Kategorija: Mintys

Aš paprašiau Kūrėjo paimti mano puikybę,

Ir jis atsakė man: “Ne“.

Jis pasakė, kad puikybės negalima pasiimti,

Puikybės galima tik atsisakyti.

Aš prašiau Kūrėjo dovanoti man kantrybę,

Ir Kūrėjas atsakė man: “Ne“.

Jis pasakė, kad kantrybė yra išbandymų rezultatas,

Jos nedovanoja, ji užsitarnaujama.

Aš paprašiau Kūrėjo padovanoti man laimę,

Ir Kūrėjas atsakė man: “Ne“.

Jis pasakė, kad gali palaiminti mane,

Bet ar būsiu aš laimingas – priklauso nuo manęs.

Aš paprašiau apsaugoti mane nuo skausmo,

Ir Kūrėjas atsakė man: “Ne“.

Jis pasakė, kad kančia atskiria žmogų nuo pasaulio šurmulio,

Ir priartina prie Jo.

Aš paprašiau Kūrėjo dvasinio augimo,

Ir Kūrėjas man pasakė: “Ne“.

Jis pasakė, kad dvasia turi pati augti,

O Jis tegali apgenėti ją, kad subrandintų vaisius.

Aš paprašiau Kūrėjo padėti man mylėti kitus taip pat,

Kaip Jis myli mane.

Ir Kūrėjas pasakė: “Pagaliau tu supratai, ko reikia prašyti…“

(Autorius nežinomas)

Visiems gražaus artėjančio savaitgalio!! 🙂

Yra žmonės, kurie ateina į mūsų gyvenimą tam, kad atvertų mūsų širdis.

Dar daugiau. Jie ateina reikiamu metu, lyg gaivaus vėjo gūsis, atnešdami naudingas, geras žinias.

Savo atėjimu jie mums primena, kad laikas judėti toliau – aukštesnės sąmonės keliu, didingu Meilės keliu, savo Misijos keliu.

Jie – mūsų artimos Giminingos Sielos, mūsų aukščiausiojo “Aš“ pasiuntiniai.

Bendraudami su jais, mes prisipildome Dvasinio Draugo energija, Namų energija, “Aš Esu“ būties akimirka. Todėl mums gera kartu, “čia ir dabar“.

Svarbiausia – neklijuoti etikečių ant šio sakralinio bendravimo.

Kartais širdies atvėrimas mums primena įsimylėjimo būseną. Būkite kantrūs ir atsargūs su Dangaus pasiuntiniais!

Jie ateina, bet gali ir išeiti iš mūsų gyvenimo po kurio laiko, atlikę savo misiją.

Todėl neklijuokite jiems “amžinos draugystės“ etikečių bei noro visada būti šalia ir kartu.

Jūsų Sielos ir be to labai arti, jūsų širdys plaka unisonu, tai JŪSŲ laikas!

Mėgaukitės šiuo energijų šokiu, džiaukitės bendravimo spalvingumu! Išgirskite viską, ką Dangaus pasiuntinys atėjo jums pasakyti.

Galbūt, jūs bendrausite visą gyvenimą. Galbūt, jūs tapsite bendraminčiais, bendražygiais, bendrakūrėjais jūsų Misijos Kelyje. Ir tai nuostabu!

Ir… nepraraskite dvasinių draugų, neskaudinkite jų. Negailėkite jiems šiltų žodžių. Branginkite šiuos jaudinančius ir įkvepiančius santykius!

Šie žmonės – ypatingi jūsų gyvenime.

Tai – Dangaus Dovana jums!

Priimkite ją! 🙂

Autorius – A. Šinkaruk

Visiems saulėtos nuotaikos ir gero artėjančio savaitgalio! 🙂

Mes žiūrime į pasaulį per ilgą filtrų vamzdį, kurie smarkiai iškreipia tai, į ką mes žiūrime. Dėl šių filtrų – mūsų proto nuostatų – mes suvokiame šį pasaulį subjektyviai. Kitais žodžiais – mes matome pasaulį ne tokį, koks jis yra.

Jei, pavyzdžiui, žiūrėsime per raudonas linzes, viskas aplink atrodys raudona. Jei per žalias – viskas nusidažys žaliai. Taip nutinka todėl, kad tam tikros spalvos linzės praleidžia tik savo spalvos dažnį, atmesdamos visus kitų spalvų dažnius.

