Kategorija: Mintys

* Tik ta visuomenė, kurioje liaudis turi aukščiausią valdžią, yra tikra laisvės buveinė. Ciceronas

* Tik kvailiai savivalę vadina laisve. Tacitas

* Sodininkas gali nuspręsti, kas geriau morkai, bet niekas negali nuspręsti už kitą žmogų, kas jam geriau. Ž. Sartras

* Laisvė yra galimybė žmogaus esmei, jo dvasiai-sielai, asmenybei gyvenime netrukdomai pasireikšti. Vydūnas

* Nėra žmogaus, kuris nemylėtų laisvės; bet sąžiningas jos reikalauja visiems, o nesąžiningas – tik sau. L. Berne

* Laisvas tas, kas gali nemeluoti. A. Kamiu

* Laisvas žmogus negalvoja apie laisvę. Jis gyvena ir mėgaujasi ja… Laisvė panaši į orą: žmogus nesusimąstydamas juo kvėpuoja. Mes prisimename orą tuomet, kai jo trūksta, kai jis pasidaro sunkus ar dvokiantis, kai žmogus pradeda dusti. Tuomet mes su siaubu prisimename, kad be oro negalima gyventi, kad mes pamiršome jį ir nebranginame, kad jis gyvybiškai reikalingas. Taip ir su laisve. Žmogus negali be jos gyventi; ji jam būtinai reikalinga lyg oras… I. Iljinskis

* Laisvė ir žmogaus orumas – neatsiejami. Ž. Ž. Ruso

* Pasirinkimas visada turi būti laisvas ir nepriklausomas nuo nieko, kitaip tai: pagunda, įtaka, prievarta – bet kas, tik ne pasirinkimas. Laisvės be pasirinkimo nėra. Ošo

* Tirono savybė – žeminti visus, kieno širdis ori ir laisva. Aristotelis

* Be laisvės darbas – kančia, o gyvenimas – lėta mirtis. P. Prudonas

* Laisvė išplaukia iš žmogaus esmės. Kitaip sakant, tikroji laisvė yra vidinė laisvė. Nuo jos priklauso, ar žmogus jausis išoriškai suvaržytas, ar ne. Nėra laisvės, kur vyrauja tamsiosios ir kūniškos (gyvuliškos) žmogaus galios: geismai, aistros ir su jomis susijusios mintys. Vydūnas

* Žmogaus esmė nevaržo ir nenori pavergti kito žmogaus esmės. Priešingai, žmogaus esmė žadina kito žmogaus esmę, ją stiprina ir ramina kito žmogaus tamsiąsias jėgas. Vydūnas

* Išsilaisvinimas nuo vergijos – neatsiejama tautų teisė. Justinianas

* Laisvė – vienintelis charakteringas civilizuotos visuomenės bruožas. L. Mečnikovas

* Laisvė ir palaidumas – priešingos sąvokos. Kvintilianas

* Kas yra laisvė? Švari sąžinė. Meriandras

* Bet kokia laisvė, paminanti kito žmogaus teises, vadinama despotizmu. Kampoamo

* Laisvas žmogus niekuomet neveidmainiauja, jis visada elgiasi sąžiningai. B. Spinoza

* Jei valia sprendimui nulemiama išoriniais objektais – tai ne laisvė, o būtinybė. D. Skotas

* Bet kokios privilegijos – kapas laisvei ir teisingumui. Zoimė

* Yra sena išmintis, kuri rodo kelią į laisvę: Visa, ko norite, kad žmonės jums darytų, jūs jiems darykite. Arba: Nedarykite kitiems to, ko nenorite, kad jums būtų daroma. Tai ir yra tikriausias būdas supratimui apie laisvę, nes taip gyvendami žmonės elgtųsi žmoniškai. Vydūnas

* Jei žmonės iki galo įsigilintų į savo veiksmus ir jų pasekmes sau ir kitiems, pagaliau išsirutuliotų tikrasis laisvės supratimas. Vydūnas

* Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija

Gyveno sau laimė žmoguje ir vargo nematė. Ji mylėjo laisvę, erdvę, polėkį, grožį ir meilę.

