Kategorija: Mintys

Priklauso nuo žmogaus

– Ar kančia užgrūdina? – paklausė mokinys Mokytojo.
Mokytojas atsakė:
– Esmė ne kančioje, o žmogaus charakteryje. Kančia gali būti kaip ugnis moliui: ji gali sutvirtinti molį, bet gali jį ir sudeginti..

Pirmokas (R.E. Nadžemi)

Kai kurie žmonės galvoja, kad reikia būti nepatenkintu savimi, jaustis nepilnaverčiu ar kaltu – tam, kad turėtų motyvą tobulėjimui ir dvasiniam augimui. Tokie žmonės sako: “Jei aš priimsiu save tokį, koks esu, tuomet neturėsiu motyvo keistis.“

Palyginimas su pirmoku padės mums suprasti tokių svarstymų klaidingumą. Juk niekas iš pirmaklasių nelaiko savęs nepilnaverčiais todėl, kad nežino to, ką žino jų draugai iš vyresniųjų klasių.

Pirmokai priima save tokiais, kokie jie yra ir džiaugiasi savo šiandieninėmis žiniomis ir sugebėjimais. Tačiau jokiam vaikui nepatiktų pasilikti pirmoje klasėje antriems metams, o po to dar vieniems, ir dar..

Ir nėra jokio prieštaravimo tarp šiandieninių žinių, tolimesnio augimo poreikio ir ramaus pripažinimo, kad tobulėjimas vyksta palaipsniui.

Natūralu priimti save kiekvienoje augimo pakopoje ir tuo pačiu nepamiršti apie tolimesnį vystymąsi.

Nuolatinis augimas – prigimtinis kiekvieno žmogaus poreikis. Tobulėjimas džiugina – jei jis natūralus ir įtakotas vidinio poreikio, bet ne iš baimės būti nepilnaverčiu ar nevykėliu.

Papildomi motyvai tobulėjimui – meilė ir poreikis kurti. Neribokime savęs dvasiniame augime, priimkime ir mylėkime save tokius, kokie esame. Visi mes pradedame savo dvasinį augimą nuo pirmos klasės..

Tai kodėl tuomet?..

Žmonės klausė Kūrėjo:
– Tu toks geras, toks mielaširdingas.. tai kodėl tu leidi, kad būtų tiek daug neteisybės pasaulyje, kodėl leidi, kad žmonės apgaudinėtų, vogtų, žudytų?..
– Jums visa tai nepatinka? – paklausė Kūrėjas.
– NE! – atsakė žmonės.
– Tai.. kodėl tuomet apgaudinėjate, vagiate, žudote?..

Gyvenimas paprastas (Ošo)

Žinote istoriją apie šimtakojį?

Ogi vieną rytą, kai jo širdis dainavo iš laimės, prie jo atšlepsėjo filosofiškai nusiteikusi varlė ir paklausė:
– Tai nuostabu, tai neįtikėtina! Šimtas kojų! Ir kaip tu nesusipainioji?.. Kuri koja turi žengti pirma, kuri antra ir taip toliau – iki šimtosios? Kaip tau tai pavyksta?..
– Aš niekada apie tai negalvojau, – atsakė šimtakojis, – leisk pagalvoti..
Pagalvojo, ir.. čia pat suklupo, susipainiojo.. šimtas kojų.. kaip su jomis susitvarkyti?..

Teorijos sukausto. Nes.. gyvenimas paprastas! Jis pasidaro sudėtingas tuomet, kai pradedame kurti apie jį teorijas.. 🙂

Visiems gražaus savaitgalio! 🙂

Visi esame svarbūs

Kartą mokinys paklausė Mokytojo:
– Kodėl kartais aš jaučiuosi toks menkas?..
Mokytojas pakvietė mokinį į sodą:
– Pažiūrėk į augmeniją: vieni medžiai žemi, kiti – aukšti; šalia krūmai – ir tankūs, ir reti; gėlių įvairovė.. Ir nei vienas neklausia: “kodėl aš žemas ar ne toks tankus, o gal per aukštas?“
– Bet juk jie nemoka lygiuotis!
– Štai tu ir atradai atsakymą. Kuomet nesilygiuojama, tuomet ir menkumas, ir didybė išnyksta. Viskas tiesiog yra – tokie, kokie yra… Pažiūrėk aplink! Žolės stiebelis toks pat reikalingas, kaip ir ryški žvaigždė – be vieno iš jų pasaulis būtų skurdesnis. Visi reikalingi, kiekvienas savo vietoje, ir visi kartu yra puikūs. Tai organiška Vienybė: niekas nei menkesnis, nei svarbesnis.

