir gamybos srityje – automatizuota ir kompiuterizuota sistema sujungs gamybos ir žaliavų paskirstymo centrus, koordinuodama gamybą pagal paklausą. Tokiu būdu bus palaikoma subalansuota ekonomika, kurioje tiesiog neįmanomi deficitas, perprodukcija ar atliekos (dabar atliekos sudaro virš 75%). Bus taikomos naujausios technologijos, todėl viskas veiks išmintingai ir efektyviai: daiktai bus kokybiški, ilgaamžiai, lengvai transformuojami ir modernizuojami.

*Tokioje sistemoje žmonės turės labai plačias galimybes saviraiškai, tobulėjimui ir bendradarbiavimui. Kiekvienas žmogus užsiims ta veikla, kuriai turi daugiausiai gabumų – galės nuolat tobulėti pasirinktoje srityje, eksperimentuoti, mokytis naujose srityse, dalyvauti įvairiuose projektuose.

*Žmonės turės galimybę realizuoti savo kūrybinį potencialą, todėl darbuosis iš įkvėpimo ir geranoriškai. Į resursus orientuota ekonominė sistema bus visiška priešingybė dabartinei vartotojiškai sistemai, todėl šiandien mums dar sunku įsivaizduoti, kad darbas gali būti įkvepiantis ir kūrybiškas, grįstas ne pasipelnymu ar savanaudiškumu, bet vienybe, bendrais tikslais visų gerovei ir gera ateities perspektyva visai žmonijai ir planetai.

*Daug kas klausia apie darbo savaitę, darbo valandas – tai bus visiškai kitaip, nei dabar: kai darbas ne prievolė ir kai žmonės dirba ne išgyvenimui, o tam, kad kurtų ir tobulėtų – darbas tampa įkvepiančia saviraiška, kurioje negali būti prievartos. Kiekvienas žmogus atras mėgiamą ir naudingą visuomenei veiklą – juk tai nebus sekinanti būtinybė. Be to, nebus daugybės sričių, kurios yra šiandien – tai marketingas, bankai, draudimas, karyba, reklama, jurisprudencija, politika, fondų biržos ir t.t..

*Visa žmonių veikla bus nukreipta į kiekvieno ir visų tobulėjimą ir vieningą veiklą. Žmones vienys bendražmogiškos vertybės – laisvė, vienybė, taika, meilė, tiesa, sąžinė, kūryba, bendradarbiavimas ir pagarbus požiūris į gamtą, planetą ir visą gyvybę joje. Žmonių nekaustys prievarta, apribojimai, jokie manipuliavimai jų gyvenimu, jie turės pilną kūrybinės saviraiškos laisvę, daug laiko šeimai ir laisvalaikiui, galimybę keliauti ir rinktis mėgiamą veiklą.

*Galbūt, pirminis sumanymas  naudoti pinigus kaip mainų priemonę tam tikru istoriniu laikotarpiu buvo pateisinamas, bet tai, kuo jie virto šiandien, veda žmoniją tiesiu keliu į degradaciją – pinigai tapo žmonių manipuliavimo priemone, žmonių galimybių apribojimo priemone, blogiausių žmonių savybių skatinimo priemone..

*Reikia iš esmės keisti sistemą, kurioje mes dabar gyvename, tam pribrendo istorinė būtinybė. Mes turime pašalinti visas dirbtinas ribas, kurios skiria žmones, turime aprūpinti žmones viskuo, kas būtina, be pinigų panaudojimo. Akivaizdu: mūsų dabartinė sistema neveikia, todėl tiek daug problemų pasaulyje. Tik išmintingas ir sąžiningas Žemės resursų valdymas gali išspręsti visas žmonijos problemas.

Mintys iš Žako Fresko paskaitų ir knygų, vertė ruvi.lt

Geros savaitės mums visiems 🙂 !

Apkabink..

Nesakyk iš anksto paruoštų protingų žodžių ir frazių.

Neatsiribok dirbtina budinčia šypsena arba monologais apie tai, kaip labai tu dabar užsiėmęs, kokie rimti ir neatidėliotini darbai tavęs laukia ir kaip tu nuolat neturi laiko..

Tiesiog prieik ir apkabink.

Pasidalink jei ne savo širdies šiluma, tai nors fizine šiluma. O tada, žiūrėk, ir širdis atsibus ir išskleis jaunus, tyrus, gležnus meilės ir gerumo žiedus.. Ir tyla prisipildys kažkuo nenusakomu ir labai labai svarbiu..

