Kategorija: Mintys

* Dieve, koks beprotiškas laikmetis: iš proto pradėjo eiti net ir tie, kurie jo neturėjo.

* Šviesa sklinda greičiau už garsą. Todėl kai kurie žmonės tiesiog švyti, kol nepradeda kalbėti..

* Ji tokia graži, kad jau negali būti nei gera, nei protinga.

* Protingi naudojasi kompiuteriu tam, kad sutaupytų laiką, kvaili – kad jį švaistytų.

* Niekas taip nesuartina žmonių, kaip visuomeninis transportas.

* Mokykla – tai vieta, kur mokytojai reikalauja iš mokinių idealaus visų dėstomų dalykų žinojimo, tuo tarpu patys gerai žino tik vieną.

* Pasaulyje nėra amžino variklio, bet užtat yra daugybė amžinų stabdžių.

* Tikras diplomatas visuomet žino – ko paklausti, jei nežino, ką atsakyti.

* Jei norite pusryčių į lovą – miegokite virtuvėje.

* Jei nori būti šiuolaikinė, mūsų dienų moteris turi visada atrodyti kaip jauna mergina, rengtis kaip berniukas, galvoti kaip vyras ir dirbti kaip arklys.

* Paskaičiuota, kad keturmetis per dieną užduoda vidutiniškai 473 klausimus!

* Atminkite: ką bedarytumėte žmonėms už akių, jūs visuomet tai darote Dievo akivaizdoje.

* “Mes pradėjome gyventi geriau“ – pasakė valdžia. “O kada pradėsime geriau gyventi mes?“ – pagalvojo liaudis.

* Laimė – tai kuomet atsakant į klausimą “kaip gyveni?“ nereikia meluoti.

* Didelis kyšis net prokurorą paverčia advokatu.

* Žmonės gali pamiršti tai, ką jūs pasakėte. Gali pamiršti ir tai, ką padarėte. Bet jie niekuomet nepamirš to, ką jūs privertėte juos pajusti.

* Pirkote loterijos bilietą ar ne – tikimybė išlošti loterijoje vienoda.

* Niekas taip netrikdo moters, kaip prašymas trumpai papasakoti apie save.

* Prieš miegą programuotojas pasistato prie lovos dvi stiklines: pilną – jei norės atsigerti, ir tuščią – jei nenorės.

* Ir vis dėlto aukštakulniai – unikalus dalykas: apsiavei – elegantiška moteris, nusiavei – laimingas žmogus.

* Jei moteris nori kažko saldaus, ji visuomet save įtikins, kad tortas, kurį ji valgo – dietinis.

* Kaktusas – tai nusivylęs gyvenimu agurkas.

* Jei namų tvarkymas prasideda nuo kompiuterio klaviatūros valymo, tuomet tuo jis ir pasibaigia.

* Žmonės sunkiai atpažįsta melą todėl, kad nenori žinoti tiesos.

* Jei jūs galvojate, kad jus visi pamiršo – pabandykite praleisti kelias neapmokėtas sąskaitas už komunalines paslaugas.

* Gyvenimas – tai toks teatras, kurio scena Žemėje, o žiūrovų salė – Danguje.

* Jei moteris tyli, reiškia, ji miega.

* Juokas mažina įtampą organizme ir stiprina imuninę sistemą. Šešiamečiai juokiasi vidutiniškai 300 kartų į dieną. Suaugę – tik 15-100 kartų į dieną 🙂 .

(mintys iš interneto platybių :))

Šypsokimės :), smagaus visiems artėjančio savaitgalio! 🙂

Apie geras ir blogas mintis

Kartą susitiko dvi mintys: gera ir bloga. Nusprendė jos išbandyti – kuri turi didesnę įtaką žmogui. Blogoji mintis pirmoji ėmėsi veiksmų ir įslinko į vieno jaunuolio sąmonę. Rezultatų ilgai laukti neteko – jauną žmogų apniko ydos: jis pradėjo gerti, palaidai gyventi, nenoriai dirbo, o pyktis tiesiog perpildė jį…

Blogoji mintis džiūgavo dėl galimos pergalės ir vis stūmė jaunuolį į blogio pinkles, kol šis galutinai susipainiojo. Jis buvo visiškoje neviltyje ir nežinojo, kaip jam toliau gyventi. Dabar atėjo gerosios minties eilė veikti, ir ji nusprendė jam pagelbėti: nuramino, padėjo viską suprasti ir pasiūlė išeitį iš sunkios padėties. Jaunuolis pradėjo kitokį gyvenimą ir atgavo gyvenimo džiaugsmą :)!