Yra žmonės…

Yra žmonės – Gėlės. Su jais reikia būti atsargiems: prižiūrėti ir saugoti, nes jie trapūs ir pažeidžiami. Tačiau tas trapumas yra žavus – jie leidžia rūpintis savimi, ir besirūpinantys pasijunta stipriais.

Yra žmonės – Vėjai. Šiandien čia, rytoj ten: nieko pastovaus, tik besikeičiančios pramogos… Jie niekur ilgai neužtrunka.

Yra žmonės – Žali Slėniai. Su jais lengva ir ramu, su jais pamirštame savo sunkumus ir nurimstame. O ramybėje ir atsakymus kartais pamatome.

Yra žmonės – Bibliotekos. Iš jų visada yra ko pasimokyti, atverti sau naujus žinių horizontus…

Yra žmonės – Labirintai. Jie nenuspėjami: niekada nežinai, kas laukia už posūkio ir kur nuves bendravimas su jais. Ir kuo sunkesnė mįslė, tuo įdomesnis jos įminimo procesas…

Yra žmonės – Fejerverkai. Jų temperamentas trykšte trykšta, jie dovanoja šventės ir begalinio karnavalo pojūtį – kol pakaks jėgų…

Yra žmonės – Granitai. Su jais saugu – gali būti tikras, kad nieko nenutiks. Patikimi: į juos gali atsiremti sunkią akimirką.

Yra žmonės – Bedugnės. Žinai, kad blogai baigsis, bet taip ir traukia žvilgtelėti už ribos ir prisiliesti prie nežinomybės…

O yra žmonės – Briliantai. Tu žiūri į jį. Ir kaskart atsiveria ir sužvilga vis nauja savybė. O tu tiesiog žiūri ir žaviesi…

Ko tavęs paklaustų Kūrėjas

Jis neklaus tavęs, kokį turi automobilį. Jis paklaus – kiek neturinčių transporto žmonių pavežėjai.

Kūrėjas neklaus, kiek kvadratinių metrų tavo namuose. Jis paklaus – ar esi svetingas žmonėms.

Kūrėjas nepaklaus, kiek turi drabužių savo spintoje. Jis paklaus – ar padėjai neturinčiam rūbo.

Kūrėjas neklaus, kokį didžiausią atlyginimą gavai. Jis paklaus – ar ėjai į kompromisus su savo sąžine, kad jį gautum.

Jis nepaklaus, kokias pareigas užimi. Jis paklaus – ar tavo darbas naudingas žmonėms, ar atlieki jį nuoširdžiai.

Kūrėjas neklaus, kiek tu turi draugų. Jis paklaus – keliems žmonėms tu esi draugas.

Kūrėjas neklaus, ar turi įtakingų kaimynų. Jis paklaus – kaip tu elgiesi su savo artimaisiais ir aplinkiniais žmonėmis.

Kūrėjas nepaklaus, kiek kartų tu mylėjai. Jis paklaus – ar išmokai mylėti…

Visiems linkiu saulėto ir šilto savaitgalio!! 🙂

Kas aš? (D. Kers)

Kas aš? Amžinas klausimas. Akivaizdu, kad ne šis kūnas, ne šios laikinos besikeičiančios molekulės, atomai ir dalelytės, kurios, jei tikėti fizikams, savaime neegzistuoja.

Akivaizdu, kad tai ne protas, ne mintys, kurios kyla neaišku iš kur ir nepasiduoda atsekamos.

Galiausiai lieka viena: tai Sąmonė manyje, giliai už individualumo ribų, pirminė visų variantų – kuo aš save laikau – atžvilgiu.

Suvokimas, žinojimas: Aš Esu. Nedalomas, intuityviai suvokiamas Aš, Gyvenimiška Jėga, kuri egzistuoja ir žino, kad ji egzistuoja.

Tai esmė. Vienintelė, gyva. Visa kita – prasimanymai, spėliojimai.

Žmogaus prigimtis – mylėti (L. Tolstojus)

Kad gyventų pagal savo prigimtį, bitė turi skraidyti, gyvatė – šliaužioti, žuvis – plaukioti, o žmogus – mylėti.

Ir jei žmogus vietoje to, kad mylėtų žmonės, daro pikta žmonėms – jis elgiasi taip pat keistai, kaip pradėjęs plaukioti paukštis ar skraidanti žuvis.