Laimė viskame matė vidinį, potencialų grožį, šviesą, tyrumą ir norėjo, kad ir žmogus tai pamatytų, o jis vis atgręždavo ją į šiandieninį išorinį netobulumą, išsigimimą ir tuo “purvu“ nuolat aptaškydavo laimės akis.

Nuoskaudų ir pretenzijų virvėmis žmogus surišo laimės sparnus ir apstatė ją daugybe kliūčių iš apribojimų.

Ir štai laimė nustojo skraidyti – tai dėl surištų sparnų, tai dėl apribojimų kliūčių, kurios kaskart žeidė sparnus kai šie išsilaisvindavo, tai dėl purvo, kuris baigė užlipinti akis.

O skrydis laimei buvo gyvybiškai reikalingas, nes be skrydžio laisvės ji duste duso.

Ir nuo tokio gyvenimo laimė ėmė blėsti, darytis viskam abejinga.

Bėgo laikas, ir laimė taip pasikeitė, kad žmogus negalėjo jos atpažinti. Jam pasidarė liūdna be laimės, ir jis ėmė ją šaukti:

– Laime, kur tu?

– Aš čia, – atsiliepdavo ji.

– Ne, tu “ne laimė“.

– O kas gi aš tuomet?

– Nežinau, bet tu tikrai “ne laimė“, tikrai.

– Na, kaip gi taip, pažiūrėk atidžiau, štai aš – tavo laimė!

– Ne, ne, tu “ne laimė“.

Štai taip, nejučia, laimei prilipo nauja pravardė – “NELAIMĖ“.

Pradėjo žmogus svarstyti – iš kur atsirado ši “nelaimė“ ir kur pasidėjo “jo“ laimė?

Neradęs savyje “savo“ laimės, žmogus pradėjo jos ieškoti išoriniame pasaulyje.

Ir kur tik neieškojo jos žmogus, ir kuo tik nebandė jos prisivilioti: ir skaniu maistu, ir pinigais, ir papuošalais, ir automobiliu, ir prabangiu butu su baldais – tačiau nieko nepadėjo.

Taip ir klaidžioja iki šiol žmogus, ieškodamas laimės ir niekaip negalėdamas jos atrasti.

Ir kaipgi jis ją atras, jei išorėje laimės nėra, jei ji tebėra ten, kur ir buvo – pačiame žmoguje?

Ir taip norisi sušukti: “Pabusk, žmogau! Pakaks ieškoti laimės ten, kur jos nėra. Pažiūrėk, štai – juk ji tavyje. Taip, taip – tai ir yra tai, ką tu dabar vadini nelaime. Kaip? Neatpažįsti? Tai gal pabandyk nuvalyti nuo jos tą purvą, kuriuo ją pats ir aptaškei, išlaisvink jos sparnus ir pašalink apribojimus – kad ji galėtų skristi? Galbūt, tuomet ją atpažinsi?..“

Tikiuosi, tu išgirdai mane, žmogau, ir padėsi savo laimei atgauti laisvę ir tapti savimi! 🙂

Autorius – S. Šepel

Visiems linkiu gražaus žiemiško savaitgalio! 😀

Gyvenimas – neįkainojama vertybė.

Tikimybė, kad pakliūsime į šį pasaulį, praktiškai lygi nuliui.

Pabandykime įsivaizduoti didžiulę virtinę atsitiktinumų, kurios atvedė mus į šį pasaulį…

Mūsų tėvai galėjo nesusitikti, galėjo nepamilti vienas kito, su jais dešimtis kartų galėjo bet kas nutikti…

Padalinkime visa tai dar per kelias kartas. Pridėkime karus ir ligas…

Nei jūsų, nei manęs čia galėjo ir nebūti.

Buda apie tai sakė: “Iš visų galimų įsikūnijimų (augalo, gyvūno…) pats rečiausias – tapti žmogumi, todėl mes turime kuo pilniau išnaudoti šią galimybę.“

Jis palygino tai su vėžliu, gulinčiu jūros dugne ir apyranke, plūduriuojančia paviršiuje: kartą per kelis šimtus metų vėžlys išnyra į paviršių, ir labai retai jo galva pataiko įsmukti tiesiai į apyrankę.