Blogoji mintis supyko dėl savo pralaimėjimo ir pasirinko naują auką – jauną moterį. Netrukus ji pasidarė irzli: pradėjo pykti dėl smulkmenų ir savo prastą nuotaiką skleisti aplinkiniams. Moteris bandė vyti šalin blogas mintis, bet jos buvo atkaklios ir įkyrios, todėl ji darėsi vis dirglesnė. O blogoji mintis toliau dirbo savo juodą darbą ir šnabždėjo moteriai, kad blogą nuotaiką kompensuotų maistu ir gailesčiu sau…

Labai greitai moteris pasikeitė neatpažįstamai: nuo persivalgymo nutuko, o dėl niūrių minčių puolė į melancholiją ir depresiją. Blogoji mintis džiūgavo ir, siekdama pergalės, darė vis didesnį spaudimą moteriai. Ši vos nepražuvo, tačiau atėjo gerosios minties eilė veikti.

Gera mintis pajuto, kaip sunku jaunai moteriai, ir ją paguodė. Ji priminė, kad moteris yra puiki, išmintinga ir talentinga, tiesiog tai pamiršo, nes pasinėrė į skubėjimą ir niūrumą. Moteris sukluso, atsitiesė, nusišypsojo ir apsikabino gerą mintį, todėl bloga mintis jau nebegalėjo jos paveikti.

Taip išprašyta blogoji mintis įsižeidė ir su didžiuliu uolumu ėmė atakuoti vyresnio amžiaus žmogų. Ji tikėjosi greitos pergalės, bet niekaip negalėjo jo užvaldyti. Kaskart, kai ji prisiartindavo, žmogus vijo ją šalin ir kvietėsi geras, šviesias mintis.

Sutrikusi bloga mintis paklausė: “Kodėl neįsileidi manęs, žmogau?“ Šis atsakė: “Mano sąmonėje tau nėra vietos, nes gyvenimo patirtis išmokė, kad aš galiu būti laimingas tik su geromis mintimis. Todėl jomis aš ir gyvenu, o tau nenoriu švaistyti savo brangaus gyvenimo laiko.“

Teko blogai minčiai pripažinti, kad gera mintis stipresnė… Nuo to laiko ji kiek atokiau laikosi nuo geros minties. Bloga mintis suprato, kad sėja blogį, kuris pražudo ne tik žmogų, bet ir ją pačią. Tuo tarpu gera mintis žmogų stiprina, skatina gėriui, o tuo pačiu ir pati auga…

Klajoja vieniša bloga mintis po pasaulį ir tebeieško žmonių su prasta nuotaika, bet jau neteikia jai džiaugsmo šis juodas darbas… Ir vis dažniau kirba iš kažkur vis ateinanti mintis: “Hmm… o gal… imti ir tapti man… gera mintimi…?“ 🙂

O jūs taip pat…?

– O jūs taip pat koja įjungiate kompiuterį?
– O jūs taip pat vaikystėje važinėjote nuo kalno ant maišelio arba linoleumo?
– O jūs taip pat vaikystėje turėjote pirštines ant gumos?
– O pas jus namuose taip pat yra maišelis su maišeliais?
– O jūs taip pat nulaižote jogurto dangtelį?
– O jums taip pat kepurė kutena kaktą?
– O jūs taip pat vaikystėje, parėję iš parduotuvės, parnešdavote nuvalgytą batoną?
– O jūs taip pat vaikystėje statėte palapines kambaryje iš kėdžių ir antklodžių?
– O jūs taip pat vaikystėje įlįsdavote į antklodės užvalkalą?
– O jūs taip pat, kai nespėjate sukabinti rūbus į spintą, numetate juos ant kėdės?
– O jūs taip pat, kai naktį užgesinate šviesą kambaryje, pasišviečiate mobiliuoju iki lovos?
– O jūs taip pat kažkada žengėte plytelėmis taip, kad neužliptumėte ant siūlių?
– O jūs taip pat, jei matote uždarytas duris, vis vien truktelėjate už rankenos?
– O jūs taip pat skaitote tik trumpas citatas?
– O jūs taip pat dešimtis kartų perskaitote malonias žinutes?
– O jūs taip pat, kai jums rašo žinutes, kartais atsakote garsiai?
– O jūs taip pat skaitydami šį tekstą, šypsotės, atpažindami save…? 🙂

(autorius nežinomas)