Nereikia nieko aiškinti, nagrinėti, formuluoti, vertinti.. Tiesiog.. kol mes kvėpuojame, kol turime tokią nuostabią galimybę – kuo dažniau apkabinkime artimus ir brangius žmones.

Ir tai daugiau už visus žodžius.. Apkabinkime.. kaip dangus apkabina žemę, kaip rūkas apkabina snaudžiantį mišką, kaip vanduo apkabina krantą, kaip motina apkabina vaiką.. Tyrai, švelniai, jautriai, nuoširdžiai..

Juk šios šilumos niekas pasaulyje negali pakeisti.. Jokie žmogaus sugalvoti techninio progreso stebuklai..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Visiems gražaus savaitgalio 🙂 !

Praregėjimai (60)

Mūsų dvasinė būsena įtakoja visą mūsų gyvenimą. Sveikata ir laimė – mūsų mintyse, o ne vaistinėje.

Bet kokia negatyvi situacija gyvenime – ne priežastis nesibaigiantiems pergyvenimams, bet pirmiausia – proga susimąstyti apie negatyvių situacijų priežastis.

Mūsų organizmas – ne negatyvių emocijų ir jausmų kaupiklis. Organizmas kovoja prieš jas kiek gali, bet galiausiai pasiduoda. Liga yra organizmo protesto forma prieš tokias negatyvumo sankaupas.

Tačiau žmogus gali daug ką ištaisyti, todėl niekada negalima nuleisti rankų ar nusivilti savo gyvenimu. Niekada, jokiose situacijose ir jokiame amžiuje negalima galvoti, kad gyvenimas nenusisekė. Viskas gyvenime turi prasmę.

Ir mes bet kada galime pradėti keistis, augti, tobulėti, ir tai labiausiai įkvepiantis užsiėmimas mūsų gyvenime. Galime rinktis pozityvumą, meilę, harmoniją jau šiandien, jau dabar, ir tai pakeis viską.

Juk kiekviena diena – nauja pradžia, o keisdami savo vidinę būseną mes keičiame visą savo gyvenimą..

************

Negatyvios mintys – tai tarsi nuodai, nuodijantys visą mūsų gyvenimą, o pozityvios, harmoningos – tai priešnuodis. Negatyvios mintys ne tik nuodija mūsų psichiką ir organizmą, bet negatyviai veikia bendravimą ir mūsų santykį su pasauliu. Ir, atvirkščiai – pozityvios, šviesios mintys harmonizuoja ir organizmo veiklą, ir mūsų bendravimą.

Negatyvumas dabar dominuoja mūsų gyvenime, pakanka pažvelgti į informacinę erdvę, į filmus ir spaudą, kurie ir formuoja tą nuolatinį negatyvų foną. Atsijungti nuo to nepakanka, reikia išmokti formuoti priešnuodį – pozityvumą, ir tai ne dirbtinės šypsenos, o mūsų prigimtinė psichikos būsena.

Todėl – praktikuokime kasdien, nuolat ir visur: mylėkime, kurkime, linkėkime visiems gero, palaikykime vieni kitus, vienykimės geriems darbams. Keiskime tą varginantį negatyvų foną, išsklaidykime jį savo šviesiomis mintimis ir darbais.

************

Turbūt, kiekvienas žmogus prisimena tą nepaaiškinamą nuostabų jausmą, kai jis sugrįžta į seną močiutės namą ir džiaugiasi, kad čia nieko nesikeičia.. Viskas taip pat, kaip tolimoje vaikystėje: prie slenksčio – rankų darbo kilimėlis, prie sienos – suolas, o iš gretimo kambario girdisi taikus laikrodžio tiksenimas.

Ir mylima močiutė vis taip pat tyliai ruošia pyragėlius prie krosnies.. Už lango – pažįstamas kiemo vaizdas: obelys, močiutės gėlės ir katinas ant malkų krūvos. Ir atrodo, kad laikas čia kažkaip kitaip eina – lyg sulėtintame filme. Ir taip gera ant širdies, taip saugu ir ramu, kad mielai atsiduodi tokiam jaukiam kaimo gyvenimui..

Bet įsivaizduokite, kas būtų, jei šioje idilijoje staiga įjungtume televizorių? Taikią kaimo namelio tylą perskrostų šaižus diktoriaus balsas, greitakalbe berdamas žinias apie šalies ir pasaulio bėdas ir nelaimes.. Tarsi įjungtų pagreitintą filmo vaizdą, kuris taip nedera su jaukia kaimo ramybe.