Mūsų tikėjimai, viltys, poreikiai, baimės, norai, prisirišimai, simpatijos, antipatijos, emocijos yra kaip tos spalvotos linzės – filtrai, kurie per mūsų protą praleidžia tik tuos įvykius, kurie tuos filtrus “atitinka“.

Mes matome tai, ko bijome. Mes matome tai, ko laukiame. Mes matome tai, kuo tikime – nesvarbu, kaip yra iš tikrųjų.

Žmogus – amžina dvasia, kuri suvokia materialų pasaulį per ilgą asmenybės struktūros kanalą.

Šiame “ego-vamzdyje“ nustatyti įvairūs filtrai, kurie iš tikrųjų yra įvairios įgytos ir įskiepytos programinės nuostatos ir tikėjimai, susieti su sveikata, amžiumi, visuomene, politika, religija ir t.t.., o taip pat su mumis pačiais ir mūsų santykiu su supančiu pasauliu.

Ant kiekvieno filtro jau yra užfiksuoti tam tikri vaizdiniai, kurie vis papildomi naujais įvykiais ir potyriais.

Tą patį galima pasakyti ir apie vidinio “aš“ išraišką. Mes dažnai negalime išreikšti to, ką iš tikrųjų jaučiame, nes mums trukdo vidinės nuostatos, ir dėl to bijome būti nesuprasti ar atstumti.

Gyvenimo tikslas – ištyrinėti atvaizdus ant mūsų filtrų, kurie iškreipia ir tai, ką mes išgyvename, ir tai, ką mes išreiškiame, nes tie iškraipymai sukuria nemažai painiavos tiek mums patiems, tiek ir aplinkiniams.

Išsiaiškinę ir pamatę tuos filtrus, mes galime pradėti išsivadavimo nuo jų procesą.

Tik pašalinę juos visus, mes galime aiškiai suvokti ir atspindėti Gyvenimo Tiesą – tokią, kokia ji yra iš tikrųjų.

Pagal R. E. Nadžemi pasakojimą

Visiems gražaus savaitgalio! 🙂

Apie draugystę (Ch. I. Chan)

Draugaudami turime suprasti, kad draugas, esantis sunkesnėje gyvenimo situacijoje nei mes, ar menkiau pasiturintis – neturi nei akimirką tokiu jaustis.
Jei tai draugas – kokioje padėtyje jis beatsidurtų ir kokią padėtį beužimtų – į jį turime žiūrėti kaip į lygų.
Reikia vengti nelygybės jausmo bendravime su draugais.
Draugystės išnaudojimas egoistiniais motyvais – tarsi karčiausių nuodų maišymas su rožių sirupu.
Turime praktikuoti draugystę, o ne girtis ja.
Nevilties apimtą draugą turime paguosti; stygiaus atveju – padėti; užgriuvus nemalonumams – pagelbėti; o džiaugsmo akimirką – džiaugtis kartu.
Draugaujant neįmanoma šiandien būti draugišku, o rytoj – ne; draugystės vertingumas – pastovume.

Tiesa (Č. Chilling)

Tu negali “žinoti“ Tiesos.
Tu gali tik BŪTI Tiesa.

Peliuko širdis (Indų išmintis)

Vienas peliukas labai bijojo katės, ir dėl to labai pergyveno.
Burtininkas pagailėjo peliuko ir pavertė jį kate.
Bet tada jis pradėjo bijoti šunų.
Burtininkas pavertė jį šunimi.
Bet tada jis pradėjo bijoti panterų.
Burtininkas pavertė jį pantera.
Bet tada jis pradėjo bijoti medžiotojų.
Ir tuomet burtininkas sustojo.
Jis vėl pavertė panterą peliuku ir teištarė:
– Tau niekas nepadės, nes tu turi peliuko širdį…

Apie Dievą (E. Leonov)

Kažkam Dievas danguje, kažkam – tiesiog širdyje.
Ir šis Dievas širdyje neleidžia kristi žemiau tam tikro žmoniškumo lygmens.
Jis neleis paspirti šunį, nuskriausti vaiką, blogai elgtis su tėvais…

Apie atleidimą (Č. Chilling)

Tavo gyvenimas virs melodrama, jei tau atrodys, kad tu “teisus“, o visi aplinkiniai nuolat “neteisūs“.
Tavo gebėjimas mylėti kitus ir save tiesiogiai proporcingas tavo pasiryžimui atleisti kitiems ir sau.

