Kategorija: Mintys

Kas yra psichologas?

Tai profesionalus žmogaus prigimties stebėtojas.
Tai specialistas, padedantis žmogui, vis užlipančiam ant to paties grėblio… pakeisti tą grėblį kitu grėbliu.
O dar sakoma, kad tai ne profesija, o diagnozė ;)…

Sąmoninga būtis

Ir kam žmogui sąmoningas sapnavimas?.. Iš kur toks noras viską kontroliuoti?..
Geriau jau žmonės pradėtų praktikuoti sąmoningą gyvenimą!..

Kodėl psichologas geriau, nei draugas

– Psichologas įdėmiai, kantriai ir nepertraukdamas išklauso.
– Po to, kai papasakosite savo problemas, jis nepradės tuoj pat dvigubai ilgiau pasakoti apie savąsias.
– Jis jums nepatars: “Pamiršk, tiesiog pasistenk negalvoti apie tai, bičiuli!“
– Po pokalbio su jumis psichologas nepuls skambinti kitiems psichologams ir aptarinėti jūsų problemas.
– Psichologas nepasakys jums, kad palieka jus, nes rado kitą pacientą.
– Jis neužgrius pas jus trečią valandą nakties su psichologų kompanija.
– Net jei turite automobilį, psichologas neprašys jūsų nuvežti uošvės šaldytuvą į sodą.
– Jis niekuomet netikrins jūsų telefono ar pašto, norėdamas patikrinti, ar neturite kito psichologo.

Skirtingi atsakymai į tą patį klausimą: “Kaip patekti į stotį?“

Psichoanalitikas: “Jūs norite išvažiuoti?“
Psichologas-humanistas: “Jei iš tiesų norite ten patekti – jūs pats atrasite kelią.“
NLP specialistas: “Įsivaizduokite, kad jūs jau stotyje. Koks jūsų sekantis žingsnis?“
Geštalt-terapeutas: “Leiskite sau patekti į stotį!“
Logoterapeutas: “Kokia prasmė eiti į stotį?“
Hipnoterapeutas: “Užsimerkite. Jūsų pasąmonė žino kelią į stotį.“
Dvasinė terapija: “Atsakymui reikia daug pozityvios energijos. Sukurkime Jėgos Ratą ir atraskime jūsų angelą-sargą. Jis jus palydės ten, kur reikia.“

Diagnozė pagal katę

Aštri psichozė – jūs kalbatės su kate.
Aštri haliucinogeninė psichozė – jūs kalbatės su neegzistuojančia kate.
Paranoja – jūs bijote pasakyti per daug prie katės.
Isterija – kai katė išlenkia nugarą, jūs darote “tiltelį“.
Depresija – katė jūsų nemyli… nevertina… negerbia… ir tai nepakeliama…

Gražaus savaitgalio, laimingų artėjančių Naujųjų Metų! 😀

Psichologiškai kenčiančio žmogaus situacija labai panaši į situaciją žmogaus, kuris ilgai stovi ant vienos kojos.

Galiausiai tos įsitempusios kojos raumenis pradeda traukti mėšlungis.

Žmogus vos išlaiko pusiausvyrą… Ir jau skauda ne tik koją, bet ir visą kūną.

Skausmas pasidaro nepakeliamas, ir žmogus šaukiasi pagalbos.

Aplinkiniai visaip stengiasi jam padėti.

Vienas masažuoja skaudančią koją. Kitas imasi sustingusio stuburo, ir taip pat masažuoja jį pagal visas taisykles. Trečias, matydamas, kad žmogus tuoj-tuoj praras pusiausvyrą, pasiūlo jam atsiremti į savo ranką.

Stovintys aplinkui pataria žmogui pasiremti rankomis – kad būtų lengviau stovėti.

O vienas išmintingas senukas pasiūlo pagalvoti apie tai, kad stovėdamas ant vienos kojos, šis žmogus gali laikyti save laimingu, jei palygintų save su apskritai neturinčiais kojų.

Atsiranda ir toks geradėjas, kuris užkeri mūsų herojų, kad įsivaizduotų save kaip spyruoklę – ir kuo stipriau jis ties tuo koncentruosis, tuo greičiau praeis jo kančios.

