Kaip beždžionės išmoko bulves plauti

Nedidelėje saloje šalia Japonijos mokslininkai tyrinėjo beždžionių elgesį.

Ant smėlio jie reguliariai paberdavo bulvių beždžionėms. Jos labai mėgo bulves, bet smėlis burnoje, žinoma, joms nepatiko.

Eksperimento pradžioje viena maža beždžionėlė atrado, kad bulves galima plauti upėje – tuomet nėra smėlio burnoje.

Ši beždžionėlė pradėjo nuolat plauti bulves, ir netrukus kitos jaunos beždžionėlės pasekė jos pavyzdžiu. Taip pat kai kurių jaunų beždžionėlių tėvai pasekė jų pavyzdžiu.

Tačiau plaunančių bulves beždžionių buvo labai mažai, o jų kiekis didėjo labai lėtai. Po kelerių metų jų vis dar buvo mažuma, lyginant su bendru jų skaičiumi saloje.

Bet vieną gražią dieną įvyko neįtikėtinas dalykas – visos beždžionės pradėjo plauti bulves upėje! Maža to – tą patį pradėjo daryti ir kaimyninės salos beždžionės.

Netikėtai visos perėmė šį naują įgūdį, šį naują elgesio modelį. Tačiau tai įvyko ne per apmokymą ar pasikeitimą informacija.

Kai kurie mokslininkai, pažangūs mąstytojai ir metafizikai padarė išvadą, kad toks informacijos perdavimas gali vykti per “vieningą morfogenetinį“ arba “kolektyvinį kauzalinį“ lauką, kuris vienija visus vienos rūšies atstovus pasąmonės, arba pirminiame lygmenyje.

Manoma, kad yra dar didesni panašaus pobūdžio laukai, vienijantys visus įvairių rūšių laukus – tokiu būdu suvienijama visa Kūrinija.

Ką tai reiškia mums? Tai reiškia, kad viskas, ką mes darome, veikia ir kitus – žmones, visas gyvybės rūšis ir Visatą.

Tai reiškia, kad kaskart, kai meilė mumyse stipresnė už neapykantą – mes didiname visos žmonijos meilės jėgą. Kiekvieną kartą, kai mes atleidžiame – mes lengviname visų žmonių atleidimo procesą.

Kiekvieną kartą, kai renkamės taiką, tarnystę visų labui ir kitus pozityvius veiksmus – mes palengviname ir kitų žmonių galimybę padaryti tokį patį pasirinkimą.

Tai reiškia, kad kiekviena mūsų mintis, žodis ar poelgis stiprina arba silpnina tam tikras visų mūsų savybes. Tai reiškia, kad iš tiesų visi mes esame Viena, o mūsų mintys, žodžiai ir elgesys formuoja tą vieningą bendrą lauką.

Nedidelė grupė daro poveikį visiems – kad pasikeistų visi, pakanka vienos nedidelės grupės pirminio impulso.

Jei norime gerų pokyčių – reikia pradinės grupės žmonių, kurie suvokia vienybės svarbą, vadovaujasi aukščiausiais žmogiškais principais ir savo darbais tarnauja bendram labui.

Ir tuomet vieną gražią dieną visi vyrai, moterys ir vaikai pabus su aiškiu suvokimu – kad visi mes esame Viena, kad turime rūpintis vieni kitais ir gamta, veikti visų labui…

Jums atrodo, kad tai neįmanoma? Tačiau kito būdo nėra. Tik būti įkvepiančiu pavyzdžiu kitiems…

(Pagal R. E. Nadžemi pasakojimą)

Gero visiems savaitgalio ir saulėtos nuotaikos! 🙂

Žmonijos valdymo metodai (II dalis)

Valdymas per nevalstybines struktūras. Tai įvairios transnacionalinės korporacijos ir bankai, klubai, slaptos ložės ir ordinai ir t.t.. Tokių organizacijų kuluaruose nubrėžiami pagrindiniai žmonijos ateities kontūrai.

Valstybinės struktūros. Dauguma šiuolaikinių valstybių jau tapo fikcija, o politinis “elitas“ vykdo “užkulisių“, t.y., nevalstybinių struktūrų valią. Beveik kiekvienam valstybės veikėjui yra spaudimo svertai: kažkas slaptų sąskaitų turi, kažkas nuodėmių, kažkas nuslėptų mokesčių ar turto, ir pan.

Partijos, tame tarpe ir “opozicinės“ – sukurtos dirbtinai ir atlieka tam tikrą vaidmenį. Jos keičiasi vietomis ir metų metais “lyderiauja“. Sąžiningi, pasiryžę dirbti tautos labui žmonės visapusiškai žlugdomi ir neprileidžiami prie baigiamųjų patekimo į valdžią etapų.

Švietimo sistema. Beveik visos geros vaikų savybės – žingeidumas, iniciatyvumas, kūrybingumas – mokymosi procese sugriaunamos. Tokia sistema skirta nemąstančio “planktono“ formavimui, kurio interesai – pinigai, lytinis palaidumas, alkoholis, sporto varžybų ir koncertų stebėjimas, dykinėjimas.

Diegiami įvairūs dirbtinai sukurti jaunimo judėjimai – pankai, gotai, skinai ir pan., – ir tokiu būdu “kanalizuojama“ jaunimo kūrybinė energija.

Masinės informavimo priemonės. Melas, tiesos nutylėjimas, faktų iškraipymas ir daugybė nereikalingos, nereikšmingos ir kenksmingos informacijos. Diegiama griovimo programa per filmų ir įvairių šou “herojus“ – rūkymo ir alkoholio propaganda, keiksmažodžiai, palaidumas, grubumas, žiaurumas.