Buda sakė: “Ne dažniau, kaip situacijoje su vėžliu ir apyranke, mes tampame žmonėmis.“

Todėl – branginkime savo gyvenimą!

Žvelkime į jį kaip į neįtikėtiną, stulbinančią, itin retą dovaną.

Būkime dėkingi už ją.

Mūsų gyvenimas nuolat, nesustodamas juda į priekį… Todėl negalime dabar, kol, tarkim, nuotaika bloga, trumpam sustabdyti gyvenimo tėkmę, o paskui, kai nuotaika pagerės – pragyventi sukauptą laiką.

Mūsų valioje nuspręsti – kam skirsime savo gyvenimo laiką, kuo užpildysime kiekvieną akimirką, ką dovanosime šiam pasauliui…

Mylėkime gyvenimą.

Kiekvieną akimirką išgyvenkime sąmoningai, dovanokime šiam pasauliui gražiausias mūsų dvasios savybes.

Gyvenimas – didžiausia dovana.

Mes gimėme Žmonėmis. Išlikime Žmonėmis!

(pagal D. Černyševo alegoriją)

Gražaus artėjančio savaitgalio! 🙂

Sveiki!

Į kiekvieno žmogaus gyvenimą ateina šis laikas – atsisveikinimo laikas.

Nuo tavęs NIE-KO nepriklauso!

Tu gali muštis galvą į sieną, ginčytis, nesutikti – JIE IŠEINA.

Ir tavo gražus, bet silpnas balselis NIEKO NEPAKEIS.

Iš pradžių atrodo, kad štai… dar liko kelios dienos…

Tu lyg ir sulėtini nenumaldomą laiko tėkmę…

Paskui – kelios valandos…

Po to – minutės…

O paskui VVVIENS. Ir viskas. Jūs jau ne kartu.

Ir net jei tam ruošiesi, nepagausi tos akimirkos.

Tarsi stebėtum elektroninio laikrodžio rodomą laiką ir bandytum pagauti momentą, kai vienas skaičius keičia kitą – tu lauki, lauki… bet kažkodėl visada praleidi akimirką, kai tai įvyksta.

Sudie…

Tu gali kaip įmanydamas įrodinėti jiems savo ištikimybę, bet yra stipresni už tave dalykai.

JIE IŠEINA!

VISKAS! PAKAKS ŽLIUMBTI!

Tavo žodžiai nieko nepakeis.

Jie išeina.

Jie išeina į saulėlydį ir jau neatsigręš.

Pasakyk jiems – SUDIE.

Sudie…

Jie išeina.

Netrukdyk jiems, jie VIS VIEN IŠEIS!

Jie išeina.

Atleisk jiems, jie padarė VISKĄ, KĄ GALĖJO.

Ir tame, ką jie darė – YRA IR TAVO INDĖLIS.

Jei kažkas buvo ne taip – TAME YRA IR TAVO ATSAKOMYBĖ, PRADĖK NUO SAVĘS!

Jie išeina.

Atleisk jiems…

Sudie…

Sudie išeinantiems metams – juose buvo daug gero, o sunkumai padarė mus stipresniais…

Sudie…

Sudie 2013-ieji, mes buvome kartu taip ilgai, kad supratome – mums jau laikas skirtis…

Mes verkėme šiais metais ir juokėmės…

Mes nugalėjome ir pralaimėjome…

Mes daug išmokome…

Sudie, 2013-ieji.

Šiais metais kažkas prarado, kažkas atrado.

Kažkas dar nesuprato, kad dėka savo praradimų tapo laisvas.

Kažkas iki šiol nė neįtaria, koks pavojingas jo atradimas…

Beje, visa tai mes aptarsime jau 2014-ais!

O dabar – IKI-2013-ieji-VISOGERO! :))))))))))))

Jūs savo vaidmenį ATLIKOTE!

Mes visada jus mylėsime!

Aš prisiminsiu jus visą gyvenimą.

Beje – KAIP IR VISUS KITUS PRAĖJUSIUS METUS!