Šypsokimės! 🙂

Graži šypsena traukia dėmesį;
Kukli – sušildo širdį;
Laiminga – žavi;
Nuoširdi – įkvepia!
Šypsena nepalieka abejingų…
Šypsokimės! 🙂

Visiems linkiu gražaus savaitgalio! 🙂

Sveiki!

Kiekvienas žmogus turi kažką, apie ką jis stengiasi negalvoti.

Na… beveik kiekvienas.

Kiekvienas žmogus turi kažkokius prisiminimus, įvykius praeityje, išgyvenimus, kurių jis nemėgsta prisiminti ir iš visų jėgų stengiasi užmiršti.

Ir tai net ne liūdnai pagarsėję “griaučiai spintoje“, ne, tai… greičiau… nemalonus gyvenimo puslapis.

Puslapis – kurio žmonės sau nekuria, bet priverstinai gauna iš tėvų, draugų, mokytojų, kolegų…

Tarsi pamirštas šleifas velkasi tas puslapis visą gyvenimą iš paskos…

Tarsi pernelyg gausiai užpilti vakariniai kvepalai, apgaubia jie kažką, ir štai jau “prikvėpintas“ priprato prie to kvapo ir nejaučia jo…

O NE! Ne viskas taip paprasta.

Kartais girdi: “Kuo čia taip stipriai kvepia?!“ – ir susigūžia žmogus, stengiasi tapti nepastebimu šešėliu. Jis iš karto pagalvoja: “TAI APIE MANE!“

Ir pas visus jie skirtingi, tie pamiršti puslapiai…

Kažkas užaugo alkoholikų šeimoje, ir, jau būdamas suaugęs, sėkmingas ir pasitikintis savimi žmogus, vis vien nuolat krūpteli nuo pašnekovo atsitiktinai mestų žodžių: “Alkoholikų vaikai visuomet nevykėliai!“

Ir skaudu.

Ir apmaudu – lyg jau ir nekvepi tu tais kvepalais, o vis vien viską sau pritaikai.

Ir neaišku – UŽ KĄ?! KAME TAVO KALTĖ?!

Pažįstama?..

Arba, tarkim, mergaitė – užaugo šeimoje, kur tėtis paliko mamą.

Ir visą gyvenimą girdėjo tik mamos nuosprendį-nuoskaudą: “Visi vyrai – gašlūs gyvuliai!“

Mergaitė užaugo, ištekėjo už gero žmogaus, jos gyvenimas puikiai susiklostė.

Štai jau greitai ir jos dukra užbaigs mokyklą, bet… Vis vien, kaskart, kai išgirsta: “Užaugusios nepilnoje šeimoje moterys negali turėti normalios šeimos“ – viduje viską užspaudžia.

Atrodytų, savo pavyzdžiu įrodė – GALI sukurti normalią šeimą TA, kurią paliko tėvas, bet… skaudu. Praeitis ją stipriai laiko savo kaulėta ranka už plaukų…

Kartas nuo karto, diena iš dienos, bet kokį pokalbį apie skausmingą patirtį žmonės nevalingai-baugščiai pritaiko sau.

Vaikystėje žiauriai tėvo muštas berniukas niekada negalės ramiai klausytis kalbų apie smurtą prieš vaikus.

Žinoma, galima metų metais nešiotis nuoskaudas, tačiau tai yra blogas sprendimas.

Iš esmės, nuoskauda – užkonservuota energija, kurios žmogus negalėjo panaudoti. Ir ta energija po tam tikro laiko sieloje pradės gesti ir skleisti blogą kvapą.

Nuo įsisenėjusių nuoskaudų žmogus pasidaro piktas ir pradeda sirgti.

Žymiai protingiau – nekaupti praėjusių bėdų energijų savyje, o nukreipti jas naudinga linkme.

Žymiai protingiau pasakyti sau:

– Ką gi, mano gyvenime buvo sunkumų, jie mane įskaudino… To, kas įvyko, jau negrąžinsiu, tačiau dabar aš TIKSLIAI ŽINAU, KAIP NEREIKIA ELGTIS! Aš dėsiu VISAS PASTANGAS, kad netapčiau panašus į tuos, kurie mane įskaudino! AŠ TOKIA/TOKS NEBŪSIU NIEKADA!