Neįmanoma būti laimingu, einant prieš save

Klausykite savo širdies – tai raktas teisingiems sprendimams. Ar girdite ją?

Klausyti savo širdies – reiškia daryti teisingai. Ji – kiekvieno iš mūsų gyvenimo “kompasas“.

Norėdami įtikti kitiems, mes tampame varžteliais svetimame mechanizme ir praleidžiame savo unikalias galimybes.

Gyvendami kitų gyvenimą, negyvename savojo.

Mūsų širdies balsą užgožia abejonės, baimė, racionalumas, kitų nuomonės.

Todėl klausyti širdies balso reikia tyloje ir ramybėje. Ji žino, kas geriausia žmogui, todėl niekuomet nenukreips bloga ar neteisinga kryptimi.

Jei klausome savo širdies, tampame savo gyvenimo šeimininkais ir harmoningai įsiliejame į kitų širdžių balsų darnų chorą – Vienybę..

Geriausias darbas (Š. Miller)

Žinote, per savo gyvenimą aš pakeičiau daug darboviečių, bet pats geriausias mano turėtas darbas – tai gyvenimas.

Šį darbą reikia atlikti su meile, kantriai, ir tuomet bet kuris kitas darbas jums seksis kuo puikiausiai..

Apie Mokytoją (Mudži)

Tikrasis Mokytojas niekuomet nedalins taisyklių, o tiesiog atvers jums akis. Jis nenurodys kelio, bet duos jums šviesą (sąmoningumą) ir pasakys: “imk ir drąsiai eik per tamsą, nes šviesa nurodys tau kelią“.

Netikras mokytojas visada duos žemėlapį: “kad nepasiklystum, sek juo“. Jis niekuomet neduos jums šviesos.

Jei jūs turite šviesą, jums nereikia žemėlapio – jūs rasite savo kelią.

Jei jūs pasirengę mokytis, jums nereikės ir mokytojų – pakaks Dėmesingumo viskam, kas vyksta aplinkui.

Mokytojų mes ieškome todėl, kad netikime savimi, todėl mums reikalingas kažkas, kas duotų patarimą ir nukreiptų, ir ant ko nesėkmės atveju galima būtų suversti atsakomybę.

Kartais Mokytojas vis dėl to reikalingas, bet tik tam, kad pastūmėtų – kai pats bijai žengti žingsnį.

Gyvenk šiandien (L. L. Levinson)

Kol neateis rytojus, tu nesuprasi, kaip gerai tau buvo šiandien..

Visiems šviesaus ir saulėto artėjančio savaitgalio :)!

Dvasinio šaltinio ieškotojai

Ieškodami dvasingumo, kai kurie žmonės neturi šiam tikslui pasiekti reikalingų savybių: kantrybės ir tvirtumo. Jie panašūs į žmogų, kuris kasa šulinį ieškodamas vandens, bet pasiekęs penkių pėdų gylį, meta darbą, nes nusprendžia, kad čia nėra vandens.

Paskui randa kitą perspektyvią vietą. Ir vėl pradeda entuziastingai kasti. Bet, pasiekęs penkių pėdų gylį, vėl nusprendžia, kad čia nėra vandens ir meta darbą. Po kiek laiko vėl pradeda kasti kitoje vietoje. Ir vėl, neradęs vandens penkių pėdų gylyje, meta darbą.

Jis niekaip nenori suprasti, kad jo ieškomas vanduo yra devynių pėdų gylyje. Jei jis nebūtų nustojęs kasti pirmojo šulinio, tai dabar jau turėtų vandens. Tačiau puldamas iš vienos vietos į kitą, jis nepasiekia jokio rezultato.

Tą patį galima pasakyti ir apie žmones, kurie ieško lengvesnių sprendimų ir todėl dažnai pusiaukelėje keičia dvasines sistemas ir metodikas. Geriausia – pasirinkus vieną dvasinį kelią eiti juo iki tikslo ir.. nemesti kelio dėl takelio.

Nuverskite diktatorių

Niekam nepatinka gyventi diktatoriaus priespaudoje. Nežiūrint to, mes visi gyvename EGO diktatūroje. Jis neleidžia mums daryti tai, ką iš tiesų norėtume. Jis reikalauja, kad mes nedelsiant vykdytume Jo norus ir nusileistume Jo įpročiams. Šis tironas reikalauja, kad tarnautume jam nuo ryto iki vakaro.

