Gyvenimo “kampai“

Keliavo kartą žmogus per miestą. Ėjo, ėjo ir staiga pastebėjo, kad jis niekur nejuda, bet žingsniuoja sau vietoje..

Apsižvalgęs suprato, kad beeidamas įsispraudė į kampą, o kelio atgal visai nesimato..

Jis taip nuliūdo, kad prisėdo, o paskui prigulė.. ir užmigo. Žmogus susapnavo, kad ir toliau keliauja pirmyn, kad nėra jokių akligatvių ir kampų. Jam taip patiko sapnuoti, kad nusprendė toliau miegoti ir nepabusti.

Kitas žmogus bekeliaudamas taip pat atsidūrė kampe. Jis buvo atkaklus ir valingas, todėl nusprendė kovoti su kampu. Kovojo, kovojo, prigalvodamas vis naujus kovos būdus. O bekovodamas visai pamiršo savo ankstesnį tikslą – eiti pirmyn..

Netrukus dar vienas žmogus priėjo kampą. Jis pamatė, kad jis ne vienas tame kampe – susipažino su visais, išgirdo jų istorijas, užjautė juos, o kiti užjautė jį..

Jis net apsidžiaugė, nes pasijuto kolektyvo dalimi! Visus suvienijo bendra bėda, jie nuolat kalbėjo apie kampus, apie kovą su jais ir būdus juose išgyventi.

Į kampą ir toliau plūdo žmonės.. Kai kurie net pradėjo kovoti dėl geresnės vietos kampe!

O vienas žmogus kampe taip sielojosi, kad net gyvenimas jam jau atrodė nemielas, ir jokia aplinkinių paguoda nepadėjo..

Nelaimėlį pamatė į kampą užklydęs naujas žmogus ir pasakė: “Nėra jokių kampų, tu pats susigalvojai sau kampą ir atsisėdai į jį!“

“Ne! – nesutiko nelaimingasis, – “Kaip gi šitaip?!. Štai – kampas, štai – aš, ir nėra iš čia jokios išeities!“

Ir čia priėjo praeivis, kuriam visa tai iš šalies labai keistai pasirodė: “Gal jūs ir teisūs, bet pagalvokite, kas geriau – melas apie tai, kad nėra kampų, ar tiesa apie tai, kad esi įspraustas į kampą? Ir, apskritai – ko jūs čia visi stovite?..“

Visi nutilo. O nelaimėlis trumpam susimąstė, apsižvalgė, pažiūrėjo į dangų, į aplinkinius ir – žengė žingsnį, kitą.. tolyn nuo kampo!

Ir staiga pajuto didelį palengvėjimą ir užplūstantį džiaugsmą: pagaliau jis eina!.. Tiesa jį išlaisvino, ir atsivėrė Kelias, kurio jis nematė, stovėdamas kampe!

“Neatsigręžiant!“ – dar šmėstelėjo mintis, nors.. akies krašteliu pamatė, kad ir visi kiti – iš pradžių nedrąsiai, bet pradėjo skirstytis.. “Pirmyn, tik pirmyn!“ – dainavo jo širdis :)..

Visiems gražaus savaitgalio :)!

Reklama

2 mintys apie „Gyvenimo “kampai““

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s