P. S. Mes atsisveikinome, greitai švęsime sutikimą 😉

Nuoširdžiai Jūsų ir visada su Jumis :),
Kūrinija

Būti ar nebūti Žmogumi?

Ką tu vadini Žmogumi?

Tokią būtybę, kuri viskuo panaši į milijonus kitų būtybių? Vienodai galvojantys, vienodai veikiantys, vienodai svajojantys. Su vienodais minčių ir jausmų “antspaudais“.

Esi tragiškų įvykių liudininkas: pasaulis pradėjo vadovautis roboto psichologija. Automatiškai atliekami darbai nepadaro žmogaus Žmogumi. Nejaugi tu nori būti robotu? Nejaugi tavo draugai, tavo mylimi žmonės ir tavo vaikai to nori?

Ne!

Ką tuomet reikia padaryti?

Ištaisyti blogą priežastį ir išsigelbėti nuo blogos pasekmės.

Pabusti!

Tu – žmogus.

Individualybė ar standartas? Jei tu nepakartojamas, tai kodėl beveidis?

Žmogau! Pasaulis aplink tave nežmoniškas. Todėl jis žiaurus ir veidmainiškas. Nežmoniškumas visada veidmainiškas. Ši jėga neturi jokio kito ginklo, tik melą.

Pabusk!

Tu lengvai atpažinsi klastingas jėgas. Jos mėgsta minią. Jos melą pastato prieš žmogų. Sutveria auksuotus stabus ir daiktus, ir apgaulę, ir kelią į paleistuvystę, ir viską vainikuojantį nepasotinamą godumą.

Kodėl “žmonišku“ vadini pasaulį, kur padorumą pakeitė bedvasės taisyklės?

Pabusk! Žadink tuos, kurie kietai įmigę. Kas dar gali iš siaubingos nelaisvės ištrūkti.

Ir dar. Pažadinti galima tik vieną kartą. Lyg augalo daigą gyvenimui. Ir kelio atgal nėra. Tik kelias nuo grūdo iki grūdo.

Tikra pagalba ateina tik vieną kartą. Vieną kartą ir visiems laikams.

Pabusk greičiau!

Gyvenimas – tai tiesiog meilė!

Jokios revoliucijos gyvenimui nereikalingos. Todėl, kad Gyvenimas – tai tiesiog meilė.

Tegul žydi ir tampa vis gražesnė įvairiaspalvė mūsų bendro likimo pieva! Čia viskas turi būti harmoninga, viskas turi būti savo vietose. Kultas neturi išstumti kultūros. Aukštesniųjų vertybių neturi keisti menkavertės. Vieningo tobulumo siekio negalima skaidyti į daugybę tikslų-aklaviečių. Dalinti nedalomą pasaulį į “elitą“ ir “prasčiokus“.

Šlovinti ir garbinti apverstą aukštyn kojom pasaulį gali tik tamsiosios jėgos.

Atėjo laikas Žmoniškumui.

Laikas atsikratyti gėdingų ir žeminančių priklausomybių. Išsilaisvinti nuo dvasinių ir intelektualių grandinių!

Apsižvalgyk aplink. Pažvelk į save. Ar žmoniškai bendrauja žmonės? Ar žmoniškai elgiasi su savo maitintojais – žeme ir dangumi?

Civilizacija žino, kas yra “nesugrįžimo taškas“. Tai riba, už kurios nuopolis neišvengiamas, o buvusios pusiausvyros atstatymas neįmanomas.

Žmogus – ne mašina. Nors jau tampa būtybe, susitapatinusia su mašinos logika ir psichologija.

Žmogus – tai gyvenimas! Sugrįžimo taškas – tai tavo vidinis pasaulis!

Iš bet kokių išbandymų išeisi tvirtas, jei tavo vidinis pasaulis – tavo Namai.

Žmogau! Pats savyje atskirk grožį nuo išsigimimo. Nusipurtyk marą nuo savęs. Matai paukščius danguje? Jie be grandinių ir pančių. Nes turi sparnus.

Atsikratyk menko, siekdamas aukštumų!