Kaip mums išsilaisvinti iš tironijos? Labai paprastai. Netarnaukite šiam EGO. Tarnaukite kitiems. Nepildykite nesibaigiančių jo norų ir poreikių, bet nuolat skirkite laiką tarnauti kitiems. Tokiu būdu mes palengva išsivaduosime iš šios EGO diktatūros ir išmoksime tenkinti savo dvasinius poreikius.

Kokius? Mūsų poreikį būti naudingais kitiems žmonėms. Mūsų poreikį padėti kitiems. Mūsų poreikį jausti, kad mūsų gyvenimas prisipildo prasmės, kuomet mes esame naudingi žmonėms. Mūsų poreikį palengvinti skausmą ir liūdesį mūsų broliams ir sesėms.

Mūsų poreikį padaryti laimingu kitą žmogų. Mūsų poreikį dalintis. Mūsų poreikį jausti vienybę su visais žmonėmis. Mūsų poreikį dovanoti ir priimti tikrąją, besąlygišką Meilę.

Nuverskite diktatorių ir išlaisvinkite savo vidinį “aš“, kuris tiek laiko yra šio negailestingo tirono nelaisvėje. Išlaisvinkite savo mylinčią vidinę prigimtį, savo gerumą..

Kodėl mus džiugina saulės šviesa?

Kodėl saulės šviesa suteikia mums laimės? Todėl, kad primena mums mūsų vidinę šviesą.

Kodėl mus džiugina rožės aromatas? Todėl, kad primena mums mūsų vidinį grožį.

Nuostabus peizažas mums primena mūsų vidinę ramybę.

Beribis dangus mums gniaužia kvapą, nes primena mums mūsų pačių dvasios platybę.

Mes jaučiamės saugūs klausydamiesi išminties žodžių, nes jie primena mums Tiesą, kurią jau žinome.

Tyrumas ir nuoširdumas atveria mūsų širdis, nes primena mums mūsų pačių tyrumą ir nuoširdumą.

Kodėl mes pravirkstame, kai matome gerus darbus? Todėl, kad jie primena mums visaapimančią Meilę.

Muzika pakylėja mūsų dvasią, nes primena mums mūsų vidinę harmoniją.

Mes entuziastingai ieškome Dievo, todėl kad jis primena mums mūsų tikrąjį “aš“.

Tiek nuostabaus mumyse. Kodėl gi mes ieškome ne savyje, o išorėje to, kas jau yra mumyse?

Autorius – R. E. Nadžemi

Visiems visiems saulėto ir smagaus savaitgalio!! 😀

Techninis aptarnavimas: – Klausome jūsų.

Klientas: – M-m-m… viską apsvarstęs, aš vėl ryžausi instaliuoti “Meilę“. Galėtumėte man padėti?

Techninis aptarnavimas: – Žinoma. Jei jūs pasirengęs, galime pradėti tuojau pat.

Klientas: – Na, aš nelabai susigaudau šiame procese, bet manau, kad esu pasirengęs. Nuo ko pradėti?

Techninis aptarnavimas: – Pirmiausiai atverkite “Širdį“. Jūs žinote, kur yra jūsų “Širdis“?

Klientas: – Taip. Bet ar galima instaliuoti “Meilę“, jei yra paleistos kitos programos?

Techninis aptarnavimas: – Kokios programos?

Klientas: – M-m-m.. turiu pajungtas “Praeities Nuoskaudas“, “Žemą Savęs Vertinimą“, “Nusivylimą ir Niūrumą“.

Techninis aptarnavimas: – Su “Praeities Nuoskaudomis“ neturėtų būti problemų. Kad netrukdytų kitų programų darbui, “Meilė“ jas palaipsniui ištrins iš operatyvinės atminties, išsaugodama kaip laikinus failus. Savo modulio “Aukštesnė Savimonė“ pagalba “Meilė“ palaipsniui ištrins ir “Žemą Savęs Vertinimą“, tačiau jūs pats turėsite ištrinti visą “Nusivylimą ir Niūrumą“, nes jie gali trukdyti instaliuoti “Meilę“.

Klientas: – Bet aš nežinau, kaip ištrinti. Galėtumėte pamokyti?

Techninis aptarnavimas: – Žinoma. Įeikite į pagrindinį meniu ir pabandykite įjungti “Atleidimą“. Junkite tiek kartų, kiek prireiks ištrinti “Nusivylimą ir Niūrumą“.

Klientas: – Gerai, viskas gavosi. Ačiū… oi, “Meilė“ pati pradėjo instaliuotis… Ar tai normalu?