Gerų ir šviesių minčių, smagaus artėjančio savaitgalio visiems! 🙂

Mylėti – tai veiksmažodis

Kaip gi mylėti kažką, jei nemyli? Jei neišreiški meilės?
Mielas bičiuli, meilė ne tik jausmas. “Mylėti“ – tai veiksmažodis, kuris reiškia veiksmą.
Meilė-jausmas yra meilės-veiksmo vaisius.
Tai mylėkite! Branginkite. Palaikykite. Pasitikėkite. Padėkite. Tikėkite. Rūpinkitės. Aukokitės.
Na kaip, ar jūs pasirengę veiksmingai mylėti? 🙂

Mano grožis

Kai Narcizas žuvo iš meilės sau, miško nimfos pastebėjo, kad upelio vanduo pasidarė sūrus.
– Ko tu verki? – paklausė upelio nimfos.
– Aš verkiu dėl Narcizo, – atsakė upelis.
– Nenuostabu, – pasakė nimfos, – juk tu vienintelis, kuris matė jo grožį iš taip arti.
– O ar jis buvo gražus? – paklausė upelis.
– Kam gi geriau tai žinoti, jei ne tau? – nustebo nimfos, – juk ant tavo kranto, pasilenkęs ties tavo vandenimis, jis praleisdavo ištisas valandas…
Upelis ilgai tylėjo, o galiausiai pravirkęs prisipažino:
– Aš verkiu dėl Narcizo, nors niekada nesupratau, koks jis nuostabus… Aš verkiu, nes kaskart, kai jis palinkdavo ties mano vandenimis, jo akių gilumoje atsispindėdavo… mano grožis…

Motyvuojančios mintys 🙂

Žmogus turi skleisti vidinę šviesą, o ne atspindėti išorinę.

Pažink 7 Pasaulio stebuklus: matyti, girdėti, jausti, kalbėti, galvoti, džiaugtis, mylėti!

Galima būti visada teisiu… O galima – laimingu!

Jei dovanoji su meile, tai užteks ir žiupsnelio…

Jei jums pasakė, kad jūsų traukinys jau nuvažiavo, tai prisiminkite, kad yra ir kitų transporto priemonių.

Jei jums reikia surasti žmogų, kuris padarys jus laimingu – pažiūrėkite į veidrodį.

Mąstykite galva, o ne visuomenės nuomone.

Jei tu būsi kaip visi, tai kas bus toks, kaip tu?

Juoda gyvenimo juosta dažnai tampa pakilimo juosta.

Kiekvieną minutę, kai jūs pykstate, jūs prarandate 60 sekundžių laimės, kurių jau negrąžinsite!

Kad žiūrėtum į pasaulį iš savo varpinės, pirmiausiai reikia pastatyti šventyklą savo sieloje…

Pajusti meilę ir neišreikšti jos – tas pats, kaip paruošti dovaną ir jos nepadovanoti.

Kuo žmogus išmintingesnis ir geresnis, tuo daugiau gero jis mato žmonėse.

Mes įsimylėjome! 🙂

– Taip, – griežtai apibendrino Protas, – mes įsimylėjome. Puiku, ir kam aš už tai turiu padėkoti?
– Žinoma, mums, – pasakė Akys, – mes pirmos ją pamatėme!
– Cha, – nesutiko Ausys, – bet būtent per mus jis išgirdo jos švelnų balsą!
– Na ir kvaili jūs, visa esmė feromonuose, ar kaip ten juos, – šniurkštelėjo Nosis, – šiuolaikinė chemija įrodė, kad būtent per kvapą…
– Užtat mes pirmos ją palietėme! – nedavė pabaigti sakinio Rankos.
– O jei ne mes, jis net negalėtų prie jos prieiti, – išdidžiai tarė Kojos.
– Na, o tu ką tuo metu veikei? – kreipėsi Protas į Širdį.
Širdis nuraudo:
– O aš… aš… taip sutrikau… pasimečiau…
Ir Protas nusišypsojo… 🙂

Saulėto ir gražaus visiems artėjančio savaitgalio! 🙂

* Mums brangūs tėvai, brangūs vaikai, artimi giminaičiai; bet visi meilės vaizdiniai jungiasi viename žodyje “Tėvynė“. (Ciceronas)

* Doro žmogaus patriotizmas yra ne kas kita, kaip noras dirbti savo šalies labui, ir jis kyla ne iš ko kito, o tik iš noro daryti gera – kaip galima daugiau ir kaip galima geriau. (N. Dobroliubovas)

* Patriotizmas – ne išpūstos kalbos ir nuvalkioti posakiai, bet karšta tėvynės meilė, kuri išreiškiama be šūksmų ir reiškiasi ne vien džiaugiantis dėl to, kas gera, bet ir įveikiant tai, kas bloga. (V. Belinskis.)