Pabusk! Pabudimas – nelengvas. Žmonės miega dieną, metus, amžius ir tūkstantmečius. Ir, rodos: taip gera tame sapne!

Bet – pabusk!

Žmogau, pabusk Žmogumi! Ir kitus pažadink.

Ir bus Šviesa! Tik Šviesa! Ir nieko, išskyrus Šviesą!

(Mintys iš L. Rodnovo “Žmogaus manifesto“)

Kartą trys keliautojai priėjo aukštą kalną ir nusprendė į jį įkopti.

Pirmasis išsirinko takelį, vedantį aplink kalną.

Ėjo, ėjo jis tuo takeliu, kol neteko jėgų.. Pradėjo jis melstis Dievui – kad padėtų jėgas sugrąžinti.

Ir staiga atsirado prieš jį Angelas ir tarė: “Sunku tau su nešuliu keliauti, ir dar aplinkiniu keliu.. Dievas išgirdo tavo prašymą ir atsiuntė tau į pagalbą ramentus.“

Padėjo Angelas ramentus ant tako ir dingo. Keliautojas su džiaugsmu čiupo ramentus ir nuklibinkščiavo toliau: “Vis lengviau, nei iš nuovargio šliaužte šliaužti..“

Tačiau neilgai ramentai tarnavo – suskilo, sulūžo, besiremdami į aštrius akmenis. Nuliūdo keliautojas ir vėl pradėjo melsti pagalbos..

Ir – vėl Angelas jam pasirodė! Bet šį kartą nė žodžio neištarė, tik pasiėmė sulaužytus ramentus ir dingo. O keliautojas staiga kažkokiu stebuklingu būdu kalno papėdėje atsidūrė..

Antrasis gi keliautojas nemažai laiko praleido, kol ieškojo lengviausio kelio į kalno viršūnę.

Ne vieną kartą apėjo jis kalną ir pagaliau pamatė nuolaidų pakilimą tiesiai į viršų.

Apsidžiaugė keliautojas, lengvą kelią suradęs ir pradėjo kilti. Tačiau neilgai jo džiaugsmas truko: pasirodo, nuolaidų pakilimą vidurkelyje užtveria neįveikiama akmeninė siena.

Teko ir antrajam keliautojui leistis į pakalnę..

O trečiasis keliautojas, palikęs visą nereikalingą nešulį pakalnėje, pradėjo ryžtingai kopti į kalną.

Jis kopė vis aukščiau ir aukščiau, semdamasis stiprybės iš savo nesudrumsčiamo tikėjimo, meilės ir dvasios išminties.

Ten, kur kitas sustotų, jis kilo toliau, nes niekada neabejojo Aukščiausiąja pagalba – todėl visada ir viskame jos palaikymą ir paramą turėjo :)..

(Autorius nežinomas)

Visiems gražių dienų :)!

* Keistas metų laikas atėjo: ryte – naktis, vakare – naktis.. O dieną aš dirbu..

* Graži moteris paprastai turi dvi manijas: didybės maniją ir persekiojimo maniją.

* Moterys myli ausimis, o vyrai – akimis. Gal todėl moterys dažosi, o vyrai – meluoja?

* Niekam nebus gera su jumis, kol jums su savimi nebus gera.

* Kosmetika – tobulumo iliuzija.

* Moterų kosmetika – “pudra“ vyrų smegenims.

* Jei reaguosi į viską, ką apie tave kalba – visą gyvenimą blaškysies tarp pjedestalo ir patvorio.

* Pykti ant kitų – tas pats, kas išgerti nuodų ir tikėtis, kad jie nunuodys kitus.

* Žmonių nusivylimo priežastis – jie skaičiuoja, kiek dar reikia padaryti, vietoje to, kad pamatytų – kiek jau padarė..

* Viskas paprasta: atiduokite su džiaugsmu, priimkite su dėkingumu. Dovanokite šviesą, ir tamsa išnyks..

* Vienatvė – kai tu visada žinai, kur padėti tavo daiktai.

* Pasaka – kai veda varlę, o ji virsta karalaite. Realybė – kai viskas atvirkščiai..