Labai retas šios srities darbuotojas užsiima tikru visuomenės informavimu ir švietimu.

Ekonomika, finansai. Sukurtas “auksinio veršio“ (pinigų) kultas, kurio dėka žmonės paverčiami vartotojais. Matuojama pinigais ir perkama bei parduodama jau beveik viskas: ne tik daiktai, bet ir santykiai, jausmai, bendravimas, sąžinė, pagalba, dėmesys, gyvenimas… O kreditų aukomis tapo ne tik daugybė žmonių, bet ir beveik visos pasaulio valstybės.

Sąmoningas natūralios sistemos “žmogus-gamta“ sąveikos griovimas. Žmonėms įskiepytas vartotojiškas požiūris į Gamtą, nes sukurta barbariška gamtos resursų išnaudojimo ekonomika. Jie atskirti nuo Gamtos, apgyvendinti megapoliuose, kur neįmanomas normalus ir sveikas gyvenimas. Žmogus atskirtas nuo natūralių sveikatos šaltinių: saulės, vandens, žemės, oro ir visos Gamtos.

Laisvalaikio degradacija. Žmogus gyvena nenormaliai, nes didžiausią savo gyvenimo dalį priverstas skirti tik pinigų uždirbimui. O likęs laikas skiriamas kelionei į ir iš darbo, kelioms valandoms prie televizoriaus ar kompiuterio ir miegui. Per laisvadienius – tolimesnis savęs griovimas: alkoholis, naktiniai klubai…

Apskaičiuota, kad normaliam ir sveikam organizmo ir psichikos funkcionavimui žmogus turėtų dirbti 4-5 valandas per parą, o likusį laiką skirti fizinei kultūrai, bendravimui, savišvietai, kūrybai, poilsiui gamtoje.

Sveikatos apsaugos ir medicinos degradacija. Totalinis vaistų vartojimas išprovokavo masę mutacinių susirgimų ir žmogaus imuninės sistemos nusilpimą. Gydomos pasekmės, simptomai, ir tik gydytojai entuziastai kalba apie ligų profilaktiką. Niekas neužsiima visuotinu sveikos gyvensenos sistemų diegimu.

Genocido priemonės. Sunku rasti kitą įvardinimą, žinant jų poveikį žmogaus organizmui – tai alkoholis, tabakas ir kiti narkotikai, chemizuotas ir genetiškai modifikuotas maistas. Kita vertus – turime pagaliau viską pradėti vadinti savo vardais.

Ginklai, masinio naikinimo priemonės. Jais žmones užmušinėja ir nuolat gąsdina mirties grėsme. Karai, terorizmas, perversmai, revoliucijos, kriminaliniai nusikaltimai… Visa tai sukelia baimę, siaubą ir netikrumą dėl ateities, atima gebėjimą aiškiai mąstyti, ir tuo pačiu padaro žmones lengvai valdomus.

(Mintys iš įvairių paskaitų ir knygų)

O pabaigai – kelios optimistinės mintys. Pirmiausia – tai, kas iškyla į viešumą – jau nėra paslaptis, todėl netenka savo galios. Ir visada geriau žinoti, nei gyventi nežinioje, apgaudinėti save ar būti apgaudinėjamam.

Nors.. teisus buvo ir M. Tvenas: “Paprasčiau kažką apgauti, nei įtikinti, kad jis buvo apgautas“… Tačiau teisus ir A. Linkolnas: “Įmanoma apgaudinėti dalį liaudies visą laiką, įmanoma apgaudinėti visą liaudį kurį laiką, tačiau neįmanoma apgaudinėti visą liaudį visą laiką“.

Ką apie tai manote?

Žmonijos valdymo metodai (I dalis)

Informacinis šuolis atliko svarbų darbą – žmonių sąmoningumas vis auga, ir daugeliui jau ne paslaptis, kad visi visuomeniniai procesai yra valdomi: kainos savaime nekyla, žmonės savaime nelinksta į blogį, valstybės savaime neišyra, karai savaime neprasideda. Visa tai yra valdoma.

Nors žmonėms tebediegiama: viskas vyksta savaime arba mistinių atsitiktinumų dėka, o tu gyvenk šia diena, nesusimąstydamas apie praeities pamokas, nepastebėk dabarties trūkumų, ir jau tuo labiau negalvok apie ateitį, nes.. tu nieko negali įtakoti ar pakeisti.

Tačiau žmonės bunda. Didėjančio sąmoningumo dėka iškyla vis daugiau akis atveriančios informacijos, tame tarpe – ir apie žmonijos valdymo metodus. Galime numoti į tai ranka, pavadinti eiline sąmokslo teorija, bet atidžiau pažiūrėję į savo gyvenimą pamatysime, kad tai paaiškina daugybę dalykų.

Kokie gi tie metodai? Pagal svarbą valdymo metodai skirstomi į informacinius (iš čia posakis “kas valdo informaciją, tas valdo pasaulį“) ir materialius. Peržvelkime plačiau prioritetinius žmonijos valdymo metodus.

Bazinės žinios apie Kūrinijos, Visatos, mūsų pasaulio ir žmogaus gyvavimo dėsnius. Tai pats svarbiausias prioritetas, nes nežinodamas šių dėsnių, žmogus yra silpnas ir lengvai manipuliuojamas.

Žmogus gali šiame pasaulyje kurti – tai Kūrėjo kelias. Dualiame pasaulyje galimas ir priešingas kelias – griovėjo: dvasinio augimo nebuvimas, degradacija, griūtis.