* Didžiausia šiuolaikinės visuomenės bėda tame, kad viskas matuojama pinigais. Ir liūdniausia tai, kad žmonėms tai jau atrodo normalu. (Ramta)

* Yra žmonių, kurie į dorovę žiūri kaip architektai į namus: jiems svarbiausia patogumas. (L. Voverangas)

* Jeigu nėra tiesos, dorybė neįmanoma. Tiesa – laisvo žmogaus Dievas. Melas – vergų ir šeimininkų religija. (Ošo)

* Norite tautos klestėjimo? Tuomet visokeriopai gerinkite liaudies gyvenimą ir naikinkite bet kokį blogį, kenkiantį tėvynei. (I. Krylovas)

* Patriotas – tai žmogus, tarnaujantis tėvynei, o tėvynė – pirmiausia jos liaudis. (N. Černyševskis)

* Vienas pats žmogus silpnas kaip apleistas Robinzonas, tik bendraudamas su kitais jis gali daug nuveikti. (A. Šopenhaueris)

* Kiekvienas žmogus žino, kad jam dera daryti ne tai, kas jį atskirtų nuo kitų žmonių, o tai, kas su jais vienytų. (L Tolstojus)

* Neįmanoma visada būti didvyriu, bet visada galima išlikti doru žmogumi. (J. V. Gėtė)

* Visų žiauriausia tironija ta, kuri žengia po teisėtumo priedanga ir su teisumo vėliava. (Š. Monteskje)

* Žmonės, būkite žmoniški! Tai svarbiausia jūsų pareiga. (Ž. Ž. Ruso)

* Įstatymas – ne voratinklis, kad didelės musės išsiveržtų, o mažos – įstrigtų. (O. Balzakas)

* Gerų darbų darymas – visada kelias į didybę; jeigu jų nedarai, neišvengiamai sulauksi dienos, kai vietoj gera pradėsi daryti bloga. (Dž. Raskinas)

* Išgyventi dėl Tėvynės džiaugsmų ir sielvarto gali tik tas, kuris neabejingas atskiro žmogaus džiaugsmui ir sielvartui. (V. Suchomlinskis)

* Didingo žmogaus mintys – apie teisingumą, menko mintys – apie naudą. Didingas žmogus reiklus sau, menkas reiklus kitiems (Konfucijus)

* Žmonija nuolat evoliucionuoja, o nauja keičia sena – tai nenutrūkstamas procesas. Ten, kur sena neužleidžia vietos naujam, vyksta sukrėtimai. (Ramta)

* Įstatymų gausumas valstybėje yra tas pats, kas didelis gydytojų skaičius: ligos ir bejėgiškumo požymis. (Volteras)

* Tautos didybė nematuojama žmonių skaičiumi, kaip žmogaus didybė nematuojama jo ūgiu.; vienintelis matas yra jos išprusimas ir dorovė. (V. Hugo)

* Visada buvo ir bus svarbu tik tai, kas reikalinga ne vieno žmogaus, o visų žmonių gerovei. (L. Tolstojus)

* Mumyse gyvi darbai ir jėgos tų, kurie gyveno iki mūsų. Tegu savo ruožtu ateinančioms kartoms padės gyventi mūsų darbas, mūsų širdžių ir proto jėga. Tik taip deramai atliksime savo misiją. (D.Didro)

Originalus, įkvepiantis, kviečiantis susimąstyti socialinis filmukas “Aš atsisakau tikėti, kad…“

Nesuprantantiems rusų kalbos lietuviškas vertimas:

Aš esu prarastos kartos dalis
Ir aš atsisakau tikėti, kad
Aš galiu pakeisti šį pasaulį
Aš suprantu, kad galbūt jus šokiruoja, bet
“Laimė jau yra tavyje“ –
– tai melas, iš tiesų
“Pinigai padarys mane laimingu“
Ir būdamas trisdešimties aš pasakysiu savo vaikui, kad
Jis – ne pats svarbiausias mano gyvenime
Mano bosas žinos, kad
Mano principai:
Darbas
Svarbiau, nei
Šeima
Paklausykite:
Nuo senų laikų
Žmonės gyvena šeimomis
Bet dabar
Visuomenė niekuomet nebus tokia, kaip anksčiau
Ekspertai sako man:
Po trisdešimties metų aš švęsiu savo skyrybų dešimtmetį
Aš netikiu tuo, kad
Aš gyvensiu šalyje, kurią pats sukūriau
Ateityje
Gamtos naikinimas taps norma
Niekas netiki, kad
Mes išsaugosime mūsų nuostabią planetą
Ir, žinoma,
Mano karta jau prarasta
Kvaila teigti, kad
YRA VILTIS.

Visa tai taps realybe,
Jei mes nepasirinksime
atvirkštinio kelio.