O išjungsi – ir vėl tylu.. Ko gero, tik kaime pamatai kontrastą tarp Tikro Gyvenimo ir tarp sumaišties, bėgimo, triukšmo, įtampos bei nuolatinio skubėjimo..

************

Parengė ruvi.lt

Tiesos balsas

Kai aš lioviausi galvoti ir pradėjau jausti, aš supratau, kad jausmai – tai širdies balsas. Kad protas be jausmų – šaltas ir racionalus kalkuliatorius, todėl jei noriu sužinoti tiesą, turiu atkreipti dėmesį į tai, ką aš jaučiu vienu ar kitu atveju.

Ir nors dažnai jausmus sunku išgirsti, o dar dažniau – sunku juos pripažinti, bet būtent mūsų giliausiuose jausmuose slypi aukščiausia gyvenimo tiesa.

Kai aš lioviausi galvoti ir pradėjau jausti, aš pradėjau matyti, kad daug kas iš to, ką aš skleidžiu kitiems, nemalonu man pačiam..

Aš suvokiau, kad kiekviena mintis, žodis ar poelgis giliai manyje atsiliepia skirtingai: tai, kas dera su mano prigimtimi, su aukščiausia esme – užlieja malonia šiluma iš širdies visą mano esybę, o kas ne – sukausto skausmu ir sunkumo pojūčiu.

Aš pradėjau sąmoningai rinktis tai, ką skleidžiu ir pastebėjau, kad visata atsakydama taip pat pradėjo man siųsti meilę ir dėkingumą. Aš suvokiau, kad visi mes esame viena.

Kai aš lioviausi galvoti ir pradėjau jausti, aš pajutau, kaip nejauku man būti savo kūne, nes jis toks apleistas ir nesveikas – dėl kenksmingo maisto ir destruktyvaus gyvenimo būdo.

Aš pradėjau atidžiai rinktis maistą ir gyventi harmonijoje su gamta, suteikdamas kūnui tik tai, ko jis prašo. Ir jis pradėjo atliepti dėkingumu – sveika būsena: jėga, lengvumu ir džiaugsmu.

Kai aš lioviausi galvoti ir pradėjau jausti, išeidamas už proto pastatytų sienų – aš pradėjau matyti, kiek daug nuostabaus, unikalaus ir įvairaus grožio yra aplink mane, kad visa gamta – gyva: ji taip pat bendrauja su manimi, pripildydama mane gyvenimo energija. Aš pasijutau viena esybe su planeta ir su visata.

Kai aš lioviausi galvoti ir pradėjau jausti, aš supratau, kad mano mąstymo ir suvokimo procesas po šito visai nesustojo – tiesiog mano suvokimas tapo daug platesnis, gilesnis ir niekuo neapribotas, tarsi būčiau pradėjęs žvelgti į viską visatos akimis, jausti ir žinoti – tai mintys, kurios ateina iš širdies..

Nuolatinį nerimą su nesibaigiančiais vidiniais ginčais, begalinėmis teorijų ir įrodimų paieškomis pakeitė harmonija, ramybė ir būties džiaugsmas – jausmai, pažinimas ir kūryba.. Aš pradėjau matyti tiesą.

Pagal nežinomo autoriaus tekstą, vertė ruvi.lt

Šiltų jausmų, gražios savaitės mums visiems 🙂 !

Vasarinė

Aš žiemos vaikas, aš retai dainuoju apie vasarą.

Karšta, dulkėta, musės, mašalai, prakaito kvapas, nuo tvankumo dažnai skauda galvą ir vienintelis išsigelbėjimas – šlapio kūno maudynės tarp kritiško kiekio besimaudančiųjų vietiniame vandens telkinyje.

Bet vis gi…

Vasaros naktis, kai negailestinga saulė pasislepia, bet ore vis dar juntamas jos kvapas, kai išeini tiesiai į lauką, nekreipdamas dėmesio į slenkstį, šalia kurio anksčiau vykdydavai  įšokimo į striukę, kepurę ir batus ritualą, kai slenkstis aiškiai skyrė “čia“ ir “ten“ ribą. Šiluma ją ištrynė.

Vasara tai pietinė daina, tai būgnų skambėjimas šalia degančių laužų. Vasara tai karštas šokis, ji atspindi ryškų mėlyną dangų vandens lašeliuose ant įdegusios odos. Vasara atsispindi žmonių veiduose, prisimerkusiuose ir besišypsančiuose šviesai.

Vasara tai patalas iš žolės su svaiginančiu pievų gėlių aromatu, į kurį krenti, juokdamasis ir apglėbdamas laimingomis akimis pūkuotus debesis.

