Pasaka apie vikšrus ir drugelį

Vieną gražią dieną penki vikšrai savo asmeninės metamorfozės išvakarėse pamatė skrendantį drugelį.

Vikšras-ortodoksalus konservatorius pasipiktino:

– Tai neteisėta ir amoralu! Reikia areštuoti šitą neatsakingą būtybę ir pasodinti už grotų. Tegul šliaužioja žeme, kaip ir mes visi!

Vikšras-technokratas pažvelgė į drugelį, sunkiai atsiduso ir liūdnai ištarė:

– Aš niekada netapsiu vienu iš jų!

Vikšras-progresyvus liberalas retoriškai riktelėjo:

– Kaip šis lengvabūdiškas padaras išdrįso skraidyti, kai kiti vikšrai to negali?.. Laisvę ir teisę skraidyti vikšrams!

Vikšras-budistas reikšmingai pratęsė “OM“ ir atsiribojęs teištarė:

– Man nereikia sparnų, kad skraidyčiau. Pakanka atsisėsti į lotoso pozą, ir aš išskrendu į astralą…

O vikšras-krikščionis persižegnojo ir priekaištingai pareiškė:

– Jei Viešpats pageidautų, kad vikšrai skraidytų – duotų jiems sparnus!“

… Atėjo laikas ir – visi vikšrai virto drugeliais…

O kai jie išskleidė sparnus ir pasileido į pirmą savo skrydį – visiškai pamiršo savo ankstesnius klaidingus įsitikinimus ir net tai, kad jie kažkada šliaužiojo žeme..

(Pagal T. Liry alegoriją)

Visiems linkiu saulėtos nuotaikos! 😀

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s