(O dabar skaitykite tekstą nuo žodžių “YRA VILTIS“ – iš apačios į viršų)

Apie senį ir auksinę žuvelę kitaip

Sugavo auksinė žuvelė senį ir sako jam žmogaus balsu:

– Iki tol, kol tu turėsi norų, aš juos pildysiu. O kai tik norų nebeliks, aš tave paleisiu, ir tu tapsi Laisvas…

Skirtingas požiūris į pusę stiklinės vandens

Optimizmas: stiklinė pusiau pilna.

Pesimizmas: stiklinė pusiau tuščia.

Solipsizmas: stiklinę turiu tik aš, o visas pasaulis – mano proto kliedesiai.

Absurdizmas: stiklinė nepilna ir netuščia, tai visai ne stiklinė, ir ne tu į ją žiūri, o stiklinė žiūri į tavo minčių projekciją apie tai, kuo tu nori pasirodyti pats sau. Arba ne.

Froidizmas: vaikystėje jums nuolat nepakankamai įpildavo.

Stoicizmas: taip, stiklinė pusiau tuščia, taip man ir reikia!

Katalikybė: stiklinė pusiau tuščia tik blogiems žmonėms!

Provoslavizmas: stiklinė tuščia už mūsų nuodėmes!

Islamas: nėra stiklinės, išskyrus Stiklinę.

Budizmas: stiklinės iš tikrųjų nėra.

Krišnaitai: nupirkite šią knygą apie pilnas stiklines!

Jogai: tu esi ir stiklinė, ir jos turinys.

Astrofizikai: mes turime per mažai duomenų, reikia pagaminti didesnį teleskopą.

Komunizmas: kiekvienas turi teisę į pilną stiklinę!

Kapitalizmas: po kiek stiklinė?

Kūryba

Pažiūrėkite, kokia tobula Dievo Kūrinija: Žemė, oras, vanduo, kalnai, medžiai, gėlės, žmonės, gyvūnai, paukščiai, drugeliai…

O dabar pažiūrėkite, ką sukūrė žmogus: mašinos, betoniniai miestai, cheminis maistas, tankai, bombos, automatai, raketos, granatos…

Saulė pakyla be žmogaus valios, o jūros ir vandenynai, kalnai ir lygumos driekiasi be žmogaus leidimo. Ir tai nuostabu :)… Nes žmogaus kontrolės ši Kūrinija tikrai neištvertų…

Susitikimai

Susitiko du kvailiai. Pakalbėjo. Nieko nesuprato ir išsiskyrė.

Susitiko du užsispyrėliai. Pakalbėjo: susipyko, susipešė. Išsiskyrė.

Susitiko du mokslininkai. Pakalbėjo. Viską aptarė, kiekvienas liko su savo nuomone. Išsiskyrė.

Susitiko du išminčiai. Nusišypsojo vienas kitam 🙂 …

Visada laiku…

Kai mokinys pasiruošęs, ateina Mokytojas.
Kai mokinys pasiruošęs, Mokytojas išeina…

Gražaus visiems artėjančio savaitgalio! 🙂

Naujųjų išvakarėse įprasta planuoti pozityvius pokyčius, bet tai ir paskutinė besibaigiančių metų diena, todėl skirkime šiek tiek laiko prisiminti praėjusius metus.. Galbūt, juose ne viskas buvo taip, kaip tikėjomės, bet juk buvo juose ir gero, tiesa :)? Būtinai iš širdies tuo pasidžiaukime 🙂 ..

Atsisveikinkime su tuo, kas jau atliko savo vaidmenį, prarado prasmę ar pasikeitė. Padarykime išvadas, pasimokykime, padėkokime.. Būtinai pasiimkime viską, kas geriausia, ir – pirmyn į nuostabius Naujuosius metus! Atverkime savo širdis gyvenimui, žinokime, kad esame kūrėjai, todėl: svajokime, kurkime, planuokime, tobulėkime, būkime žingeidūs, atviri, laisvi ir drąsūs :)!

Ir dar – atsiribokime nuo negatyvios informacijos ir gąsdinimų apokalipsėmis. Tai skleidžiama tik tam, kad nukreipti dėmesį nuo realių problemų. Patikėkite – tai, kas dėsningai turi išeiti – išeis, o kas turi ateiti – būtinai ateis, ir jokie gąsdinimai to nesustabdys.

Net “baisusis“ Juodasis Drakonas, kuris “saugos“ ateinančius metus, tvirtina: metai bus dinamiški, bet kartu ir stebuklingi dėl naujų, neįtikėtinų atsiveriančių galimybių. Ir.. prasti metai tingiems ir nesąžiningiems, geri – doriems ir darbštiems, taigi, visuomet viskas mūsų pačių rankose 🙂 ..