Kažkoks rimtas, nuovokus senolis mįslingai pareiškia: “Rytas protingesnis už vakarą…“

Ir pagaliau pasirodo dar vienas, prieina prie vargšo kankinio ir klausia: “Kodėl tu stovi ant vienos kojos?.. Ištiesk antrą koją ir atsistok ant jos. Juk tu turi dvi kojas!“

Teisingas sprendimas visada paprastas… 😉

(Pagal N. Pezeškian pasakojimą)

Visiems šviesių ir gražių dienų! 😀

Stebėdami išmintingus gamtos dėsnius, galime daug ko pasimokyti…

Yra sakoma: “Kaip viršuje, taip ir apačioje“, t.y., visuose Kūrinijos lygmenyse veikia tie patys dėsniai.

O tai reiškia, kad dėsniai, kurių veikimą mes matome gamtoje, yra tie patys dėsniai, kurie veikia ir žmonių gyvenime.

Štai, pavyzdžiui, karštuose kraštuose medžiai suleidžia savo šaknis giliai į žemę – todėl ir yra kupini jėgų.

O aplink medžius augantys krūmokšniai ir žolynai per sausrą išdega ir žūsta…

Medžiai gi toliau sau auga ir keroja, nes jų šaknys pasiekė gilius požeminius šaltinius, kurių vanduo juos maitina.

O mažų augalų ir krūmų šaknys yra negiliai, todėl negali pasiekti suteikiančio gyvybės vandens.

Tas pats nutinka ir su žmonėmis.

Tas, kuris mąsto giliai, kuris nuoširdžiai tiki savimi ir Dievu – įveikia visas gyvenimo krizes ir sunkumus.

O tas, kuris mąsto paviršutiniškai ir neturi tikėjimo – gali klestėti tik esant palankioms išorinėms sąlygoms.

Tačiau kai ateina sunkūs laikai, tokie žmonės praranda drąsą ir tampa savo problemų aukomis.

Štai kodėl taip svarbu kuo giliau save pažinti – toje gilumoje yra vidiniai jėgos, meilės ir saugumo šaltiniai.

O su jais jokie gyvenimo išbandymai nebaisūs.

Autorius – R. E. Nadžemi

Visiems saulėtos nuotaikos ir gero savaitgalio! 🙂

* Dvasingu negalima tapti. Dvasingu galima tik būti.

* Kiekvieno žmogaus gyvenime yra dvi nuostabios dienos: diena, kai jis gimė ir diena, kai suprato – kam.

* Kartais gyvenime mes nešiojame tiek kaukių, kad sunku įžvelgti tikrąjį “aš“.

* Tas, kuris neskuba žadėti – greitesnis pildyti tai, ką pažadėjo.

* Jei neišlaikėte minties – laikykitės žodžio!

* Neverta daryti skubotų išvadų apie žmogų remiantis tik kitų nuomone.

* Visi gali matyti, kaip jūs atrodote, bet mažai tokių, kurie žino, kas jūsų sieloje.

* Tiesa yra tame, kad Tiesa yra!

* Ieškokime Tiesos, nes tik teisingos mintys ir poelgiai atneša laimę.

* Vyriškumas – vidinė dvasinė jėga. Moteriškumas – vidinis grožis, švelnumas.

* Vienintelis būdas tapti gerbiamu – gerbti kitus.

* Kai žmogus nedorovingas, jis abejingas ir kitų nuodėmėms.

* Laisvė be meilės – palaidumas. Meilė be laisvės – prievarta.

* Dėmesys – kanalas, kuriuo teka energija ir maitina mintį: tokia mintis tampa kūrybine energija.

* Labai svarbus suvokimas: mūsų minčių ir veiksmų įtakojami pokyčiai gyvenime vyksta palaipsniui!

* Meno kūriniai yra lavinimas, bet ne pramoga.

* Išmintis – jei kažko nežinai, bet nori patikrinti, įsitikinti, sužinoti. Kvailumas – kai kažko nežinai ir tvirtini, kad to nėra.

* Negatyvios emocijos niekada neatneša tai, ko jūs norite, jos atneša tik tai, ko jūs nenorite.

* Tylėjimas – geriausias atsakymas į beprasmiškus klausimus.

* Nekovokite, nes neišvengiamai tapsite tuo, prieš ką kovojate. Viskas, kas yra gero Žemėje – sukurta ir padaryta tik bendradarbiavimo dėka.