Techninis aptarnavimas: – Taip, bet nepamirškite, kad jūs turite tik bazinę programą. Ją pilnai patobulins “Kitos Širdys“.

Klientas: – Oi,.. atsirado pranešimas “Klaida! Programa neveikia su vidiniais komponentais“. Ką tai reiškia?

Techninis aptarnavimas: – Nesijaudinkite. Tai techninis terminas, jis parodė, kad “Meilė“ jau dirba su išoriniais komponentais, bet dar nepasikrovė į “Jūsų Širdį“. Kad tai įvyktų, reikia iš pradžių pamilti save.

Klientas: – Ką gi man dabar daryti?

Techninis aptarnavimas: – Paspauskite ties “Pritarimu Sau“, o paskui įjunkite šiuos failus: “Atleidimas Sau“, “Savo Privalumų Pripažinimas“, o taip pat “Savo Trūkumų Pripažinimas“.

Klientas: – Gerai, padaryta.

Techninis aptarnavimas: – O dabar nukopijuokite visa tai į “Mano Širdį“, ir sistema pati ištrins nederančius failus. Tačiau jums teks savarankiškai ištrinti “Daugiažodę Savikritiką“ iš visų meniu, o taip pat išvalyti šiukšlinę. Įsitikinkite, kad “Daugiažodė Savikritika“ sunaikinta pilnai, ir niekuomet, jokiomis aplinkybėmis nesisiųskite šio failo.

Klientas: – Viskas gerai! “Mano Širdis“ pildosi naujais failais! Monitoriuje pasirodė “Šypsena“ ir “Dvasinė Pusiausvyra“. Taip visuomet nutinka?

Techninis aptarnavimas: – Ne visada… Kartais tai užtrunka žymiai ilgiau… Taigi… “Meilė“ įdiegta. Dar viena detalė: “Meilė“ – nemokama programa. Kad ji normaliai funkcionuotų, būtina ją dovanoti kitiems, o jie mainais padovanos jums savąją.

Klientas: – Ačiū! 🙂

(Autorius nežinomas)

Visiems gražaus, saulėto ir šilto savaitgalio!! 🙂

* Sukūręs vyrą, Kūrėjas suprato, kad gali žymiai daugiau.. ir sukūrė moterį 🙂 .

* Ji tokia įvairi:

– tai kaprizinga, tai supratinga;

– tai jaučiasi gražuolė, tai pabaisa;

– tai nekantri, tai ištverminga;

– tai tyli, tai plepa;

– tai stipri, tai silpna;

– pyksta ir taikosi;

– verkia arba juokiasi;

– skundžiasi neturinti ką apsirengti ir prašo dar vienos spintos rūbams..

Ne, ne, tai ne diagnozė, tai – Moteris :)..

* Juokaujama, kad išrastas dirbtinis intelektas – brunete nudažyta natūrali blondinė, tačiau… moteris išmintingesnė už vyrą: ar jūs kada girdėjote, kad moteris pamestų galvą tik dėl to, kad vyro kojos gražios?..

* Viskas, ką daro moteris namuose – nepastebima. Pastebėti pradedama tuomet, kai ji to nedaro.

* Klysta ir vyrai, ir moterys, galvodami vieni apie kitus: vyrai – kad visos moterys skirtingos, o moterys – kad visi vyrai vienodi.

* Vienos moters žvilgsnis į kitą primena muitinės kontrolę.. Ir nėra moteriai nieko labiau guodžiančio, nei sutikti moterį, kuri sveria daugiau už ją. Nors.. nėra artimesnių žmonių, nei moterys, besilaikančios tos pačios dietos 🙂 ..

* Niekas taip nepadeda namų tvarkyme, kaip atjungtas internetas.

* Mažai kas žino, kad kalba moterys ne taip jau tuščiai, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio: jos tiesiog pritaiko reklamos principą: pasiekia savo daugkartiniu kartojimu.

* Ir vis dėlto optimistas žmogus, kuris mano, kad moteris baigė pokalbį telefonu tik todėl, kad pasakė “viso gero“.

* Kai moteris prašo patarimo, jai reikalingas ne patarimas, o pašnekovas, kuris padėtų suprasti, ką ji kalba 🙂 .

* Šalia tikro vyro – tiesiog laiminga moteris, šalia kitų – stipri moteris.

* Moteris moka įdėmiai klausyti savo vyro – ypač tuomet, kai jis kalbasi su kita moterimi..