Todėl sąmoningai rinkimės pozityvumą ir vienykimės darydami gerus darbus 🙂 . Skleiskime savo širdies šviesą, dovanokime, dalinkimės.. O padovanoti žmonėms galime labai daug: atleidimą, padėką, dėmesį, meilę, apkabinimą, pagalbą, gerumą, palaikymą, džiaugsmą, švelnumą, gerą nuotaiką, galiausiai priimti juos tokius, kokie jie yra..

Galvodami tik apie save, gražios ateities nesukursime.. Juk visi žinome, kad gėris auga tik nuoširdžiai darant gerus darbus, o visi dideli pokyčiai prasideda nuo mažų smulkių pokyčių. Tiesiog pradėkime.. dabar :)!

Aš linkiu visiems šviesių, kūrybingų, harmoningų 2012 metų! Dėkoju visiems už tai, kad užsukate į šią erdvę, dalinatės savo mintimis, idėjomis ir širdies šiluma 🙂 ! AČIŪ! Aš jūsų visada laukiu!

Laimingų visiems ateinančių metų! 😀

Kaip dažnai susidarome klaidingą nuomonę…

Lauke lyja. Nelynoja, bet ir nepliaupia, o tiesiog tolygiai lyja, ir lašai ritasi stogais, tuščiais suoliukais, skėčiais, lapais, automobilių stogais.., žodžiu, visur, kur tik pasiekia.

Gatve eina Jis. Vilki madingą kostiumą, avi brangius batus, virš galvos didžiulis juodas skėtis, o rankoje gražus odinis portfelis. Eina… keiksnodamas balas, kurios gali sugadinti jo batus; mintyse burnoja lietų, nes reikia nešti didelį skėtį; pyksta, kad negali miesto centre pasistatyti automobilį stovėjimo aikštelėje, todėl štai tenka kėblinti pėsčiomis iki tikslo; o ir pyksta ant savęs, kad jaučiasi dėl viso šito toks nelaimingas…

Priešais eina Ji. Basutės peršlapo, skėtis paliktas namuose. Šukuosena nuo lietaus jau niekam tikusi. Eina… šlepsėdama per balas savo džiaugsmui… Ji pakelia veidą į dangų ir mėgaujasi kiekvienu lietaus lašeliu. Nuo jos plaukų varva kutenančios vandens srovelės, ir ji nusijuokia. Ji ištiesia delnus lietui ir niūniuoja mėgiamos melodijos motyvą. Ji jaučiasi laiminga…

Jie prasilenkia ir nužvelgia vienas kitą…

“Gražus… Turbūt, laimingas“, – pagalvoja Ji.

“Sušlapusi, nelaiminga, beprotė“, – pagalvoja Jis.

O, kaip dažnai mes klystame, galvodami apie kitus :)…

Dvi sėklos (P. Chansen)

Ant derlingos pavasarinės žemės šalimais gulėjo dvi sėklos.

Pirmoji sėkla tarė: “ Aš noriu užaugti! Aš noriu suleisti šaknis giliai į žemę ir jos paviršiuje išleisti daigelius. Aš svajoju išsiskleisti švelniais pumpurais ir paskelbti pavasario atėjimą… Aš noriu pajusti šiltus saulės spindulius ir rasos lašelius ant savo lapų!“

Ir iš sėklos išaugo graži gėlė.

Antroji sėkla pasakė: “Aš bijau… Jei suleisiu šaknis į dirvą, tai visiškai neaišku, su kuo jos ten gali susidurti tamsoje. Jei aš išleisiu gležnus daigus, tai juos gali kas nors pažeisti… O jeigu pasirodys pumpurai, tai juos gali apgraužti kenkėjai. Jei iš pumpurų išsiskleis žiedai, tai juos nuskins arba sutryps kojomis… Ne jau, geriau aš palauksiu saugesnio laiko.“

Ir antroji sėkla ėmė laukti.

Ieškodama maisto, šalia klaidžiojo višta. Pamatė gulinčią ant žemės sėklą, ir.. akimirksniu ją sulesė.

Visiems linkiu gražiai užbaigti šiuos metus! 🙂 Apkabinu ir linkiu smagių artėjančių švenčių!!

* Kiek kartų mes norėjome pakeisti savo tėvus, mylimą, draugus? Manėme, kad pakeitę kitą patys pasijusime geriau. Tačiau netrukus paaiškėja, kad negalime jų pakeisti, pasikeisti galime tik mes patys. Kita vertus, negalime to padaryti per penkias minutes. Negalime vakare atsigulę miegoti, ryte pabusti tokiu žmogumi, kokiu svajojame tapti. Reikia pradėti palengva. Jei įsivaizduotume save kaip daugybę dėlionės detalių, kurias reikia sudėlioti, tuomet visą vaizdą pamatytume tik sujungę jas vieną su kita.