* Žmogus – ne prekė. Tuščios kišenės netrukdo tapti tuo, kuo norime būti – sutrukdyti gali tik tuščia galva arba tuščia širdis.

* Jei žmogus kažką skaudina, tai greičiausiai jis pats yra nelaimingas. Laimingi žmonės nepratrūksta pykčiu namuose, nesibara eilėse ar transporte, neapkalbinėja kolegų. Jiems tai tiesiog nereikalinga, nebūdinga, svetima.

* Intuicija – širdies balsas. Jei norime ją girdėti, turime išmokti ją išgirsti prieš tai, kaip ją paveiks protas. Intuiciją gesina proto abejonės ir svarstymai.

* Tikroji meilė ne žodžiuose, ir net ne poelgiuose, ji – širdyje…

* Atiduokite pasauliui geriausia, ką turite – ir jums sugrįš geriausia, kas yra pasaulyje :).

(Mintys iš asmeninių užrašų)

Gero visiems artėjančio savaitgalio! 🙂

Aš paprašiau Kūrėjo paimti mano puikybę,

Ir jis atsakė man: “Ne“.

Jis pasakė, kad puikybės negalima pasiimti,

Puikybės galima tik atsisakyti.

Aš prašiau Kūrėjo dovanoti man kantrybę,

Ir Kūrėjas atsakė man: “Ne“.

Jis pasakė, kad kantrybė yra išbandymų rezultatas,

Jos nedovanoja, ji užsitarnaujama.

Aš paprašiau Kūrėjo padovanoti man laimę,

Ir Kūrėjas atsakė man: “Ne“.

Jis pasakė, kad gali palaiminti mane,

Bet ar būsiu aš laimingas – priklauso nuo manęs.

Aš paprašiau apsaugoti mane nuo skausmo,

Ir Kūrėjas atsakė man: “Ne“.

Jis pasakė, kad kančia atskiria žmogų nuo pasaulio šurmulio,

Ir priartina prie Jo.

Aš paprašiau Kūrėjo dvasinio augimo,

Ir Kūrėjas man pasakė: “Ne“.

Jis pasakė, kad dvasia turi pati augti,

O Jis tegali apgenėti ją, kad subrandintų vaisius.

Aš paprašiau Kūrėjo padėti man mylėti kitus taip pat,

Kaip Jis myli mane.

Ir Kūrėjas pasakė: “Pagaliau tu supratai, ko reikia prašyti…“

(Autorius nežinomas)

Visiems gražaus artėjančio savaitgalio!! 🙂

Yra žmonės, kurie ateina į mūsų gyvenimą tam, kad atvertų mūsų širdis.

Dar daugiau. Jie ateina reikiamu metu, lyg gaivaus vėjo gūsis, atnešdami naudingas, geras žinias.

Savo atėjimu jie mums primena, kad laikas judėti toliau – aukštesnės sąmonės keliu, didingu Meilės keliu, savo Misijos keliu.

Jie – mūsų artimos Giminingos Sielos, mūsų aukščiausiojo “Aš“ pasiuntiniai.

Bendraudami su jais, mes prisipildome Dvasinio Draugo energija, Namų energija, “Aš Esu“ būties akimirka. Todėl mums gera kartu, “čia ir dabar“.

Svarbiausia – neklijuoti etikečių ant šio sakralinio bendravimo.

Kartais širdies atvėrimas mums primena įsimylėjimo būseną. Būkite kantrūs ir atsargūs su Dangaus pasiuntiniais!

Jie ateina, bet gali ir išeiti iš mūsų gyvenimo po kurio laiko, atlikę savo misiją.

Todėl neklijuokite jiems “amžinos draugystės“ etikečių bei noro visada būti šalia ir kartu.

Jūsų Sielos ir be to labai arti, jūsų širdys plaka unisonu, tai JŪSŲ laikas!

Mėgaukitės šiuo energijų šokiu, džiaukitės bendravimo spalvingumu! Išgirskite viską, ką Dangaus pasiuntinys atėjo jums pasakyti.

Galbūt, jūs bendrausite visą gyvenimą. Galbūt, jūs tapsite bendraminčiais, bendražygiais, bendrakūrėjais jūsų Misijos Kelyje. Ir tai nuostabu!

