F. Uglovas apie G. Šičko metodą

Genadijus Šičko buvo psichologas, biologijos mokslų kandidatas, Eksperimentinės medicinos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis (jame dirbo daugiau nei 30 metų), daugelio mokslinių darbų ir monografijų autorius.

Vienas reikšmingiausių šio mokslininko darbų – unikalus alkoholizmo gydymo metodas, pavadintas Šičko metodu. Unikalus ne tik tuo, kad gydymas vyksta be vaistų ir hospitalizavimo, bet ir tuo, kad yra nepaprastai veiksmingas.

G. Šičko teigė, kad alkoholizmas – ne liga, o alkoholikas yra alkoholio vartojimui užprogramuotas žmogus, turintis įprotį ir poreikį vartoti alkoholį. Jis sakė, kad ne gydo, o tiesiog ugdo blaivybę ir siekia, kad žmogus nepatirtų abstinencijos kančių ir nesikankintų be alkoholio.

Atsisakymas nuo žalingų įpročių pagal jo metodą prasideda nuo atsakymų į anketos klausimus. Tai reikalinga žmogaus būsenos įvertinimui, o prireikus – ir individualios gydymo taktikos parengimui.

O ir pats žmogus, rašydamas, prisimindamas ir savarankiškai svarstydamas, pradeda geriau suvokti savo padėtį. G. Šičko pasakojo vieną įsimintiną atvejį – kai anketą užpildžiusi moteris jam pasakė: “Užpildžiau anketą, ir pradingo noras vartoti alkoholį“.

Paskaitų ciklo metu aiškinama esmė – tiesa apie alkoholį ir jo poveikį žmogui ir visuomenei. Pateikiama mokslinė informacija apie alkoholį, kuri patvirtinta tyrimais ir statistika. Tai vienas svarbiausių argumentų, sukeliantis pasibodėjimą alkoholiu ir naikinantis poreikį alkoholiui.

Tačiau mažinti poreikį alkoholiui – tik pirmasis ir pats lengviausias žingsnis šioje metodikoje. Žymiai sunkiau pakeisti požiūrį į alkoholį. Poreikis gali būti sumažėjęs, bet seni įsitikinimai apie alkoholį gali pastūmėti jo išgerti.

Būtent įsitikinimai, kad alkoholio vartojimas nekenksmingas, pateisinamas, normalus ir net būtinas – daro neigiamą poveikį. Šių klaidingų įsitikinimų neįmanoma pakeisti įsakymais, bauginimais ar reikalavimais, juos turime pakeisti naujais – tiesą atitinkančiais.

G. Šičko teigė, kad pagrindinė alkoholio vartojimo priežastis – sąmonės iškreipimas melagingais įsitikinimais. Tokį sąmonės iškreipimą jis pavadino “užprogramavimu alkoholio vartojimui“ – tuomet geriama todėl, kad neįsivaizduojama, jog galima apsieiti be alkoholio, ir net bandydami atsikratyti žalingo įpročio, tokie žmonės tikisi, kad pavyks išmokti gerti “saikingai“, “kaip visi“.

Alkoholio vartojimui žmogus užprogramuojamas nuo pat vaikystės, matydamas tėvų, kitų artimų žmonių ir visuomenės gyvenimą, kur alkoholis – pastovus gyvenimo palydovas. Filmai, spektakliai, knygos taip pat demonstruoja alkoholio vartojimą, kaip neatsiejamą gyvenimo dalį. Visa tai veikia mažą žmogų ir diegia tam tikrą elgesio modelį.

Kai yra teigiami įsitikinimai apie alkoholį, įprotis vartoti alkoholį išsivysto palaipsniui: iš pradžių geriama tik per šventes, veliau – savaitgaliais, paskui – norint atsipalaiduoti, nusiraminti, kažką atšvęsti ir t.t..

Taip nepastebimai įsitraukiama į pastovų alkoholio vartojimą. Žmonės, kurie įsitikinę, kad alkoholį vartoja “saikingai“, net neįtaria, kad alkoholis palengva įsijungia į organizmo medžiagų apykaitos procesus, ir tai neišvengiamai veda į priklausomybę.

Nervų ląstelių audiniuose alkoholis išsilaiko iki 18-20 dienų. Todėl išgeriantis, tarkim, 2 kartus per mėnesį žmogus (pirmiausiai jo smegenys) yra nuolat veikiamas alkoholio – kiekis neturi didelės reikšmės. Todėl visi, kas skatina vartoti alkoholį “saikingai“ – tik didina alkoholizmo mastą.

Beje, nevartojantį alkoholio žmogų, bet vis dar “užprogramuotą“ alkoholio vartojimui, t.y., turintį tvirtus alkoholio vartojimą pateisinančius įsitikinimus, negalima vadinti blaivininku, nes savo susilaikymą nuo alkoholio jis traktuoja kaip kančią ir nepilnavertiškumą.

Todėl pagal Šičko metodą pildomas blaivybės dienoraštis – kad užtvirtinti blaivią gyvenseną, naujus įsitikinimus ir įpročius. Tyrimai parodė, kad nepadeda metodas būtent tiems žmonėms, kurie nuosekliai nepildo blaivybės dienoraščio.

Pati didžiausia apgaulė, kuria patikėjo ir tebetiki žmonija – kad alkoholis yra neatsiejama gyvenimo dalis. O juk tiesa paprasta: blaivybė yra žmogaus prigimtinė būsena. Visi mes gimstame blaivūs, ir jei savo gyvenime nesutiktume alkoholį vartojančių žmonių, mums niekada nekiltų nei mintis, nei poreikis vartoti alkoholį.

Visą savo gyvenimą G. Šičko nagrinėjo alkoholizmo problemą ir nuolat tobulino savo metodą. Šičko metodas – galinga humaniška priemonė, padedanti daugybei žmonių atgauti savo natūralią prigimtinę būseną – blaivybę, ir pradėti gyventi sveiką, kūrybingą ir laimingą gyvenimą.

Pagal F. Uglovo straipsnį “Vilties adresai“, vertė ruvi.lt

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s