* Flirtas – kuomet moteris nežino ko nori, tačiau visai būdais to siekia..

* Romantika – nuotaika, kai viskame matai tik gera.. Todėl moterys “nepataisomos“ romantikės :).

* Mylinti moteris iš kasdienybės padaro stebuklą :)..kokia laimė būti laimės priežastimi!

Sveikinimai visoms nuostabioms Moterims gražios pavasario šventės proga :)!

Kodėl Nubudę (Nušvitę) nežadina kitų? (Ch. I. Chan)

Daugeliui kyla klausimas – kodėl Nubudę nežadina kitų? Atsakymas toks: mažų vaikų sveikata priklauso nuo miego, todėl juos žadinti nerekomenduojama. Vaikai auga miegodami. Jeigu jie laiku neatsiguls, jie gali susirgti, ir tuomet užaugę negalės gerai atlikti savo misijos.

Vaikystei reikia daug miego, vaikai turi daug miegoti. Tokia nebrandžių sielų prigimtis. Jie vaikai, kokie seni beatrodytų jų kūnai. Jų keistenybės, jų susižavėjimas, jų džiaugsmas nukreipti į negilius dalykus – kaip vaikų gyvenimas į saldumynus ir žaisliukus.

Štai kodėl Nubudę eina lėtai ir tyliai, kad savo žingsniais neprikeltų giliai miegančių. Pakeliui jie pažadina tik tuos, kurie neramiai vartosi savo lovelėse. Jiems Nubudę tyliai paduoda ranką.

Ir nėra nieko blogo tame, kad žadinami tik nedaugelis, palikus daugumą miegoti. Juk iš kitos pusės – koks didelis gėris yra tame, kad leidžiama išsimiegoti tiems, kam reikia miego.

Laimės atmintinė (J. Stužuk)

1. Padaryk šiandien kažką neįprasto arba leisk sau neįprastai mąstyti.

2. Du kartus nutylėk, kai norėsi pasakyti kažką negero.

3. Padėk trims žmonėms – tiems, kam reikia tavo pagalbos.

4. Užduok sau keturis klausimus, į kuriuos dar neturi atsakymo.

5. Pagalvok apie penkis nuostabius, tavo pažįstamus žmones.

6. Prisimink šešis gražius savo gyvenimo momentus.

7. Septynias minutes šiandien nieko negalvok, tiesiog klausyk.

Kad pakeistum pasaulį jau šiandien – pradėk nuo savęs 🙂 !

Nepakanka matyti…

Kartą mokinys paklausė Mokytojo:
– Paaiškink, Mokytojau, kodėl aš, turėdamas tokias pat akis kaip tavo, dažnai nematau to, ką matai tu?
– Luktelk, – atsakė Mokytojas.
Jis išėjo iš kambario ir netrukus grįžo, laikydamas rankose rankraštį, parašytą nepažįstama senovine kalba.
Išvyniojęs jį, Mokytojas paklausė:
– Ką tu matai?
Nenorėdamas pasirodyti neišmanančiu, mokinys atsakė:
– Aš matau šiame rankraštyje amžių išmintį..
Mokytojas nusišypsojo:
– Iš tiesų prieš tavo akis – graikų prekeivio ataskaita. Aš tai žinau todėl, kad sykį, nebijodamas sau pripažinti, kad nieko nesuprantu – ėmiausi ir išmokau šią senovinę kalbą..

Poilsiaujantis angelas(R.E. Nadžemi)

Gyveno sau du angelai. Vienas beveik visą laiką ilsėjosi ant debesėlio, o kitas nuolat skraidė iš Žemės pas Dievą.
Poilsiaujantis angelas nusprendė paklausti besidarbuojančio angelo:
– Ko gi tu nuolat skraidai ten ir atgal?
– Aš atnešu Dievui pranešimus, kurie prasideda “Padėk man..“ O tu kodėl beveik visą laiką ilsiesi?
– O aš turiu pristatyti Dievui pranešimus, kurie prasideda “Dėkoju Tau..“
Įdarbinkime poilsiaujantį angelą.. 🙂

Visiems linkiu saulėtos pavasarinės nuotaikos ir smagaus savaitgalio 🙂 !

Pasodinę jauną medelį, mes turime jį saugoti nuo įvairių pavojų tam, kad jis galėtų išgyventi. Vienas iš tokių pavojų – vandens trūkumas.

Mes turime reguliariai laistyti sodinuką, kol jis išleis stiprias šaknis ir pasieks vandeningą sluoksnį, kad turėtų maitinimą nepriklausomai nuo išorinių sąlygų.

