Saugokime dvasinius sodinukus

Pasodinę jauną medelį, mes turime jį saugoti nuo įvairių pavojų tam, kad jis galėtų išgyventi. Vienas iš tokių pavojų – vandens trūkumas.

Mes turime reguliariai laistyti sodinuką, kol jis išleis stiprias šaknis ir pasieks vandeningą sluoksnį, kad turėtų maitinimą nepriklausomai nuo išorinių sąlygų.

Lygiai taip pat turime saugoti ir mūsų užgimusį “aš“ nuo dvasinių žinių troškulio.

Mes galime tai padaryti, bendraudami su dvasiškai turtingais žmonėmis, lankydami seminarus, dalyvaudami diskusijose dvasinėmis temomis, o taip pat medituodami ir melsdamiesi.

Mes maitiname savo dvasinius sodinukus kasdienine malda, meditacija ir dvasinių tekstų skaitymu.

Dar vienas pavojus – sodinukus gali apgraužti netoliese besiganančios ožkos. Todėl jauną medelį reikia laikinai aptverti, kad ožkos nepasiektų jaunų lapų ir ūglių.

O kuomet medelis užaugs ir jo lapai bus ožkoms nepasiekiami, tvorelę galima bus išardyti ir nesibaiminti dėl medžio.

Dabar medis stiprus ir saugus, dabar jis pats gali suteikti ožkoms pavėsį nuo kaitrios saulės ir apsaugoti nuo lietaus bei sniego. Dabar medis ožkoms bus naudingas.

Taip ir mes: savo dvasinio augimo pradžioje turime saugotis bendravimo su bedvasiais žmonėmis tam, kad sustiprėtų mūsų vidinis tikėjimas ir disciplina.

Šis apribojimas, žinoma, negalioja šeimos nariams, kuriuos mes mylime ir kuriems turime padėti.

Taip pat šis draudimas negalioja tiems, kam reikia mūsų pagalbos. Šis apribojimas liečia tik paviršutiniškus visuomeninius kontaktus.

Vengdami tų, kurie negatyviai žvelgia į dvasines vertybes ir bendraudami su dvasingais žmonėmis, mes palaipsniui auginame iš savo dvasinių sodinukų didelius stiprius medžius – tokius, kuriems jau nereikia apsaugos.

Mes galime daugiau nesibaiminti įvairių negatyvių poveikių, nes jie jau nepakenks mūsų esmei, pagrindui.

Dabar mes, kaip tie galingi dideli medžiai, galime suteikti paguodą, meilę ir išmintį net tiems, kas anksčiau galėjo mus nuvesti į šalį nuo pasirinkto kelio.

Išsiaiškinkite – kas jūs: sodinukas ar subrendęs medis, ir veikite atitinkamai :).

(autorius – R. E. Nadžemi)

Gražaus visiems artėjančio savaitgalio! 😀

Reklama

8 mintys apie „Saugokime dvasinius sodinukus“

  1. Kol dar esi tas mažas medelis taip norisi padėt visiems ir visada ir taip išvaistyt savo energiją…
    Kai ūgteli užsidarai kiaute saugodamas save kaip tik įmanoma ir taip pat netenki energijos… dėl jos apytakos su kitais žmonėmis nebuvimo.
    Ir galbūt ilgai ieškantiems atsiveria tos aukso durys už kurių harmonija tarp pagalbos kitiems ir savęs puoselėjimo 🙂
    Ačiū, giliai susimąstyti skatinanti ištrauka 🙂

    Patinka

  2. Labas, Vytautai 🙂

    Iš tiesų alegoriniai pasakojimai sukelia (arba ne ;)) vaizdinius, kuriuose pamatome save – aiškiau tų personažų dėka. Atrodytų – paprastas trumpas pasakojimas, o man jis taip pat sukėlė labai daug minčių ir asociacijų, todėl labai norėjau pasidalinti su visais 🙂 .

    Jaukaus vakaro, Vytautai 🙂 !

    Patinka

  3. Sveiki visi,:)

    Gaila,pripazinti,bet priverte susimastyt ir mane…Kartais kai vienu dalyku uzsiimineji primirsti kita…Noretus,kad atsirastu daugiau zmoniu,kurie taip pat taip mastytu.Gi kuo daugiau tuo lengviau…O dabar keista pasidaro,nuaini pvz i baznycia,pasakai draugei,o ji tik iskelia klausima,ka ten pametei,ar darbu neuzttenka…Taip ir nutolsti poto nuo tokiu dalyku…Tik perskaicius poto kazka, suusimastai,kad kartais atrodo nenorom,bet ir tu pasinesi i draugu puse…Tad,galiausiai,galiu pripazinti,mane jau siektiek apgrauze tos ozkos,bet stegsimes taisytis:)

    Patinka

  4. Labas, Edita 🙂

    Man atrodo, svarbiausia – pačiam žmogui suprasti – ko jis nori šiame gyvenime, ko siekia ir turėti savo vertybių sistemą. Tai nereiškia priešpastatyti save kitiems, tai tiesiog tarsi gyvenimo kompasas, kuris neleidžia būti numušamam nuo pasirinkto kelio 🙂 .

    Ir, žinoma, bendrauti daugiau su bendraminčiais, o taip pat mokėti išklausyti ir kitokią nuomonę, nepritaikant jos sau. 🙂

    Patinka

  5. Labas,Ruvi,

    Tikiuosi turi nuostabu ryta;)Sutinku,kad reikia kiekvienam susivokti…Bej juk kai pagalvoju manau sunkiausia yra tiesiok paciam suprasti,kad jis butent nori susivokti…Juk dabar dauguma atlieka reklamos,mokykloj-klases draugai…Juk zmones daznai buna,paveikti tu reklaminiu tekstu tas gerai ,tas dar geriau.Ne kiekvienam atsiveria akys paciam…Kartais manau reikia ir kazko daugiau,kad jis suprastu,kad viskas gai buti nuostabu…Kad ir tokio teksto,kaip Jus rasote:)…Netycia uztinki,perskaitai,ir tiek minciu,nauju noru ateina i pasamone:)

    Patinka

  6. Edita, ačiū už gerus žodžius :). Yra paprastas būdas atsiriboti nuo negatyvaus išorinio poveikio – nežiūrėti ir neskaityti to, kas daro neigiamą poveikį.

    Juk kiekvienas žmogus gimsta su žinojimu – ką jis turi veikti gyvenime, kiekviename žmoguje yra išminties lobynai – tereikia juos atverti. Tai atverti ir padeda viskas, kas įkvepia žmogų – tai gali būti knyga, straipsnis, filmas, pokalbis.., daug kas.

    Jei pasirenkame dvasinį augimą, tuomet augti padės tai, kas atveria gražiausius žmogaus bruožus ir savybes. Augimas visada yra tobulėjimas, augdami dvasiškai mes daromės geresni, harmoningesni :).

    Tiesiog reikia mokytis atskirti – kas mums padeda dvasiškai augti, o kas – trukdo. Atrodytų – paprasta, bet nėra lengva, kai aplink, kaip jūs rašote, tiek daug blaškančios informacijos ir veiklos.

    Klausykime savo širdies – ji niekuomet neklysta 🙂 ..

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s