* Reklama – kai mums rodo, be kokios gausybės daiktų mes galime kuo puikiausiai apsieiti..

* Kartais moteris už vairo – lyg dievaitė: ji vairuoja, o vyras meldžiasi.

* Net jei žinios dalinamos nemokamai – ateiti reikia su savo tara!

* Girdėjau, kad lieknėjimui padeda anglis. Tik nesupratau: ją reikia gerti ar nešioti?

* Vienintelis žmogus, kuriam tu visada liekna ir alkana – tai močiutė!

* Svarbiausias dietoje – miegas. Jei tik laiku neužmigai – viskas, persivalgei!

* Nėra apkūnių moterų – tiesiog jų svoriui nepakanka ūgio..

* Šiuolaikinės moterys dažniau slepia savo svorį, o ne amžių.

* Dieta – viena iš veiksmingiausių apetitą gerinančių priemonių.

* Sveikata – tai santykis tarp jūsų ir jūsų kūno.

* Senatvė – kai kitų gyvenimas domina labiau, nei savo.

* Pagyvenęs žmogus – kai į pensiją dar per jaunas, bet per senas, kad gautų kitą darbą.

* Atsiradus internetui, atsirado galimybė pasiklysti neišeinant iš namų..

* Internetas – tinklas, į kurį pakliuvo viso pasaulio žmonės.

* Internetas – virtuali planeta su didžiule traukos jėga.

* Virtuali realybė – gyvenimo būdas be gyvenimo.

* Namuose, kur yra vaikai, idealiai švaru gali būti tik vazelėje, kurioje buvo saldainiai.

* Humoras – tiesa saugiomis dozėmis :).

(mintys iš interneto)

Visiems smagaus savaitgalio! 😀

Kartą penki išminčiai pasiklydo miške. Jie pradėjo tartis – kaip atrasti kelią namo.

Pirmasis pasakė:

– Aš eisiu į kairę – taip liepia mano intuicija.

Antrasis tarė:

– O aš eisiu į dešinę, nes į dešinę eiti teisinga!

Trečiasis pasakė:

– Aš keliausiu atgal – taip greičiau atrasiu kelią.

Ketvirtasis pasakė:

– Aš eisiu į priekį, nes reikia judėti toliau, juk miškas turi pabaigą, ir tuomet turėtų atsiverti kažkas naujo..

Penktasis tarė:

– Jūs visi neteisūs! Yra geresnis būdas. Palaukite manęs..

Jis surado patį aukščiausią medį ir įlipo į jį. Kol jis lipo – išminčiai išsiskirstė kas sau, kiekvienas į pasirinktą pusę.

O iš viršaus jis pamatė, kur reikia eiti, kad greičiau išeitų iš miško. Jis net galėjo numatyti, kaip ir kada pasieks pamiškę kiti išminčiai.

Staiga jis suprato, kad pakilo virš problemos ir pamatė geriausią sprendimą! Jis žinojo, kad viską padarė teisingai. O kiti – ne.. Jie buvo užsispyrę, todėl nepaklausė jo. Jis pasijuto tikriausiu Išminčiumi! Bet jis klydo..

Visi pasirinko teisingą kelią.

Tas, kuris pasuko į kairę – pateko į pačią tankynę.. Jam teko badauti ir slėptis nuo laukinių žvėrių. Bet jis išmoko gyventi miške, jis tapo miško dalimi, todėl galėjo to išmokyti kitus.

Tas, kuris pasuko į dešinę – sutiko plėšikus. Jie atėmė iš jo viską ir privertė kartu plėšikauti.. Bet laikui bėgant jis palengva pažadino plėšikų širdyse tai, ką jie seniai pamiršo – atjautą ir žmoniškumą. Plėšikų atgaila buvo tokia nuoširdi ir stipri, kad ilgainiui jie ir patys pradėjo daryti gerus darbus!

Tas, kuris grįžo atgal – pramynė miške takelį, kuris greitai virto plačiu taku ir neleido niekam miške pasiklysti.

Tas, kuris tiesiai nuėjo – tapo atradėju: jis pabuvojo vietovėse, kur dar niekas nebuvo ir atvėrė žmonėms naujas galimybes, naujas žemes, naujus augalus ir nematytus gyvūnus..