Lygiai taip pat turime saugoti ir mūsų užgimusį “aš“ nuo dvasinių žinių troškulio.

Mes galime tai padaryti, bendraudami su dvasiškai turtingais žmonėmis, lankydami seminarus, dalyvaudami diskusijose dvasinėmis temomis, o taip pat medituodami ir melsdamiesi.

Mes maitiname savo dvasinius sodinukus kasdienine malda, meditacija ir dvasinių tekstų skaitymu.

Dar vienas pavojus – sodinukus gali apgraužti netoliese besiganančios ožkos. Todėl jauną medelį reikia laikinai aptverti, kad ožkos nepasiektų jaunų lapų ir ūglių.

O kuomet medelis užaugs ir jo lapai bus ožkoms nepasiekiami, tvorelę galima bus išardyti ir nesibaiminti dėl medžio.

Dabar medis stiprus ir saugus, dabar jis pats gali suteikti ožkoms pavėsį nuo kaitrios saulės ir apsaugoti nuo lietaus bei sniego. Dabar medis ožkoms bus naudingas.

Taip ir mes: savo dvasinio augimo pradžioje turime saugotis bendravimo su bedvasiais žmonėmis tam, kad sustiprėtų mūsų vidinis tikėjimas ir disciplina.

Šis apribojimas, žinoma, negalioja šeimos nariams, kuriuos mes mylime ir kuriems turime padėti.

Taip pat šis draudimas negalioja tiems, kam reikia mūsų pagalbos. Šis apribojimas liečia tik paviršutiniškus visuomeninius kontaktus.

Vengdami tų, kurie negatyviai žvelgia į dvasines vertybes ir bendraudami su dvasingais žmonėmis, mes palaipsniui auginame iš savo dvasinių sodinukų didelius stiprius medžius – tokius, kuriems jau nereikia apsaugos.

Mes galime daugiau nesibaiminti įvairių negatyvių poveikių, nes jie jau nepakenks mūsų esmei, pagrindui.

Dabar mes, kaip tie galingi dideli medžiai, galime suteikti paguodą, meilę ir išmintį net tiems, kas anksčiau galėjo mus nuvesti į šalį nuo pasirinkto kelio.

Išsiaiškinkite – kas jūs: sodinukas ar subrendęs medis, ir veikite atitinkamai :).

(autorius – R. E. Nadžemi)

Gražaus visiems artėjančio savaitgalio! 😀

Gyvenimo simfonija (R. E. Nadžemi)

Gyvenimas panašus į simfoniją, kur kiekvienas iš mūsų – tarsi instrumentas, grojantis savo nepakartojamą partiją šiame nuostabiame muzikiniame kūrinyje. Nei vienas instrumentas negali sugroti kitam parašytos melodijos. Kiekvienas turi savo nepakartojamą muzikinę partiją. Kiekvienas svarbus ir reikalingas tam, kad būtų pasiekta harmonija.

Jei mes, būdami instrumentais, grojame savo melodiją nederindami jos su kitais instrumentais, tuomet mes kuriame disharmoniją. Jei mes nepastebime Kosminio Dirigento ženklų, tuomet mes trukdome sklandžiai atlikti Žemės Simfoniją.

Jei muzikinis instrumentas pameta savo natas ir pamiršta, ką turi groti, tuomet greičiausiai jis pradės mėgdžioti kitus. Tačiau toks grojimas jau nebus nepakartojama partija. Jam nesuteiks tikros laimės ir džiaugsmo kitiems instrumentams parašytų muzikinių partijų atlikimas.

Be to, jei instrumentas išderintas, atlikti sklandžiai melodiją jis negalės. Instrumentą reikia kasdien derinti ir juo groti.

Ar jūs žinote savo partiją? Ar atliekate ją? Ar esate pasiryžę atlikti įvairias Kosminio Dirigento siūlomas partijas?