Sąmoningas žmogus gali rinktis (žinodamas, kad turi pasirinkimą), ir dažniausiai renkasi Kūrėjo kelią. Antruoju – griovėjo keliu, žmonės nukreipiami įvairiomis manipuliacijomis.

Istorinis prioritetas, faktologija. Iškreipiant praeities faktus, trinama tautų atmintis ir naikinama atskiro žmogaus ir visos tautos galimybė pasisemti stiprybės iš pirminių šaltinių. Taip žmogus paverčiamas būtybe be atminties ir Tėvynės. Tokį lengva valdyti ir net užsiundyti ant savo tėvynainių.

Pavyzdžiui, gali būti skiepijamos mintys apie “kvailių, girtuoklių, avinų, runkelių, bailių..“ tautą. Tokios mintys skaldo žmones, daro nepilnaverčiais, sėja svetimėjimą, susipriešinimą – todėl jie negali susivienyti nei prieš blogį, nei geriems darbams.

Valdymas religijos ir filosofijos pagalba. Kūrėjas yra vienas, Jis yra Meilė ir laukia iš savo vaikų Meilės ir ėjimo Tiesos keliu. Tai žmonės suteikė Kūrėjui žmogiškų savybių, tuo tarpu Jam nereikia nei kraujo praliejimo, nei keršto, nei susipriešinimo ar aukų.

O štai religinio fanatizmo pasekmės – kovos tarp įvairių religijų pasekėjų, inkvizicija, kryžiaus žygiai, raganų medžioklė, vergiškas paklusnumas. Įvairios filosofinės mokyklos taip pat gali nuvesti painiais klystkeliais tolyn nuo Tiesos.

Kalbos, mokslo ir meno iškreipimas. Supaprastindami kalbą, manipuliatoriai daro primityvų pavienio žmogaus ir ištisų tautų bendrą mąstymo lygį. Diegiami ir skatinami keiksmažodžiai – pastovus jų naudojimas kalboje veda į pilną žmogaus psichikos degradaciją.

Mokslas ribojamas dogmomis ir postulatais, o idėjos ir projektai, galintys pakylėti žmoniją į naują vystymosi lygmenį ir išspręsti globalias problemas – nuslepiami ir nevystomi.

Menas pridengiamas įvairiomis “modernizmo“ kaukėmis vis primityvinamas, vis atviriau kvailina žmones. Tokiu būdu žmonės nuleidžiami į “protaujančio“ gyvūno lygmenį – kai priimama viskas, kas paskelbiama “moderniu“ ir net nekyla mintis pasakyti, kad “karalius nuogas“.

Tuo tarpu tikroji meno paskirtis – harmonizuoti: žadinti geriausias žmogaus savybes, bendražmogiškas vertybes, skatinti augti dvasiškai ir tobulėti.

(Bus daugiau)

Visada yra išeitis

Norai ir veiksmai

Visi mes norime, kad mus mylėtų tokius, kokie mes esame. Besąlygiškai.
Ir… tuo pačiu keliame kitiems daugybę reikalavimų ir pretenzijų.

Mintys (Ch. I. Chan)

Mintis brėžia gyvenimo liniją.
Mūsų dorybės gimsta iš meilės, o mūsų trūkumai – iš jos nebuvimo.
Tyras gyvenimas ir tyra sąžinė – lyg du sielos sparnai.
Visuose mūsų veiksmuose turi būti pusiausvyra; būti pernelyg aktyviu arba pasyviu – vienodai blogai.
Yra tik vienas Mokytojas – Kūrėjas; visi mes Jo mokiniai.
Išmintis ne žodžiuose, o supratime.
Jei mumyse disharmonija, tai kaip mes galime skleisti harmoniją?..
Meilė gimsta harmonijoje, o iš harmonijos gimsta grožis.

Nesimėtykime purvais

Jei meti į žmogų purvą – atmink, kad jis iki jo gali nenukristi.
O ant tavo rankų pasiliks…

Apie stabilumą (B. Strugackis)

Stabilumas stabilumui nelygu.
Yra stabilus judėjimas link progreso, žinių ir įgūdžių kaupimo, tobulėjimo.
Yra ir stagnacijos stabilumas – užsistovėjimo, pelkės, socialinio puvimo.
Demokratinių principų atsisakymas automatiškai veda į autoritarizmą, o tai reiškia – į stabilią stagnaciją.
Autoritarizmas nekenčia permainų. Jokių.
Todėl, kad kiekviena naujovė yra kūrimas kažko, ko dar nebuvo – o tai autoritarizmui tolygu mirčiai.
Būtent dėl to bet koks autoritarizmas pasmerktas: net prieš savo norą ir pagrindinį tikslą (išsaugoti save be pasikeitimų) jis priverstas… keistis, – arba tapti socialiniais griuvėsiais.
Nes, žinoma, keičiasi viskas. Tai dėsnis… Nors ir lėtai, bet stabiliai keičiasi!

Apie požiūrio tašką (A. Pintas)

Požiūrio taškas nulemia mūsų gyvenimo patirtį.
Jei susitapatiname su požiūrio tašku – jo pakeisti negalime.
Keisdami požiūrio tašką, mes keičiame savo nuostatas apie tai, kas vyksta.
Jei norime pakeisti savo realybę – turime keisti požiūrio tašką.

Išmintis (O. Nolan)

Tą dieną, kai vaikas supranta, kad suaugusieji nėra tobuli, jis tampa paaugliu;
Tą dieną, kai jis jiems atleidžia, jis tampa suaugusiu;
Tą dieną, kai jis atleidžia sau, jis pasidaro išmintingu.