Ir… nepraraskite dvasinių draugų, neskaudinkite jų. Negailėkite jiems šiltų žodžių. Branginkite šiuos jaudinančius ir įkvepiančius santykius!

Šie žmonės – ypatingi jūsų gyvenime.

Tai – Dangaus Dovana jums!

Priimkite ją! 🙂

Autorius – A. Šinkaruk

Visiems saulėtos nuotaikos ir gero artėjančio savaitgalio! 🙂

Mes žiūrime į pasaulį per ilgą filtrų vamzdį, kurie smarkiai iškreipia tai, į ką mes žiūrime. Dėl šių filtrų – mūsų proto nuostatų – mes suvokiame šį pasaulį subjektyviai. Kitais žodžiais – mes matome pasaulį ne tokį, koks jis yra.

Jei, pavyzdžiui, žiūrėsime per raudonas linzes, viskas aplink atrodys raudona. Jei per žalias – viskas nusidažys žaliai. Taip nutinka todėl, kad tam tikros spalvos linzės praleidžia tik savo spalvos dažnį, atmesdamos visus kitų spalvų dažnius.

Mūsų tikėjimai, viltys, poreikiai, baimės, norai, prisirišimai, simpatijos, antipatijos, emocijos yra kaip tos spalvotos linzės – filtrai, kurie per mūsų protą praleidžia tik tuos įvykius, kurie tuos filtrus “atitinka“.

Mes matome tai, ko bijome. Mes matome tai, ko laukiame. Mes matome tai, kuo tikime – nesvarbu, kaip yra iš tikrųjų.

Žmogus – amžina dvasia, kuri suvokia materialų pasaulį per ilgą asmenybės struktūros kanalą.

Šiame “ego-vamzdyje“ nustatyti įvairūs filtrai, kurie iš tikrųjų yra įvairios įgytos ir įskiepytos programinės nuostatos ir tikėjimai, susieti su sveikata, amžiumi, visuomene, politika, religija ir t.t.., o taip pat su mumis pačiais ir mūsų santykiu su supančiu pasauliu.

Ant kiekvieno filtro jau yra užfiksuoti tam tikri vaizdiniai, kurie vis papildomi naujais įvykiais ir potyriais.

Tą patį galima pasakyti ir apie vidinio “aš“ išraišką. Mes dažnai negalime išreikšti to, ką iš tikrųjų jaučiame, nes mums trukdo vidinės nuostatos, ir dėl to bijome būti nesuprasti ar atstumti.

Gyvenimo tikslas – ištyrinėti atvaizdus ant mūsų filtrų, kurie iškreipia ir tai, ką mes išgyvename, ir tai, ką mes išreiškiame, nes tie iškraipymai sukuria nemažai painiavos tiek mums patiems, tiek ir aplinkiniams.

Išsiaiškinę ir pamatę tuos filtrus, mes galime pradėti išsivadavimo nuo jų procesą.

Tik pašalinę juos visus, mes galime aiškiai suvokti ir atspindėti Gyvenimo Tiesą – tokią, kokia ji yra iš tikrųjų.

Pagal R. E. Nadžemi pasakojimą

Visiems gražaus savaitgalio! 🙂

Apie draugystę (Ch. I. Chan)

Draugaudami turime suprasti, kad draugas, esantis sunkesnėje gyvenimo situacijoje nei mes, ar menkiau pasiturintis – neturi nei akimirką tokiu jaustis.
Jei tai draugas – kokioje padėtyje jis beatsidurtų ir kokią padėtį beužimtų – į jį turime žiūrėti kaip į lygų.
Reikia vengti nelygybės jausmo bendravime su draugais.
Draugystės išnaudojimas egoistiniais motyvais – tarsi karčiausių nuodų maišymas su rožių sirupu.
Turime praktikuoti draugystę, o ne girtis ja.
Nevilties apimtą draugą turime paguosti; stygiaus atveju – padėti; užgriuvus nemalonumams – pagelbėti; o džiaugsmo akimirką – džiaugtis kartu.
Draugaujant neįmanoma šiandien būti draugišku, o rytoj – ne; draugystės vertingumas – pastovume.

Tiesa (Č. Chilling)

Tu negali “žinoti“ Tiesos.
Tu gali tik BŪTI Tiesa.