Ir tame – TAVO JĖGA!

Tu – išmintingas žmogus. Nekartok svetimų klaidų.

Nuoširdžiai Jūsų ir visada su Jumis :),
Kūrinija.

Dėkoju Kūrinijai! Visiems linkiu ramaus savaitgalio! 🙂

Vaistai nuo egoizmo (Šri Šri Ravi Šankaras)

Proto lygmuo – saugiausias “ego“;
Širdies lygmuo susmulkina “ego“;
Dvasios lygmuo ištirpdo “ego“.

Palaima (Šantideva)

Palaima šiame pasaulyje gimsta iš noro padaryti gera kitam.
O visos šio pasaulio kančios – iš noro palaimos tik sau.

Tikras žmogus (Atitchi)

– Tikras išminčius visas savo žinias panaudoja gyvenime.
Tikras psichologas pažįsta kitus per save.
O tikras žmogus žino, kuo jis skiriasi nuo gyvūno.
– Ir kuo gi?..
– Pirmiausiai gebėjimu užduoti šį klausimą.

Prieš teisdamas kitą… (Dalai Lama)

Prieš teisdamas kitą, apsiauk jo batus ir nueik jo kelią, išverk jo ašaras, pajusk jo skausmą.
Susidurk su kiekviena kliūtimi, su kuria jis susidūrė.
Ir tik po to sakyk jam, kad tu žinai, kaip jam teisingai gyventi.

Tiksliai nežinome (A. Robins)

Mes niekada tiksliai nežinome, ką galvoja ir jaučia kitas žmogus: mes interpretuojame jo elgesį ir paskui… pykstame ant savo pačių minčių.

Mylėkime (Motina Teresė)

Jei jūs pradėsite teisti žmones,
jums neliks laiko juos mylėti.

Nepykite…

Niekada neklausykite jus teisiančių ar vertinančių.
Net jei mokėtumėte vaikščioti vandeniu, tai būkite tikri, kad kažkas būtinai pasakytų: “žiūrėkite, jis net plaukti nemoka“.
Jei žmonės jus teisia ar kritikuoja, atminkite: jie tai daro galvodami išskirtinai apie save.
Nepykite ant jų, tiesiog supraskite, kad žmonėms skaudu, kai jie nieko negali priešpastatyti tam, kame jūs esate pranašesnis.

Mes sukurti Meilei (D. Haus)

Žmonės buvo sukurti mylėti ir kad juos mylėtų.
O daiktai sukurti tam, kad jais naudotųsi.
Pasaulyje įsigalėjo chaosas todėl, kad daiktus myli, o žmonėmis naudojasi…

Kas suprato gyvenimą… (O. Chajam)

Kas suprato gyvenimą, tas neskuba.
Mėgaujasi kiekviena akimirka ir stebi:
kaip miega vaikas, meldžiasi senolis,
kaip lyja lietus ir snaigės tirpsta.

Gero artėjančio savaitgalio visiems! 🙂

* Kai nori su kuo nors pasitarti apie savo reikalus, pirmiausia pasidomėk, kaip jis tvarko savuosius. (Isokratas)

* Prašyti patarimo – didžiausias pasitikėjimas, kokį vienas žmogus gali parodyti kitam. (F. Bekonas)

* Kai žmogus prašo patarimo, jam reikalingas ne patarimas, o pašnekovas. (A. Birs)

* Mums ne tiek reikia draugų pagalbos, kiek įsitikinimo, kad prireikus jos sulauksime. (Demokritas)

* Patys naudingiausi patarimai – tie, kuriais lengva pasinaudoti. (L. Vovenargas)

* Geras patarimas niekada nebūna pavėluotas. (B. Džonsonas)

* Paklausyti gero patarimo – reiškia išplėsti savo galimybes. (J. V. Gėtė)

* Visų sunkiausia – pažinti save, visų lengviausia – patarinėti kitiems. (Talis)

* Išmanyti kitų reikalus kur kas lengviau negu savus. (F. De Larošfuko)

* Nieko nedalijame taip dosniai, kaip patarimų. (F. De Larošfuko)

* Visi mes, kai esame sveiki, lengvai žarstome patarimus sergantiems. (P. Terencijus)