Na, o tas, kuris užlipo į medį – tapo greitų sprendimų specialistu. Į jį kreipėsi tie, kas norėjo greitų savo problemų sprendimų, bet negalėjo atrasti jų patys.

Štai taip visi išminčiai padarė teisingus pasirinkimus ir todėl kiekvienas įvykdė savo pašaukimą.

(Autorius nežinomas)

Visiems saulėtos nuotaikos ir gero savaitgalio :)!

Yra toks Gilės principas, kuris teigia, kad iš gilės gali išaugti tik ąžuolas. Atrodytų – akivaizdu, bet.. tik augmenijos pasaulyje.

Gilės principas byloja, kad lengvai ir greitai augame ir tobulėjame tuomet, kai mūsų vystymasis susietas su prigimtinėmis savybėmis. Kitaip tariant – kaip ir augaluose, kiekviename žmoguje glūdi jo unikalumo “sėklos“.

Todėl turime mokytis įžvelgti žmonėse jų prigimtinių, unikalių gebėjimų užuomazgas. Bet dauguma žmonių yra įsitikinę, kad gali pakeisti kitus taip, kaip jiems norisi!..

Štai kad ir įvairūs “gyvenimo guru“: Gilės principą jie supranta atvirkščiai. Jie žiūri į tą mažą užuomazgą žmoguje ir sako jam: “Gile, aš manau, kad tu turi didelį potencialą. Truputis mokymų, truputis darbo – ir tu tapsi dideliu.. klevu!“

Bet juk gilė gali tapti tik ąžuolu – nuostabiu, stipriu ąžuolu – jei teisingai jį auginsime ir prižiūrėsime..

Kiek vėliau toks “guru“ pamoko: “Gile, tau dar reikėtų padirbėti ties klevo savybių vystymu! Rekomenduoju paklausyti daktaro Klevo Vincento Medžiou kasetę apie pozityvaus mąstymo galią klevams. Ir dar būtinai nusipirk knygą apie visų laikų nusipelniusius klevus – kad pasimokytum iš jų pavyzdžio. Patarčiau tau daugiau bendrauti su klevais, stebėti juos ir mokytis elgtis kaip jie.. Ir dar – parašiau tau afirmacijas, kurias privalai skaityti kasdien: “Aš klevas, aš galingas ir aukštas klevas! Aš nuostabus ir protingas klevas! Aš pats geriausias klevas pasaulyje!..“

Kaip manote – kas išaugs iš tokios gilės? Turbūt pagalvojote, kad ąžuolas? Taip, žinoma, bet.. labai silpnas ir nepasitikintis savimi ąžuolas – juk jam nuolat tvirtino, kad blogai būti tuo, kuo jis yra.. Jam nuolat aiškino, kad jam būtina tapti kažkuo kitu – tuo, kuo jis negali tapti.

O kas, jei būtų kitoks guru? O kas, jei jis tiesiog pagalvotų prieš mokydamas: “Pirmiausiai turiu išsiaiškinti, kokie šio žmogaus prigimtiniai gabumai. Ir kaip aš galiu padėti jam juos išvystyti?..“

Ir tik tuomet pasakytų gilei: “Tu esi ąžuolas, ir aš tau padėsiu išugdyti geriausias tavo savybes.. Štai tau knyga ir paskaitos apie ąžuolo vystymosi ypatumus, jo unikalias savybes. Štai praktikos ir pratimai. Aš šalia, jei kils klausimų – kreipkis..“

Jei kiekvienas mokytojas ar guru taip elgtųsi – visi jų mokiniai augtų ir vystytųsi lengvai ir džiaugsmingai. Tai lyg sėklos sodinimas į derlingą žemę ir rūpestinga priežiūra auginant tai, kas jau joje yra..

Jei mokame pamatyti savyje ir žmonėse tokias “sėklas“ – mes gerbiame žmones ir priimame juos tokius, kokie jie yra. Tuo pačiu mes padedame jiems vystyti gamtos dovanotus gebėjimus. O tai reiškia – leidžiame išsiskleisti jų aukščiausiam potencialui!..