Peliuko širdis (Indų išmintis)

Vienas peliukas labai bijojo katės, ir dėl to labai pergyveno.
Burtininkas pagailėjo peliuko ir pavertė jį kate.
Bet tada jis pradėjo bijoti šunų.
Burtininkas pavertė jį šunimi.
Bet tada jis pradėjo bijoti panterų.
Burtininkas pavertė jį pantera.
Bet tada jis pradėjo bijoti medžiotojų.
Ir tuomet burtininkas sustojo.
Jis vėl pavertė panterą peliuku ir teištarė:
– Tau niekas nepadės, nes tu turi peliuko širdį…

Apie Dievą (E. Leonov)

Kažkam Dievas danguje, kažkam – tiesiog širdyje.
Ir šis Dievas širdyje neleidžia kristi žemiau tam tikro žmoniškumo lygmens.
Jis neleis paspirti šunį, nuskriausti vaiką, blogai elgtis su tėvais…

Apie atleidimą (Č. Chilling)

Tavo gyvenimas virs melodrama, jei tau atrodys, kad tu “teisus“, o visi aplinkiniai nuolat “neteisūs“.
Tavo gebėjimas mylėti kitus ir save tiesiogiai proporcingas tavo pasiryžimui atleisti kitiems ir sau.

Šypsokimės! 🙂

Graži šypsena traukia dėmesį;
Kukli – sušildo širdį;
Laiminga – žavi;
Nuoširdi – įkvepia!
Šypsena nepalieka abejingų…
Šypsokimės! 🙂

Visiems linkiu gražaus savaitgalio! 🙂

Sveiki!

Kiekvienas žmogus turi kažką, apie ką jis stengiasi negalvoti.

Na… beveik kiekvienas.

Kiekvienas žmogus turi kažkokius prisiminimus, įvykius praeityje, išgyvenimus, kurių jis nemėgsta prisiminti ir iš visų jėgų stengiasi užmiršti.

Ir tai net ne liūdnai pagarsėję “griaučiai spintoje“, ne, tai… greičiau… nemalonus gyvenimo puslapis.

Puslapis – kurio žmonės sau nekuria, bet priverstinai gauna iš tėvų, draugų, mokytojų, kolegų…

Tarsi pamirštas šleifas velkasi tas puslapis visą gyvenimą iš paskos…

Tarsi pernelyg gausiai užpilti vakariniai kvepalai, apgaubia jie kažką, ir štai jau “prikvėpintas“ priprato prie to kvapo ir nejaučia jo…

O NE! Ne viskas taip paprasta.

Kartais girdi: “Kuo čia taip stipriai kvepia?!“ – ir susigūžia žmogus, stengiasi tapti nepastebimu šešėliu. Jis iš karto pagalvoja: “TAI APIE MANE!“

Ir pas visus jie skirtingi, tie pamiršti puslapiai…

Kažkas užaugo alkoholikų šeimoje, ir, jau būdamas suaugęs, sėkmingas ir pasitikintis savimi žmogus, vis vien nuolat krūpteli nuo pašnekovo atsitiktinai mestų žodžių: “Alkoholikų vaikai visuomet nevykėliai!“

Ir skaudu.

Ir apmaudu – lyg jau ir nekvepi tu tais kvepalais, o vis vien viską sau pritaikai.

Ir neaišku – UŽ KĄ?! KAME TAVO KALTĖ?!

Pažįstama?..

Arba, tarkim, mergaitė – užaugo šeimoje, kur tėtis paliko mamą.

Ir visą gyvenimą girdėjo tik mamos nuosprendį-nuoskaudą: “Visi vyrai – gašlūs gyvuliai!“

Mergaitė užaugo, ištekėjo už gero žmogaus, jos gyvenimas puikiai susiklostė.

Štai jau greitai ir jos dukra užbaigs mokyklą, bet… Vis vien, kaskart, kai išgirsta: “Užaugusios nepilnoje šeimoje moterys negali turėti normalios šeimos“ – viduje viską užspaudžia.

Atrodytų, savo pavyzdžiu įrodė – GALI sukurti normalią šeimą TA, kurią paliko tėvas, bet… skaudu. Praeitis ją stipriai laiko savo kaulėta ranka už plaukų…

Kartas nuo karto, diena iš dienos, bet kokį pokalbį apie skausmingą patirtį žmonės nevalingai-baugščiai pritaiko sau.