* Lengva laimingam mokyti nelaimingą. (Eschilas)

* Nemokantis joti žmogus nesiryš patarinėti, kaip prajodinėti arklius. Bet moralės srityje mes visada manomės žiną ir sugebą patarti visiems. (K. Helvecijus)

* Mes dalijame patarimus kibirais, o vartojame juos lašais. (V. Oldžeras)

* Tušti patarimai užtemdo teisingus atsakymus ir atitraukia nuo reikalo. (A. Gercenas)

* Jokie patarimai negali parodyti žmogui kelio, kurio jis nenori matyti. (R. Rolanas)

* Galima kitam protingai patarti, bet negalima kito išmokyti protingai elgtis. (F. De Larošfuko)

* Patarimas, kam nors duotas kitų žmonių akivaizdoje, priimamas kaip priekaištas. (“Kabuso knyga“)

* Patarimas žeidžia… nes liudija, kad kiti pažįsta mus geriau, nei mes patys. (S. Džonsonas)

* Didelis menas laiku pasakyti savo nuomonę, bet nemažas menas ir laiku patylėti. (F. De Larošfuko)

* Kalbėk tik apie tai, ką tikrai išmanai, antraip tylėk. (L. Tolstojus)

* Nesiūlyk niekam to, ko pats nori. (B. Šo)

* Formuoti žmones pagal savo matą – vadinasi, nukrypti į siaurą protinį despotizmą. (D. Pisarevas)

* Ne gerumas, o puikybė skatina pamokslauti kitiems žmonėms. (F. De Larošfuko)

* Patarimus paprastai duoda tiems, kam jų nereikia, arba tiems, kas jais negali pasinaudoti. (Solonas)

* Mes taip lengvai daliname patarimus, ir tuo pačiu patys gerai nežinome, kaip mums pasielgti. Taip elgiamės tik todėl, kad vengiame patys sau užduoti klausimus. (O. Anina)

* Patarimas – maksimalus dalyvavimas prie minimalaus suinteresuotumo. (G. Malkinas)

* Bjaurus įprotis, kurio sunkiausia atsikratyti – įprotis dalinti patarimus. (D. Steinbekas)

* Išmintingam žmogui būdingi trys dalykai: pirma, pačiam daryti tai, ką pataria daryti kitiems; antra, niekada nenusikalsti teisingumui ir, trečia, pakančiai žiūrėti į aplinkinių žmonių trūkumus. (L. Tolstojus)

Vinukas

Išlindo Vinukas iš bato pasižiūrėti, kaip gyvena jo Šeimininkas, ir tą pačią akimirką išgirdo:
– Oi!
Vinukas sunerimo. Akivaizdu, kad šeimininkas turi nemalonumų?.. Ir Vinukas išlindo dar daugiau.
– Oi! Oi! – suriko Šeimininkas, ir, nusiėmęs batą, įkalė Vinuką plaktuku.
“Jis kažką nuo manęs slepia! – pagalvojo Vinukas. – Bet nieko, aš vis vien sužinosiu, kame čia reikalas!“
Ir vėl išlindo.
Šeimininkas supyko, susirado reples ir ištraukė Vinuką iš bato.
Gulėdamas sandeliuke tarp nereikalingų daiktų, Vinukas pagalvojo:
“Išdidus žmogus! Nenori, kad kiti matytų, kaip jam sunku!“

Sąsagos

Sąsagos labai dailios, jos suteikia Marškiniams elegancijos ir net rafinuotumo.
Bet jos trukdo Marškiniams pasiraitoti rankoves. O tai gyvenime tiesiog būtina…

Paveikslas

Paveikslas vertina gyvą gamtą:
– Visa tai, žinoma, neblogai – ir fonas, ir perspektyva. Bet juk reikia turėti kažkokius rėmus!

Taupyklė

– Mokykitės gyventi! – mokė molinė Taupyklė savo kaimynus bute. – Štai, pavyzdžiui, aš: užimu aukštą padėtį, nieko nedarau, o pinigai – tiesiog byra.
Tačiau kiek pinigų bemestų į Taupyklę, jai vis atrodė per mažai.
– O kad dar pinigėlį! – skambčiojo ji. – Kad dar monetėlę!
Kartą, kai Taupyklė jau buvo pilnutėlė, į ją pabandė įsprausti dar vieną monetą. Tačiau daugiau netilpo, ir Taupyklė labai išgyveno, kad pinigai atiteks ne jai.
Bet šeimininkas nusprendė kitaip: paėmė plaktuką ir…
Akimirksniu Taupyklė neteko ir pinigų, ir savo aukštos padėties.