(Pagal Dž. Ketkart alegoriją)

Visiems visiems gražaus artėjančio savaitgalio :)!

* Su interneto atsiradimu klausimas “ką veikti?“ išnyko. Vietoje jo iškilo kitas klausimas: “kaip išsimiegoti per 4 valandas?“

* Vikipedija: “aš viską žinau!“ Google: “aš viską atrasiu!“ Internetas: “aš čia svarbiausias!“ Elektra: “nejuokinkite, vaikai!“

* Kaip uždirbti interneto pagalba? Paprastai:
1. Išjungiame internetą.
2. Einame į darbą.

* Košę galvoje kartais reikia pamaišyti.. kad neprisviltų..

* Neįmanoma per vieną dieną pakeisti gyvenimo. Bet per vieną dieną galime pakeisti mintis, kurios pakeis gyvenimą.

* Darbe prašo nervus palikti namuose. Namuose prašo nervus palikti darbe. Tai kur gi juos dėti?!

* Sunku ginčytis su psichiatru: tu jam – mintį, jis tau – diagnozę.

* Yra puiki trijų “N“ taisyklė: NĖRA NIEKO NEĮMANOMO!

* Sėdintis ant kalno viršūnės žmogus nenukrito ten iš dangaus..

* Tinginio gyvenimo principai:
Pamilk savo lovą kaip save patį.
Jei matai, kad kažkas ilsisi – padėk jam.
Darbas – šventas dalykas, neliesk jo.
Jei kažką gali padaryti rytoj – nedaryk šiandien.
Jei nori padirbėti – prisėsk, pasėdėk.. – ir noras praeis.
Jei darbas – sveikata, tuomet lai dirba norintys pasveikti.
Žmonės gimsta pavargę, o gyvena tam, kad pailsėtų..

* Besigrožėdami miražu, nepražiopsokite oazės!

* Gyvenime nėra repeticijų, kiekvienas momentas – improvizacija.

* Kai nemalonumai praeina, svarbiausia – nesekti jiems iš paskos..

* Jei vikšras laikytųsi praeities, jis niekada netaptų drugeliu.

* Moteris visada atras ką pasakyti.. net jei niekas su ja nekalba.

* Jei moteris tyli – klausykite ypač įdėmiai.

* Feminizmas – iki pirmo sutikto tikro vyro, komunizmas – iki pirmo asmeninio kapitalo, ateizmas – iki pirmo kratymo lėktuve.

* Pasaulyje daugybė gražių vietų, bet pati mieliausia – ten, kur tavęs laukia!

* Kaip puiku, kad yra žmonės, su kuriais pabendravus, atsiveria antras kvėpavimas, vėl nušvinta saulė ir pasaulis atrodo nuostabus! Bet.. kai kurie žmonės – kaip debesys: kai jie išeina, prasideda gera diena..

* Klysti – žmogiška, atleisti – dieviška!

* Tai, ką galite ramiai priimti – jau nebevaldo jūsų..

* Nedeginkite senų tiltų – gali prireikti, geriau sudeginkite senus grėblius!

* Jei plastikinis paketas suyra per 500 metų, o asfaltas per vieną žiemą – tuomet gal geriau dengti kelius plastikiniais paketais?..

* Viskas bus gerai! Teoriškai. Praktiškai. Logiškai. Intuityviai. Statistiškai. Pagal didžiųjų skaičių teoriją. Pagal.. bet kokiu atveju – bus gerai!

* Žmogui tiek nedaug reikia laimei – bet tiek daug reikia, kad žmogus tai suprastų..

* Jei jūs skaitote šį tekstą – žinokite: jūsų gyvenime prasidėjo šviesus laikotarpis! Atminkite: jūs nepametėte savo šypsenos, ji visada su jumis, tik jūs pamiršote šypsotis :)..

* Ir dar – svarbu! – įpraskite ryte sau pasakyti: “Laime, laikas keltis!“

* 🙂

Dovanokime vieni kitiems šypsenas – savo širdies šilumą :).. Gražaus visiems savaitgalio :)!