* Mes galime pakeisti savo atsakymą “aš negaliu“ į “aš galiu“. Galime žengti vieną žingsnį tolyn nuo savo baimės išbandydami ką nors naują. Mūsų kelyje nėra kliūčių – tik tos, kuriomis mes patys saugomės nuo to, ko bijome.

* Taip lengva atidėlioti darbus. Kuo ilgiau manysime, kad išauš rytojus, tuo ilgiau rytojumi ir gyvensime. Laikas veikti yra dabar. Laikas gyventi yra dabar. Jei nesuvoksime, kad šiandiena mums yra pati didžiausia dovana, niekada neišmoksime gyventi dabartyje. Viskas, ką norime pasiekti, ko išmokti, kuo pasidalinti, turi prasidėti šiandien. Jei ne dabar, tai kada gi?

* Liaukimės kreipę dėmesį į tai, ką turi kiti, ko neturime mes. Visada atsiras gražesnių, turtingesnių, aktyvesnių… Pažvelkime į save – ir į gerąsias savybes, ir į savo trūkumus. Pamatykime, kokie esame, būdami savimi. Gyvenimą kuria ne geri ar blogi, laimingi ar liūdni, turtingi ar vargšai, gražūs ar ne. Gyvenimą kuria žmonės, kurie yra savimi.

* Klaidos netrunka amžinai. Jos tik smulkūs įvykiai platesniame gyvenimo kontekste. Nors klaidos gali įskaudinti ar pakeisti situaciją, jos nėra tokios griaunančios, kad mes negalėtume iš jų pasimokyti ir sau atleisti.

* Sakoma, kad kai mes pasiekiame virvės galą, galime pasielgti trejopai: paleisti ją, užrišti mazgą ir laikytis arba sujungti galus ir pradėti nuo pradžių. Kai tik pajuntame, kad nėra kur eiti ir pasukti, galime viską pradėti iš naujo. Jei išmoktume pažvelgti, kas yra ten, už pabaigos, pamatytume jaudinančią, naują pradžią. Po kiekvienos audros ateina ramybė. Pasibaigus bet kokiam ginčui, stoja tyla. Nutrūkus vieniems santykius, atsiranda kiti. Gyvenimas sudėtas iš daugelio baigčių ir tiek pat pradžių.

* Tiesa, kad tamsiausios valandos – prieš aušrą, tačiau mes turime begalę žvakių, kad apšviestume savo naktį. Tai aplinkinių rūpestingumo ir atvirumo uždegtos žvakės, ir amžinos stiprybės bei vilties žvakės.

* Kas yra atleidimas? Tam tikra prasme tai sugebėjimas atsikratyti negatyvių jausmų savo ar kitų atžvilgiu ir pakeisti juos gerais, teigiamais jausmais. Atleidimas ir išsilaisvinimas nuo blogų jausmų yra geriausias būdas apvalyti save, paliekant daugiau vietos teigiamiems jausmams.

* Nėra tokio dalyko, kaip tobula diena. Ši diena tokia, kokia buvo laukiama. Jei ji prasta, tai dėl mūsų tokio įsitikinimo. Jei gera, tai todėl, kad mes tuo tikėjome, o ne todėl, kad švietė saulė ar kelyje nepasitaikė kamščių. Kiekviena diena – nauja pradžia, ir mes galime padaryti gerą pradžią.

* Gerumas panašus į nuostabų žydintį augalą. Būkime dėmesingi jam, palaistykime jį, prižiūrėkime jį, pasirūpinkime juo, ir jis sužydės. Išsiskleis vienas žiedas, po to kitas, apdovanodamas mus nuostabiomis spalvomis. O neprižiūrimas jis nuvys…

* Įsivaizduokime, koks būtų mūsų gyvenimas be neigiamų jausmų… Sakoma, kad patiriame tai, kuo tikime. Ar manome, kad norėdami būti laimingi šiame pasaulyje, turime kentėti? Pamėginkime atlaisvinti šiuos negatyvius varžančius saitus. Pakeiskime juos šiltomis ir pilnomis meilės mintimis, švelnia bei atlaidžia prigimtimi ir sugebėjimu įžvelgti gėrį. Gyvenimas neturi būti kova. Mums nereikia kentėti, kad būtume laimingi.