Vaikystėje žiauriai tėvo muštas berniukas niekada negalės ramiai klausytis kalbų apie smurtą prieš vaikus.

Žinoma, galima metų metais nešiotis nuoskaudas, tačiau tai yra blogas sprendimas.

Iš esmės, nuoskauda – užkonservuota energija, kurios žmogus negalėjo panaudoti. Ir ta energija po tam tikro laiko sieloje pradės gesti ir skleisti blogą kvapą.

Nuo įsisenėjusių nuoskaudų žmogus pasidaro piktas ir pradeda sirgti.

Žymiai protingiau – nekaupti praėjusių bėdų energijų savyje, o nukreipti jas naudinga linkme.

Žymiai protingiau pasakyti sau:

– Ką gi, mano gyvenime buvo sunkumų, jie mane įskaudino… To, kas įvyko, jau negrąžinsiu, tačiau dabar aš TIKSLIAI ŽINAU, KAIP NEREIKIA ELGTIS! Aš dėsiu VISAS PASTANGAS, kad netapčiau panašus į tuos, kurie mane įskaudino! AŠ TOKIA/TOKS NEBŪSIU NIEKADA!

Ir tame – TAVO JĖGA!

Tu – išmintingas žmogus. Nekartok svetimų klaidų.

Nuoširdžiai Jūsų ir visada su Jumis :),
Kūrinija.

Dėkoju Kūrinijai! Visiems linkiu ramaus savaitgalio! 🙂

Vaistai nuo egoizmo (Šri Šri Ravi Šankaras)

Proto lygmuo – saugiausias “ego“;
Širdies lygmuo susmulkina “ego“;
Dvasios lygmuo ištirpdo “ego“.

Palaima (Šantideva)

Palaima šiame pasaulyje gimsta iš noro padaryti gera kitam.
O visos šio pasaulio kančios – iš noro palaimos tik sau.

Tikras žmogus (Atitchi)

– Tikras išminčius visas savo žinias panaudoja gyvenime.
Tikras psichologas pažįsta kitus per save.
O tikras žmogus žino, kuo jis skiriasi nuo gyvūno.
– Ir kuo gi?..
– Pirmiausiai gebėjimu užduoti šį klausimą.

Prieš teisdamas kitą… (Dalai Lama)

Prieš teisdamas kitą, apsiauk jo batus ir nueik jo kelią, išverk jo ašaras, pajusk jo skausmą.
Susidurk su kiekviena kliūtimi, su kuria jis susidūrė.
Ir tik po to sakyk jam, kad tu žinai, kaip jam teisingai gyventi.

Tiksliai nežinome (A. Robins)

Mes niekada tiksliai nežinome, ką galvoja ir jaučia kitas žmogus: mes interpretuojame jo elgesį ir paskui… pykstame ant savo pačių minčių.

Mylėkime (Motina Teresė)

Jei jūs pradėsite teisti žmones,
jums neliks laiko juos mylėti.

Nepykite…

Niekada neklausykite jus teisiančių ar vertinančių.
Net jei mokėtumėte vaikščioti vandeniu, tai būkite tikri, kad kažkas būtinai pasakytų: “žiūrėkite, jis net plaukti nemoka“.
Jei žmonės jus teisia ar kritikuoja, atminkite: jie tai daro galvodami išskirtinai apie save.
Nepykite ant jų, tiesiog supraskite, kad žmonėms skaudu, kai jie nieko negali priešpastatyti tam, kame jūs esate pranašesnis.

Mes sukurti Meilei (D. Haus)

Žmonės buvo sukurti mylėti ir kad juos mylėtų.
O daiktai sukurti tam, kad jais naudotųsi.
Pasaulyje įsigalėjo chaosas todėl, kad daiktus myli, o žmonėmis naudojasi…

Kas suprato gyvenimą… (O. Chajam)

Kas suprato gyvenimą, tas neskuba.
Mėgaujasi kiekviena akimirka ir stebi:
kaip miega vaikas, meldžiasi senolis,
kaip lyja lietus ir snaigės tirpsta.

Gero artėjančio savaitgalio visiems! 🙂