O juk iš tiesų…

– Kai norime išgirsti kažką protingo – mes patys pradedame kalbėti;
– Protingais vadiname tuos žmones, kurie su mumis sutinka;
– Charakteris, kurį vadiname maloniu, susideda iš mandagumo ir falšo;
– Patirtis yra tai, ką gauni, kai negavai ko norėjai;
– Kančia užgrūdina tik stiprius, silpnus ji padaro dar silpnesniais;
– Niekas taip nenuveda į kraštutinumus, kaip aukso vidurio paieškos;
– Nori gražiai kalbėti – išmok gražiai galvoti…

Apie džiaugsmą (N. D. Walsh)

Džiaugsmas – tai save išreiškiantis pats gyvenimas!
Tai, ką jūs vadinate džiaugsmu – yra laisvas gyvenimo energijos tekėjimas.

Visada yra išeitis

Išeities nėra, kai nežinai – ko nori.

Visiems gražaus savaitgalio! 🙂

Konfucijus apie dvasinį augimą, sėkmę ir tikslus

Konfucijaus (551-479 m.pr.m.e.) vardas, išvertus iš kinų kalbos, reiškia “išminčius Kun”. Tai kinų tautos išminties simbolis. Konfucijus teigė, kad kiekvienas teisingas veiksmas turi dvasinį pagrindą, todėl: “Didingo žmogaus siekiai – į priekį ir aukštyn, menkas gi leidžiasi vis žemiau“.

Būtent dvasiškai netobulėjantį žmogų Konfucijus laikė nemokša, menku ir skatino žmones augti dvasiškai, nes tik tuomet galima suprasti mūsų gyvenimą valdančius dėsnius ir elgtis teisingai. O jei elgiamės teisingai – esame tiesiog… laimingi.

Truputis Didžiojo Mokytojo išminties apie dvasinį augimą, tikslus ir sėkmę:

Savo tikslo siekite nesustodami. Tik tie žmonės pasiekia savo tikslų, kurie kryptingai jų siekia. Jei jūs einate teisinga kryptimi – jūs būtinai pasieksite užsibrėžtą tikslą. Nesvarbu, kaip lėtai jūs judate, tačiau tas judėjimas turi būti be sustojimų.

Ką reiškia sustoti? Konfucijus sakė: “Štai, pavyzdžiui, aš baigiu pilti kalvą, ir tegul man beliko supilti tik krepšį žemės, bet aš sustoju – štai kas yra sustojimas. Arba, pavyzdžiui, aš lygioje vietoje pradedu pilti kalvą, ir tegul aš supyliau tik vieną krepšį žemės, bet aš jau pradėjau – tai vadinama žengimu į priekį“.

Tobulinkite savo įgūdžius. Laikas nestovi vietoje, nuolat keičiasi sąlygos ir aplinkybės – visa tai reikalauja meistriškumo tobulinimo bet kokioje veikloje. Jei norite pasiekti savo tikslų, reikia būti dėmesingiems besikeičiančioms sąlygoms ir aplinkybėms.

“Didingas žmogus reiklus sau, menkas – kitiems“. Reikia nuolat mokytis reikalingų įgūdžių ir tobulėti – tai atves į sėkmę. Šią svarbią taisyklę žmonės dažnai pamiršta.

Koreguokite savo tikslo siekimo būdus, bet ne tikslą. Jei jaučiate, kad jūsų tikslas teisingas, tačiau darosi sunkiai pasiekiamas – keiskite ne tikslą, o jo siekimo būdus. Kitais žodžiais – reikia rasti tokius būdus, kurie tam tikrame etape bus veiksmingi.

Gyvenimas eina į priekį, keičiasi, todėl mes turime reaguoti į pasikeitimus ir keistis patys. Nuo to priklauso sėkmė mūsų gyvenime.

Viską atlikite tik gerai. Ką jūs bedarytumėte, darykite tai gerai, kokybiškai, su meile – taip, kaip galite geriausiai. Konfucijus sakė: “Kur beeitumėte, eikite su visa širdimi“.

Jūsų aplinka veikia jūsų ateitį. Žmogų veikia jo aplinka, kuri įtakoja jo vertybių sistemą ir pasaulėžiūrą, o tuo pačiu – ir žmogaus ateitį. Konfucijus patarė neturėti reikalų su žmonėmis, kurie neauga dvasiškai. Tokie žmonės “sustingo“ savo dvasiniame augime, todėl stabdys ir jus.

Bendraukite su tobulėjančiais žmonėmis – tuomet ir jūs turėsite pavyzdį ir stimulą dvasiniam augimui. “Nepakalbėti su žmogumi, su kuriuo verta pakalbėti – reiškia prarasti žmogų. O kalbėti su žmogumi, su kuriuo kalbėti neverta – reiškia prarasti žodžius. Išmintingas nepraranda nei žmonių, nei žodžių“.

Geri darbai reikalauja didelių pastangų. Juk žymiai lengviau nekęsti, nei mylėti. Lengva būti negatyviu, sunkiau – skleisti pozityvumą. Lengviau padaryti blogą, nei gerą darbą. Viską, kas geriausia šiame pasaulyje, galime pasiekti pridėdami pastangas ir tobulėdami. Ir tai verta tokių pastangų.

Konfucijus sakė, kad išorinis pasaulis – mūsų vidinio pasaulio atspindys, todėl jei norime padaryti išorinį pasaulį geresniu, turime vystyti savo geriausias dvasines savybes. Išsiugdykime gerą įprotį kiekvieną dieną kažką atlikti savo tobulėjimui.

Nuoskaudos sėja griūtį. Būti įsižeidusiam reiškia gyventi negatyvume, o gyvenimas negatyvume negali atnešti nieko gero. Ką spinduliuojame, tą ir pritraukiame. Skleisdami negatyvumą, negalime pritraukti pozityvumo – tai prieštarauja gyvenimo dėsniams.