Įtikinimo galia

– Patalpa turi būti atvira, – mįslingai ištaria Durų Rankena, kai atidaro duris.
– Patalpa turi būti uždaryta, – filosofiškai konstatuoja ji, kai duris uždaro.
Durų Rankenos įsitikinimai priklauso nuo to, kas ją paspaudžia.

Saulė

Iš apačios, tiesiog nuo žemės, akis spigina Saulė. Kas nutiko?
Ar gali būti, kad Saulė nusileido ant žemės?
Ne, tai ne Saulė, tai tik Šukė, tik mažytis stiklo gabalėlis.
Kažkas mano, kad pavasaris jai nė motais, kad ne jos reikalas dalyvauti visame tame pavasario šurmulyje.
Bet Šukė taip pat džiaugiasi pavasariu. Džiaugiasi, kaip moka.
Ir šis džiaugsmas daro ją panašią į Saulę :).

Autorius – F. Krivin, vertė ruvi.lt

Visiems gražaus artėjančio savaitgalio! 🙂

Nedidelėje saloje šalia Japonijos mokslininkai tyrinėjo beždžionių elgesį.

Ant smėlio jie reguliariai paberdavo bulvių beždžionėms. Jos labai mėgo bulves, bet smėlis burnoje, žinoma, joms nepatiko.

Eksperimento pradžioje viena maža beždžionėlė atrado, kad bulves galima plauti upėje – tuomet nėra smėlio burnoje.

Ši beždžionėlė pradėjo nuolat plauti bulves, ir netrukus kitos jaunos beždžionėlės pasekė jos pavyzdžiu. Taip pat kai kurių jaunų beždžionėlių tėvai pasekė jų pavyzdžiu.

Tačiau plaunančių bulves beždžionių buvo labai mažai, o jų kiekis didėjo labai lėtai. Po kelerių metų jų vis dar buvo mažuma, lyginant su bendru jų skaičiumi saloje.

Bet vieną gražią dieną įvyko neįtikėtinas dalykas – visos beždžionės pradėjo plauti bulves upėje! Maža to – tą patį pradėjo daryti ir kaimyninės salos beždžionės.

Netikėtai visos perėmė šį naują įgūdį, šį naują elgesio modelį. Tačiau tai įvyko ne per apmokymą ar pasikeitimą informacija.

Kai kurie mokslininkai, pažangūs mąstytojai ir metafizikai padarė išvadą, kad toks informacijos perdavimas gali vykti per “vieningą morfogenetinį“ arba “kolektyvinį kauzalinį“ lauką, kuris vienija visus vienos rūšies atstovus pasąmonės, arba pirminiame lygmenyje.

Manoma, kad yra dar didesni panašaus pobūdžio laukai, vienijantys visus įvairių rūšių laukus – tokiu būdu suvienijama visa Kūrinija.

Ką tai reiškia mums? Tai reiškia, kad viskas, ką mes darome, veikia ir kitus – žmones, visas gyvybės rūšis ir Visatą.

Tai reiškia, kad kaskart, kai meilė mumyse stipresnė už neapykantą – mes didiname visos žmonijos meilės jėgą. Kiekvieną kartą, kai mes atleidžiame – mes lengviname visų žmonių atleidimo procesą.

Kiekvieną kartą, kai renkamės taiką, tarnystę visų labui ir kitus pozityvius veiksmus – mes palengviname ir kitų žmonių galimybę padaryti tokį patį pasirinkimą.

Tai reiškia, kad kiekviena mūsų mintis, žodis ar poelgis stiprina arba silpnina tam tikras visų mūsų savybes. Tai reiškia, kad iš tiesų visi mes esame Viena, o mūsų mintys, žodžiai ir elgesys formuoja tą vieningą bendrą lauką.

Nedidelė grupė daro poveikį visiems – kad pasikeistų visi, pakanka vienos nedidelės grupės pirminio impulso.

Jei norime gerų pokyčių – reikia pradinės grupės žmonių, kurie suvokia vienybės svarbą, vadovaujasi aukščiausiais žmogiškais principais ir savo darbais tarnauja bendram labui.