Vasara tai pabudęs iš gilaus miego troškimas gyventi. Vasara tai mes, paveikti ilgu laukimu ir neįtikėtinais atradimais. Taip, vasara tai mes.

Aš žiemos vaikas, aš retai dainuoju apie vasarą, bet vis gi… aš myliu ją.

Autorius – Al Kvotionas, vertė ruvi.lt

Gražaus savaitgalio, gėlėtos nuotaikos visiems 🙂 !

Tarp mūsų išaugo siena..

Mes dažnai girdime: nestatykite tarp savęs sienų, geriau nutieskite tiltus! Tai puiki tarpusavio santykių atgaivinimo praktika.

Pirmiausiai reikia išsiaiškinti, kokias sienas aš jau pastačiau? Tarp savo ir kieno širdžių? Tarp manęs ir tėvų, sutuoktinio, vaikų, uošvės, anytos, draugo, draugės, kolegos?

Ir kokios sienos yra tarp mūsų? Juk jei mes tai suvokiame, mums bus lengviau nutiesti tiltą į kito žmogaus širdį. Pažvelkime, kaip aš kuriu santykius su kitais: pagal sienos ar pagal tilto principą?

Taigi, jei aš pastačiau Puikybės tiltą, jei skaitau kitą žmogų “žemesniu“ už save, juk aš: daugiau žinau, daugiau sugebu, aš geresnis, labiau patyręs, protingesnis ir t.t..

Tuomet aš galiu pastatyti tiltą, norėdamas PASIMOKYTI iš šito žmogaus, pamatyti jo stipriąsias puses, jo žinias, jo patirtį, jo geriausias charakterio savybes, kurių aš savyje dar neišugdžiau.

Aš pastačiau Nuoskaudų sieną? Galima nutiesti Taikos ir Atleidimo tiltą.

Pastatyta Nusivylimų siena? Gali būti sukurtas Dėkingumo artimam žmogui tilto projektas. Aš nustoju priekaištauti, aš pradedu įkvėpti artimą žmogų.

Yra Idealo siena, kai aš nepriimu artimo žmogaus tokio, koks jis yra, bet laukiu, kada jis pavirs princu iš pasakos, tobulu vaiku? Šiuo atveju pagelbės Priėmimo tiltas, kai aš suvokiu, kad mano sutuoktinis, mano vaikas jau geri tokie, kokie yra, su savo ypatumais, su savo pasiekimais, su savo charakteriu, su savo unikalumu.

Tarp mūsų Liūdesio siena? Laikas nutiesti gyvenimo Džiaugsmo tiltą, varyti iš namų niūrumą ir pradėti GYVENTI ĮDOMIAI. Tiesiog dabar. Keliauti pasivaikščioti, išmokti kažko įdomaus ir naudingo, kartu paskaityti knygą, pažiūrėti filmą, susitikti su draugais, susiruošti į nedidelę kelionę ar žygį, kartu kažką sukurti ir t.t..

Tarp mūsų Nesupratimo siena? Tiltas “aš suprantu tave“ bus nutiestas dabar kaip niekad laiku. Pabūti artimo žmogaus vietoje, jo situacijoje, jo skausme ir džiaugsme, jo emocijose, pergyvenimuose, jo mintyse ir jo vertybėse. Ir tuomet pokalbis tarp mūsų bus kitoks, mes kalbėsimės viena kalba – mūsų širdžių ir sielų kalba.

Tarp mūsų Susvetimėjimo ir Šaltumo siena? Galima nutiesti Širdžių šilumos ir Sielų artumo tiltą, padaryti pirmą žingsnį link artimo žmogaus. Išlipti iš savo kiauto, sušildyti savo šypsena, humoro jausmu, apkabinimu, karšta žolelių arbata, miela žinute, muzika, kvapniu pyragu, šiltais prisiminimais ir vienijančiais planais.

Kokia bebūtų tarp mūsų siena, ją galima paversti Meilės tiltu, Geranoriško Bendravimo tiltu, Draugystės, Kantrybės ir Pagarbos tiltu. Ir tuomet mes tapsime šiek tiek artimesni, juk iš tiesų atstumas tarp mūsų labai mažas – iš širdies į širdį. Dabar mes šalia. Dabar aš su tavimi. Dabar aš girdžiu ir suprantu tave. Dabar mes drauge.

Aš linkiu visiems laimės 🙂 !

Autorė Nina Sumire, vertė ruvi.lt