Palikite praeities nuoskaudas praeityje, paleiskite jas – ir jūsų ėjimas link laimės ir sėkmės pastebimai pagreitės. Šios taisyklės vykdymas privalomas kiekvienam, norinčiam pakeisti savo gyvenimą į gerąją pusę.

Visada pagalvokite apie veiksmų pasekmes. Kiekvienas žodis ir veiksmas turi vienokias ar kitokias pasekmes – ir tai būtina prisiminti. Konfucijus sakė: “Kai kyla pyktis, pagalvokite apie pasekmes“.

Pyktis išjungia išmintį ir sveiką nuovoką. Emocijų veikiamas žmogus daro kvailystes, ir tai gali gerokai stabdyti jo dvasinį augimą. Gebėjimas valdyti savo emocijas – sėkmės garantas siekiant užsibrėžtų tikslų.

Kiekvienas žmogus gali kažko išmokyti. Konfucijus sakė, kad gero žmogaus elgesys gali paskatinti sekti jo pavyzdžiu, o matydami kažką blogo, galime pasiryžti to niekada nekartoti.

Stenkitės panaudoti šią taisyklę kasdien, bendraujant su kiekvienu žmogumi: “ Sutikęs išminčių, lygiuokis į jį. Sutikęs nemokšą, atidžiau pažiūrėk į save“.

Pagal Lju Fandzi knygą “Konfucijaus kanonai: citatos ir dialogai”

Apie bendravimo problemas šeimoje

Problemos, su kuriomis susiduriame šeimoje, visada turi priežastį – kiekviena iškilusi problema yra tam tikrų veiksmų pasekmė. Supratę ir pašalinę problemų priežastis, mes galime kurti laimingus santykius. O štai paliktos be dėmesio problemos turi tendenciją augti ir “apaugti“ naujomis problemomis.

Senosios Vedos išskiria penkias pagrindines nesutarimų šeimoje priežastis. Visos jos griauna santykius šeimoje. Ir tik pašalinus šias nesutarimų priežastis, galima kurti harmoniją šeimoje. Kokios jos? Peržvelkime.

Vyriškos ir moteriškos psichologijos skirtumų nesuvokimas. Vyro ir moters psichologija labai skiriasi, ir jei to nesuprantame – kyla nesutarimai, ginčai, konfliktai. Kol nesuvokiame šių skirtumų, sunku tikėtis gerų santykių, nes mes nematome savo elgesio klaidų.

Todėl jei norime darnios šeimos – pirmasis žingsnis turėtų būti vyriškos ir moteriškos psichologijos skirtumų studijavimas.

Vyriškų ir moteriškų pareigų nežinojimas ir (arba) nevykdymas. Poroje vyrai turi vienokias pareigas, moterys – kitokias. Jų pagrindas – būtent vyro ir moters psichologijos skirtumai. Todėl vyrui pagal jo prigimtį lengviau atlikti vienus darbus, moteriai pagal jos prigimtį – kitus.

Mūsų laikais dauguma šeimų nežino (nesupranta) savo pareigų, todėl dažnai vyras atlieka moteriškus darbus, o moterys – vyriškus. Tame nėra nieko blogo, jei abu dėl to sutaria ir abu tai tenkina.

Tačiau dažniausiai savo pareigų neatlikimas (kaip ir ne savo pareigų atlikimas) ardo harmoniją santykiuose, nes prieštarauja prigimčiai ir psichologijai. Moteris, kuri atlieka vyro pareigas, įgyja vyriškų bruožų ir praranda moteriškumą.

Vyras, atlikdamas moteriškas pareigas, praranda vyriškumą ir įgyja moteriškų bruožų. Todėl propaguojama “lygybė“ nėra tokia jau nekalta idėja, nes griauna santykius – todėl, kad vyras nesijaučia vyru, o moteris – moterimi.

Egoizmas santykiuose, t.y., noras “kad gyventų dėl manęs“ ir nenorėjimas gyventi dėl kito. Tai viena didžiausių problemų šeimos santykiuose. Iš esmės tai siekis pasinaudoti kitu ir nenoras atiduoti. Egoizmas būdingas tiek vyrams, tiek moterims, bet dažniausiai yra abipusis: kiekvienas nori tik gauti, o duoti nenori.

Egoizmo esmė – “aš noriu gyventi sau (savo malonumui), o kiti turi gyventi dėl manęs“. Jei abu tokie, tai santykiai paverčiami sandoriu, nauda ir manipuliacijomis: “aš padarysiu tai, jei tu padarysi kažką man“. Tokiuose santykiuose kalbėti nei apie harmoniją, nei apie gerą šeimos perspektyvą neįmanoma.

Net ir skirdamasis egoistas galvoja ne apie galimas savo ir sutuoktinio klaidas, o apie tai, “kad susiras sau geresnį sutuoktinį“, ir tuo pačiu atsineša į naujus santykius tas pačias neišspręstas egoistiško bendravimo problemas.

Aukštesnių gyvenimo tikslų ir santykių paskirties gyvenime nesuvokimas. Išmintingi žmonės jau supranta, kad trumpalaikiai materialiniai ir kūniški malonumai negali būti gyvenimo tikslu. Aukščiausias žmogaus gyvenimo tikslas – savęs ir šio pasaulio pažinimas, savo tikrosios dvasinės prigimties suvokimas, vienybė su Kūrinija ir Kūrėju.