Laimė tai…

Laimė gyvena paprastą gyvenimą… Ji šalia, tereikia ją pamatyti…

Laimė – tai pirmasis rytinis spindulys, draugiškai žadinantis ir užpildantis kambarį šiluma ir jaukumu;

Laimė – šiltos arbatos puodelis speiguotą dieną;

Laimė – vaiko dovanota pūkuotų pienių puokštė, sraigė, bučinukas…;

Laimė – kuomet skubančioje minioje pamatai draugišką šypseną;

Laimė – tai žiemą ant palangės pražydusi gėlė;

Laimė – ryški vaivorykštė danguje po lietaus;

Laimė – kuomet naktį guli ant žolės ir stebi žvaigždėtą dangų;

Laimė – kai laikai ant rankų kūdikį ir jis šypsosi tau;

Laimė – kai žinai, kad esi reikalingas, kad tave prisimena;

Laimė – kuomet brangūs žmonės yra laimingi;

Laimė – tai apkabinimas;

Laimė – matyti, kaip nušvinta žmogaus veidas, išvydus tave;

Laimė – kuomet eini namo ir žinai, kad tavęs laukia;

Laimė – tai palaikymas sunkią akimirką;

Laimė – kūrybinis procesas, netikėtos įkvepiančios mintys;

Laimė – kuomet suaugę vaikai sako savo tėvams, kad myli juos;

Laimė – kai pasitiki tavimi ir tu pasitiki;

Laimė – jaukiai įsisukus į pledą skaityti knygą;

Laimė – tai gebėjimas mylėti, dovanoti gerumą, suprasti, dalintis;

Laimė – tiesiog laikytis už rankų;

Laimė – bendrumo ir vienybės pojūtis…

Kiekvienas iš mūsų gali tęsti šių gražių akimirkų sąrašą. Atrodytų – tik akimirkos, bet jų teikiama laimė tokia didelė! Kai išmokstame matyti laimę paprastuose dalykuose, nuoširdžiai nustembame: kiek daug laimės mūsų gyvenime!.. 🙂

Visiems linkiu gražaus savaitgalio! 😀

* Meilė – pats gyvenimo pulsas. Niekas negali būti be meilės – tai neįmanoma. (Ošo)

* Meilės aritmetikoje vienas plius vienas yra viskas, o štai du minus vienas – nelieka nieko. (M. McLauglin)

* Meilės, kurią spinduliuoja kitas žmogus, šaltinis yra tavo paties širdyje. (D. Čopra)

* Laimė didėja, kai ja daliniesi su kitais. (Z. De Lametri)

* Meilė – taurus jausmas, jos reikalauja būties harmonija, be jos nėra ir negali būti gyvenimo. (A. Gercenas)

* Įsimylėjimas meilėje – tas pats, kaip vaikystė gyvenime. (Ž.Polis)

* Meilė apima visas gerąsias žmogaus savybes. (H. Balzakas)

* Žmogus turi būti visada laimingas, jei laimė baigiasi, žiūrėk, kur suklydai. (L. Tolstojus)

* Mylėti – kito laimėje atrasti savo paties laimę. (G. Leibnicas)

* Laimė – ne galutinis tikslas, o būdas keliauti per gyvenimą. (D.Didro)

* Meilės įvairovės ieškojimas – bejėgiškumo požymis. (H. Balzakas)

* Tyrumas meilėje – tai neturėjimas piktos valios mintyse ir poelgiuose. (Ramta)

* Pavyduolio meilė panašesnė į neapykantą. (Moljeras)

* Laimingas tas, kuris laimingas savo namuose. (L. Tolstojus)

* Meilės energija rami, džiaugsminga, įkvepianti. Meilė negali tempti žemyn, ji visuomet veda į priekį. (Ošo)

* Meilė brangesnė už turtus; ji deimantas, kurio net karaliai negali nupirkti; ji – visas pasaulis, nors ją galima apkabinti abiem rankom. (M. Jokajus)

* Niekados niekas nesiskundė, kad buvo per daug mylimas. (L. Tolstojus)

* Norintis daryti gera beldžiasi į uždarytus vartus; mylintis – randa vartus atidarytus. (R. Tagorė)

* Tikras žmogus, idealus žmogus – Homo Amans – mylintis žmogus. (J. Riurikovas)

* Ką jūs bedarytumėte – gėrio ir meilės pasaulyje turi daugėti! (Ramta)

* Štai esminė tiesa: meilė yra kiekviename, ir kiekviename yra gebėjimas mylėti ir būti mylimu. (Ošo)

* Meilė – ne likimas ar pasisekimo rezultatas, ji “neateina ir neišeina“, mes kuriame ją, dovanojame ir dalinamės. (A. Džeksonas)

* Pasakyti “aš tave myliu“ užtrunka kelias sekundes, o parodyti, kaip – visą gyvenimą.

Beje, ši diena taip pat primena mums, kad beliko pora savaičių iki pavasario ;)! Mylėkime, dosniai dovanokime savo širdžių šilumą, ir pasaulis sužydės! 🙂