(Pagal A. E. Dean knygas)

Linkiu visiems gražių artėjančių švenčių :)! Būkime geri vieni kitiems 🙂 .. Linkiu, kad sugrįžtų viskas, ko taip nuoširdžiai ir su meile linkime kitiems 🙂 !

Viską, ko linki sau – atiduok kitam (N. D. Walsch)

Ko norėtum sau, atiduok kitam.
Jei nori būti laimingas, padaryk laimingu kitą.
Jei nori būti sėkmingas, padėk pasiekti sėkmę kitam.
Jei nori daugiau meilės savo gyvenime, mylėk taip, kad kitas jos turėtų daugiau.
Daryk tai nuoširdžiai. Ne dėl asmeninės naudos, bet todėl, kad iš tiesų nori, kad kitas žmogus visa tai turėtų. Tuomet viskas, ką tu atidavei, ateis pas tave.

Truputis sidabro

– Aš nesuprantu: ateini pas vargšą – jis geranoriškas, jis padeda kiek gali. Ateini pas turtuolį – jis nieko nemato ir nieko nenori girdėti. Nejaugi tai tik dėl pinigų?
– Žvilgtelk pro langą. Ką matai?
– Eina moteris su vaiku, vežimaitis į turgų važiuoja, vėjas gluosnį lenkia…
– Gerai, o dabar pažiūrėk į veidrodį. Ką matai?
– Na, ką aš ten galiu matyti? Tik save.
– Tai va: langas iš stiklo ir veidrodis iš stiklo. Bet pakanka įdėti truputį sidabro – ir jau matai tik save…

Du broliai (B. Kavano)

Du broliai dirbo kartu šeimos fermoje. Vienas buvo vedęs ir turėjo didelę šeimą. Kitas buvo viengungis. Kiekvienos dienos pabaigoje broliai dalinosi visą derlių ir pelną per pusę.

Bet kartą viengungis brolis pagalvojo: “Nesąžininga, kad mes dalinamės viską po lygiai. Aš vienas, ir mano poreikiai mažesni.“ Todėl kiekvieną naktį jis paimdavo maišą grūdų iš savo svirno ir nunešdavo į brolio svirną.

Tuo metu vedęs brolis pagalvojo: “Tai nesąžininga, kad mes dalinamės viską per pusę. Galų gale, aš turiu žmoną ir vaikų, kurie pasirūpins manimi senatvėje. O mano brolis vienas, ir niekas ateityje juo nepasirūpins“. Todėl kiekvieną naktį jis atnešdavo maišą grūdų į brolio svirną.

Metų metais broliai stebėjosi, kad jų grūdų atsargos nemažėja, kol vieną naktį jie nesusidūrė ir nesuprato, kame reikalas… Metę maišus, jie apsikabino…

Iš kokio molio?

Mokslo progresas toks galingas, kad mokslininkai vieną dieną nusprendė, kad jie gali gyventi ir be Dievo pagalbos. Pasiuntė patį protingiausią mokslininką pranešti apie tai:
– Brangusis Dieve, žinai, mes jau galime viską patys sukurti, todėl tu gali pailsėti…
– Gerai, – nusišypsojo Dievas, – bet aš abejoju ir siūlau tai patikrinti.
– Taip, žinoma! – išdidžiai atsakė mokslininkas.
– Sukurk žmogų, – pasiūlė Dievas.
– Cha! Mes jau seniai tai darome! Lengvai! – atsakė mokslininkas ir pasilenkė, kad paimtų gabalėlį molio.
Tačiau Dievas jį sustabdė:
– Ne iš mano molio, iš savo…

Dvasingumas ir turtai

– Kuo gali padėti dvasingumas tokiam pasauliečiui, kaip aš? – paklausė turtuolis Mokytojo.
– Jis gali tau padėti tapti dar turtingesniu, – atsakė Mokytojas.
– Bet kaip?..
– Išmokius tave mažiau norėti.

Stebuklai ateina patys

Vienas berniukas labai mėgo skaityti pasakas ir tikėjo viskuo, kas ten parašyta. Todėl jis ieškojo stebuklų ir gyvenime, bet negalėjo rasti nieko panašaus į savo mėgstamas pasakas. Šiek tiek nusivylęs savo paieškomis, berniukas paklausė savo mamos, ar teisingai jis elgiasi tikėdamas stebuklais. O gal jų nėra gyvenime?
– Mano mielas vaike, – atsakė mama, – jei tu užaugsi geru žmogumi, tai visi pasakiški stebuklai tavo gyvenime būtinai išsipildys. Atmink: stebuklų neieškoma, pas gerus žmones stebuklai ateina patys 🙂 …

Saulėto artėjančio savaitgalio! 🙂