Neįmanoma augti dvasiškai, siekiant tik laikinų materialių ar kūniškų malonumų ar būnant egoistišku. Taip gyvendamas žmogus nuolat nepatenkintas, nes jam norisi kažko vis daugiau – daiktų, malonumų. Ir dėl to patiriama trumpalaikė “laimė“ tėra įaudrintas protas, euforija.

Tuo tarpu santykiai šeimoje – puiki galimybė atsikratyti egoizmo, pažinti save ir sutuoktinį, augti dvasiškai, tobulėti ir tobulinti tarpusavio santykius.

Saviugdos nebuvimas. Savęs pažinimas, saviugda – tai dvasinė kiekvieno žmogaus praktika, be šito neįmanomas dvasinis augimas. O jei nėra dvasinio augimo, žmogus netobulėja, todėl neįmanoma kurti harmoningus santykius. Kai nėra tobulėjimo, atsiranda griuvimo tendencija.

Tik sąmoningas, dvasiškai augantis žmogus gali keistis į gerąją pusę. O tai reiškia, kad gerėja ir santykiai šeimoje, ir apskritai gyvenime atsiranda daugiau harmonijos, ramybės ir laimės :)..

Kaip manote?

Laiškai nuo Kūrinijos

Prieš vėją

Kaip dažnai žmonės kenčia dėl to, kad visas pasaulis prieš juos nusiteikęs.

Kad šalti vėjai pučia tiesiai jiems į veidą.

Ir žemė po kojomis įkaitinta taip, kad neįmanoma ant jos išstovėti.

Žmonės jaučiasi lyg menki žvirbliukai.

Žvirbliams trukdo skristi menkiausias vėjas.

Bet nėra žvirbliams ramybės ir ant žemės – juk ten jų tyko gyvenimo dykumos įkaitinti akmenys…

Ar kada turėjai tokį žvirblišką gyvenimo pojūtį?..

Yra toks paukštis – Albatrosas.

Jo didžiuliai sparnai geriausiai pritaikyti skraidyti būtent PRIEŠ VĖJĄ.

Savo 4-ių metrų sparnus Albatrosas sumaniai pritaiko skriedamas į viršų su priešpriešiniais vėjais.

Įsivaizduoji?! Šis paukštis geriausiai skraido ir kyla aukštyn būtent PRIEŠ VĖJĄ!!!

Ir tam beveik neeikvoja raumenų jėgos!

Gamta išmintinga…

O kas nėra girdėjęs apie Erelius?

Ar žinai, kad Erelis kyla į viršų panaudodamas karštą orą!

TAIP! Būtent įkaitinta žemė – po kurią taip skausminga striksėti žvirbliams, suteikia energiją Erelio skrydžiui!

Gamta išmintinga.

Tu supranti, link ko aš vedu?..

Galbūt, reikalas tame, kad tu gyveni NE SAVO gyvenimą?

Nuo pat vaikystės atsidūręs žvirblių pasaulyje, tu stengiesi gyventi kaip jie…

Ir vengi vėjų…

Tačiau gali būti, kad tu – Albatrosas?

Ir vėjai – TAVO STICHIJA?..

Jie suteiks tau jėgų, tereikia drąsiai žengti link jų žingsnį!

O gal tu Erelis?

Ir įkaitinta žemė tau padeda sklandyti karšto oro srovėmis?

Gamta išmintinga, joje nieko nebūna šiaip sau!

Argi ne sutapimas, kad tokie stiprūs ir gražūs paukščiai, kaip Erelis ir Albatrosas gali skraidyti tik nepalankiomis žvirbliams sąlygomis? 😉

Jei tavo gyvenimas sudėtingas – gali būti, kad tu tiesiog gyveni SVETIMĄ gyvenimą?

Galbūt, visi sunkumai – tai tik TAVO JĖGOS SROVĖS?

Tu bėgi nuo jų, o reikia tiesiog išmokti jomis naudotis?..

Galbūt, kai sako: “Nebūtų laimės, bet nelaimė padėjo“, – nesupranta, kad tiesiog pavyko pabalnoti vėjus ir įkaitintas žemės sroves?

Pakaks niurgzti!

Pakaks skųstis!

Pakaks vangiai ir niūriai vilktis karštomis dykumomis, tempiant paskui save didžiulius sparnus!

Šie sparnai tau duoti skrydžiui! Sėkmei! Laimei!

Tereikia juos išskleisti ir drąsiai žengti žingsnį į priekį.

Į priekį, į vėjus.

Ir tada – šiltas oras apglėbs tave… ir tu pradėsi SKRISTI!

—–

Ir dar vienas trumpas laiškas – Apie tave vėl parašė skundą!

Sveikas!

Didingi darbai, galimi pasiekimai ir milžiniški siekiai surašė apie tave bendrą skundą.

Laurų vainikai ir medaliai rašo nusiskundimus tavimi.

Nuopelnai rašinėja apie tave nebūtus dalykus.

Visa ši publika tvirtina, kad tu verti juos savęs laukti :(.

Meluoja?

Ar?…….

—–

Dėkoju Kūrinijai už leidimą išversti ir publikuoti šiuos nuostabius laiškus! 🙂

Visiems šilto ir smagaus savaitgalio!! 😀

Blaivybės privalumai

Pasirinkę blaivybę žmonės pradeda gyventi visai kitokį – gal kiek pradžioje neįprastą, bet sveiką, turiningą ir kūrybingą gyvenimą. Minima vis daugiau priežasčių – dėl ko verta atsisakyti alkoholio. Pasirodo, blaivybė keičia visas gyvenimo sritis, visą gyvenimą.