Ir tuomet vieną gražią dieną visi vyrai, moterys ir vaikai pabus su aiškiu suvokimu – kad visi mes esame Viena, kad turime rūpintis vieni kitais ir gamta, veikti visų labui…

Jums atrodo, kad tai neįmanoma? Tačiau kito būdo nėra. Tik būti įkvepiančiu pavyzdžiu kitiems…

(Pagal R. E. Nadžemi pasakojimą)

Gero visiems savaitgalio ir saulėtos nuotaikos! 🙂

Norai ir veiksmai

Visi mes norime, kad mus mylėtų tokius, kokie mes esame. Besąlygiškai.
Ir… tuo pačiu keliame kitiems daugybę reikalavimų ir pretenzijų.

Mintys (Ch. I. Chan)

Mintis brėžia gyvenimo liniją.
Mūsų dorybės gimsta iš meilės, o mūsų trūkumai – iš jos nebuvimo.
Tyras gyvenimas ir tyra sąžinė – lyg du sielos sparnai.
Visuose mūsų veiksmuose turi būti pusiausvyra; būti pernelyg aktyviu arba pasyviu – vienodai blogai.
Yra tik vienas Mokytojas – Kūrėjas; visi mes Jo mokiniai.
Išmintis ne žodžiuose, o supratime.
Jei mumyse disharmonija, tai kaip mes galime skleisti harmoniją?..
Meilė gimsta harmonijoje, o iš harmonijos gimsta grožis.

Nesimėtykime purvais

Jei meti į žmogų purvą – atmink, kad jis iki jo gali nenukristi.
O ant tavo rankų pasiliks…

Apie stabilumą (B. Strugackis)

Stabilumas stabilumui nelygu.
Yra stabilus judėjimas link progreso, žinių ir įgūdžių kaupimo, tobulėjimo.
Yra ir stagnacijos stabilumas – užsistovėjimo, pelkės, socialinio puvimo.
Demokratinių principų atsisakymas automatiškai veda į autoritarizmą, o tai reiškia – į stabilią stagnaciją.
Autoritarizmas nekenčia permainų. Jokių.
Todėl, kad kiekviena naujovė yra kūrimas kažko, ko dar nebuvo – o tai autoritarizmui tolygu mirčiai.
Būtent dėl to bet koks autoritarizmas pasmerktas: net prieš savo norą ir pagrindinį tikslą (išsaugoti save be pasikeitimų) jis priverstas… keistis, – arba tapti socialiniais griuvėsiais.
Nes, žinoma, keičiasi viskas. Tai dėsnis… Nors ir lėtai, bet stabiliai keičiasi!

Apie požiūrio tašką (A. Pintas)

Požiūrio taškas nulemia mūsų gyvenimo patirtį.
Jei susitapatiname su požiūrio tašku – jo pakeisti negalime.
Keisdami požiūrio tašką, mes keičiame savo nuostatas apie tai, kas vyksta.
Jei norime pakeisti savo realybę – turime keisti požiūrio tašką.

Išmintis (O. Nolan)

Tą dieną, kai vaikas supranta, kad suaugusieji nėra tobuli, jis tampa paaugliu;
Tą dieną, kai jis jiems atleidžia, jis tampa suaugusiu;
Tą dieną, kai jis atleidžia sau, jis pasidaro išmintingu.

O juk iš tiesų…

– Kai norime išgirsti kažką protingo – mes patys pradedame kalbėti;
– Protingais vadiname tuos žmones, kurie su mumis sutinka;
– Charakteris, kurį vadiname maloniu, susideda iš mandagumo ir falšo;
– Patirtis yra tai, ką gauni, kai negavai ko norėjai;
– Kančia užgrūdina tik stiprius, silpnus ji padaro dar silpnesniais;
– Niekas taip nenuveda į kraštutinumus, kaip aukso vidurio paieškos;
– Nori gražiai kalbėti – išmok gražiai galvoti…

Apie džiaugsmą (N. D. Walsh)

Džiaugsmas – tai save išreiškiantis pats gyvenimas!
Tai, ką jūs vadinate džiaugsmu – yra laisvas gyvenimo energijos tekėjimas.

Visada yra išeitis

Išeities nėra, kai nežinai – ko nori.

Visiems gražaus savaitgalio! 🙂