Taigi, verta nustoti vartoti alkoholį tam, kad:

Pagerinti savo charakterį:

– Turėti stiprius nervus.
– Atsisakyti žalingo įpročio.
– Išsivaduoti iš psichologinės priklausomybės nuo alkoholio.
– Niekada nesigailėti, kad šiandien sėdai už vairo.
– Tapti tikru žmogumi.
– Gyventi pagal savo prigimtį.
– Nebūti narkomanu, nes alkoholis – narkotikas.
– Įrodyti sau, kad esi savo valios ir savo įpročių šeimininkas.

Pagerinti savo finansinę padėtį, o būtent:

– Mažiau pinigų išleisti maistui, kurį valgai kaip užkandį prie alkoholio.
– Niekada nepragerti savo atlyginimo.
– Turėti daugiau pinigų, nes neišleidi jų alkoholiui.
– Išleisti pinigus tam, kas tikrai reikalinga.

Gyventi sveikai:

– Būti lieknam, nes mažiau užkandžiauji.
– Išsivaduoti iš fizinės priklausomybės nuo alkoholio.
– Ženkliai pagerinti savo sveikatą.
– Gyventi ilgai ir laimingai.
– Pamiršti – kas yra pagirios.
– Visada būti sportišku.
– Geriau išsimiegoti.

Pagerinti savo emocinę būseną, o būtent:

– Pajusti gyvenimo pilnatvę.
– Nejausti kaltės, kurią jausdavai dėl savo elgesio po išgertuvių.
– Tapti savo nuotaikų šeimininku.
– Jausti gyvenimo džiaugsmą.
– Išmokti mėgautis gyvenimu be narkotikų (alkoholis – narkotikas!).
– Pajusti blaivios gyvensenos privalumus.
– Pabudus ryte jausti džiaugsmą ir įkvėpimą.
– Nebijoti pasikviesti gydytoją ar santechniką, nes namie švaru ir neprirūkyta.

Pagerinti savo intelektą:

– Visada prisiminti šventės eigą.
– Mąstyti plačiau.
– Nustoti drumsti savo sąmonę.
– Galvoti blaiviai ir aiškiai.

Pagerinti šeimyninius santykius:

– Praleisti daugiau laiko su šeima.
– Parodyti vaikams ir mylimam žmogui visą savo meilę.
– Būti geru pavyzdžiu savo vaikams.
– Padėti savo artimiesiems atsisakyti priklausomybės nuo alkoholio.
– Pamiršti užgėrimus, dėl kurių rizikavai prarasti šeimą.

Geriau praleisti laisvalaikį, o būtent:

– Daugiau sportuoti.
– Džiaugtis kiekviena bendravimo akimirka.
– Užsiimti įdomiais ir prasmingais dalykais, o ne girtuokliauti.
– Ramiai važiuoti į šventės savo mėgiamu automobiliu.
– Padaryti gyvenimą įdomesniu.

Pagerinti santykius su aplinkiniais:

– Turėti tvirtus ryšius su draugais.
– Nebijoti nesąmoningų, nevaldomų žodžių, gestų, konfliktų.
– Vertinti kiekvieną akimirką, praleistą su artimais žmonėmis.

Geriau darbuotis, o būtent:

– Visada gerai jaustis ryte.
– Nereikia imti laisvadienių dėl pagirių.
– Dirbti visu pajėgumu ir kūrybingai.
– Nebijoti, kad pagaus neblaivų darbo vietoje.

Veikti bendram labui tarnaujant žmonėms:

– Būti deramu pavyzdžiu.
– Padėti žmonėms išmokti sveikai gyventi.
– Skirti daugiau laiko savo gyvenimo misijos įgyvendinimui.
– Padėti žmonėms tapti savo gyvenimo šeimininkais.
– Sumažinti alkoholio paklausą ir tuo pačiu įtakoti pasiūlos mažėjimą.

Augti dvasiškai, o būtent:

– Didinti sąmoningumą.
– Būti dažniau su Kūrėju.
– Būti Kūrėju.
– Nesuteikti aplinkiniams skausmo.
– Išmokti džiaugtis gyvenimu.
– Pasiekti dvasinio nušvitimo.
– Būti pačiu savimi.

O taip pat verta nustoti vartoti alkoholį, kad:

– Pasaulis taptų nors truputį geresnis.
– Pakilti laipteliu aukščiau savo augime.
– Siekti tobulumo.
– Gyventi tikslingai.
– Pagreitinti sąmonės evoliuciją.
– Praplėsti suvokimo ribas.

Šį tekstą radau internete. Jį skaitant kilo mintis – kiek daug gyvenimo sričių alkoholis sudarko, sugadina, sužaloja, iškreipia.. Ir kaip paprasta visa tai pataisyti vienu vieninteliu veiksmu – visišku alkoholio atsisakymu.

Apie rūkymo žalą

Žmogaus plaučiai sugeria orą lyg kempinė.
Tabako dūmuose yra daugiau nei 4 tūkstančiai nuodų-chemikalų.
Daugiau, nei automobilio išmetamose dujose.
Jei žmogus surūko pakelį cigarečių į dieną, per metus į jo plaučius patenka apie 150 mililitrų kancerogeninių dervų.
Rūkymas – plaučių vėžio, bronchito, emfizemos priežastis.
Kiekviena cigaretė pavojinga! Atsisakyk rūkymo jau šiandien!

Ir nuolat prisiminkime, kad savo elgesiu mes rodome pavyzdį savo vaikams.

Vaikai – mūsų atspindys.
Jie nori būti panašūs į mus.
Jie uoliai mėgdžioja mus.
Jie viską kartoja.
Atsargiai… vaikai viską kartoja!

 

Motyvai ar pasiteisinimai?

Priklausomam nuo alkoholio žmogui alkoholio vartojimas tampa svarbiausiu gyvenimo užsiėmimu. Visas jo gyvenimas susietas su alkoholiu – bendravimas, šventės, pasisekimai, nesėkmės…

Bet kokia ilgalaikė veikla turi motyvą. Kokie motyvai skatina žmogų vartoti alkoholį? Pabandykime tai išsiaiškinti ir pradėkime nuo pat pradžių – motyvų, kurie paskatina pradėti vartoti alkoholį.

Visuomenėje, kur alkoholis – įprastas dalykas, alkoholio vartojimo tradicijos perduodamos iš kartos į kartą. Vaikai nuo mažens tai mato ir alkoholį priima kaip neatsiejamą gyvenimo dalį.

Todėl pirmasis alkoholio paragavimas paaugliui ar jaunuoliui yra jau ne alkoholio vartojimo pradžia, o dėsningai susiklosčiusių psichologinių nuostatų įgyvendinimas. Ir dažniausiai tai įvyksta namuose, per šeimynines šventes.

Suaugusiems tai taip pat “normalu“ – jie patys pila jaunam žmogui alkoholį: “geriau namuose, kad matytume, taip ramiau…“ Taip peržengiamas psichologinis barjeras ir paauglys pasijunta “suaugęs“, gavęs “teisę“ vartoti alkoholį – šeimoje, su draugais ar net vienas.

Pirmieji paauglių motyvai vartoti alkoholį:

– sekti tradicijas;
– tapti “suaugusiu“;
– patirti naujų įspūdžių;
– išgerti “dėl drąsos“;
– noras būti “kaip visi“.

Beje, atsparumą alkoholiui, t.y., gebėjimą greitai nepasigerti jauni žmonės sieja su gera sveikata, stiprumu, vyriškumu. Tuo tarpu būtent padidėjusi tolerancija alkoholiui – vienas iš pirmųjų alkoholizmo požymių.

Specialistai perspėja apie alkoholikų jaunėjimą – jei prieš kelis dešimtmečius alkoholikais tapdavo vidurinioji ir vyresnioji karta, tai dabar prasigeria jaunimas. Liūdna realybė: dominuojantis paauglius ir jaunimą vienijantis “užsiėmimas“ – alkoholio vartojimas.

Jaunimas dabar geria ne dėl progos, o tam, kad pasigertų. Rezultatas – laipsniškas įsitraukimas į pastovų alkoholio vartojimą su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

Dėl alkoholinių tradicijų jauni žmonės neturi pasirinkimo – blaivybės pavyzdžių – todėl kartoja tėvų ir visuomenės elgesio šablonus. Todėl jų motyvai vartoti alkoholį – įtakoti.

O štai suaugusieji alkoholinę priklausomybę maskuoja “kultūringo“ ir “saikingo“ gėrimo formuluotėmis. Tačiau kaip gražiai bepavadintume alkoholio vartojimą – tai tėra priklausomybės pateisinimai. O mėginimu “sušvelninti“ žalingą įprotį bandoma įteigti, kad žmogus turi teigiamą ir pagrįstą motyvą vartoti alkoholį.

Čia vertėtų priminti gydytojo psichiatro dr. A. Verygos taiklų pastebėjimą: “…“kultūringai“ vartojantis alkoholį geria retai – tik per savo, draugų ir giminaičių gimtadienius; per vestuves ir įkurtuves; per įvairias tradicines ir valstybines šventes; savaitgaliais; kai liūdna; kai linksma; kai susitinka su draugais ir t.t…“

Taigi – progų daugoka… todėl ir motyvų vartoti alkoholį sugalvotas ne vienas:

1. Hedonistinis – alkoholis vartojamas siekiant malonumo. Samprotaujama maždaug taip: “kodėl turėčiau atsisakyti tokio malonumo, juk gyvenimas trumpas, malonumų mažai. Kam tada apskritai gyventi?“

2. Raminantis – alkoholis vartojamas tam, kad žmogus nusiramintų, sumažintų įtampą, nerimą, nepasitikėjimą: “man reikia atsijungti nuo nemalonių minčių, atsipalaiduoti“.

3. Paklustantis – alkoholio vartojimas susiejamas su silpna valia ir nesugebėjimu atsispirti daugumai: “aš geriu kaip visi, nenoriu būti balta varna“.

4. Aktyvuojantis – alkoholis vartojamas kaip dopingas, kad padidintų aktyvumą, tonusą, pagerintų nuotaiką: “geriu, kai pavargstu, kad atgaučiau žvalumą“.

5. Pseudokultūrinis – alkoholis vartojamas, kad patraukti aplinkinių dėmesį įmantria kokteilio receptūra, retų gėrimų rūšių žinojimu. Tokie žmonės skaito save subtiliais alkoholio žinovais ir vertintojais.

6. Tradicinis – alkoholis vartojamas per visas įmanomas šventes: “nes taip priimta, taip reikia“.

Sutikite, tokių “motyvų“ esame visi girdėję, o jei vartojome alkoholį – ir patys juos kartojome. Neįtikėtina, kiek gerų savybių suteikiama narkotinei medžiagai: tiesiog universali priemonė visiems gyvenimo atvejams!

Alkoholio vartojimas pirmiausiai yra priklausomybė nuo narkotinės medžiagos – tai periodiškas, sisteminis alkoholio vartojimas. Reiškia, ši priklausomybė skatina žmogų nuolat daryti tai, kas žaloja jo sveikatą. Sakyti, kad žmogus turi motyvą daryti tai, kas jį žaloja – negalime.

Todėl visi šie “motyvai“ – alkoholio vartojimo pateisinimai.

(Rėmiausi monografija “Sobriologija“)