Autorius: Ruvi

Kaip rankos pirštai

Ranka turi penkis pirštus. Jie atskirti vienas nuo kito ir gali judėti savarankiškai. Ar įsivaizduojate, kokia būtų painiava, jei kiekvienas pirštas judėtų kaip sumanęs?

Laimei, bendrus pirštų veiksmus valdo vieningas protas.

O dabar įsivaizduokite, kad jūsų rankos pirštai atsisako bendradarbiauti vienas su kitu. Maža to – vienas pirštas nori komanduoti kitiems ir pradeda veikti kitų atžvilgiu agresyviai..

Ką gali tokia ranka?.. Absoliučiai nieko. Net paprasčiausi veiksmai jai pasidaro neįmanomi.

Mes galime mūsų visuomenę palyginti su didžiule ranka, kuri turi milijonus pirštų. Ir kad visi šie pirštai funkcionuotų harmoningai ir galėtų kurti pozityvią, saugią ir laimingą realybę – jie turi veikti vieningai.

Tik veikdama išvien, visuomenė gali kurti socialines, dvasines, emocines ir materialias sąlygas, kurios yra būtinos, kad visi žmonės būtų laimingi, sveiki ir gyventų meilėje.

Remdamiesi šiuo pavyzdžiu, pasvarstykime: norime gerovės tik sau (pirštui) ar visiems (rankoms, visam kūnui)? Norime konkuruoti, kovoti su kitais ar bendradarbiauti?

Atminkime: viskas, kas vyksta su visuomene (ranka), vyksta ir su kiekvienu iš mūsų (pirštais).

Jei kiekvienas pirštas rūpinasi tik savimi, o ne visuma, tai rankos – be abejonės, anksčiau ar vėliau – laukia paralyžius..

Ir jei kada pajusite susvetimėjimą ar atsiskirsite nuo visų.. minutėlei įsivaizduokite: visi mes esame Dieviškos rankos pirštai.. 🙂

Autorius – R. E. Nadžemi

Gražaus artėjančio savaitgalio! 😀

Žako Fresko projektas “Venus“

Žakas Fresko – išradėjas, inžinierius-konstruktorius, architektas, filosofas.. Sunku ir išvardinti visas sritis, kuriomis jis domisi – jis pats sako, kad domisi viskuo ir viską nori tobulinti. Įdomu tai, kad šis unikalus žmogus, kaip ir L. Da Vinčis, yra savamokslis.

Jis gimė 1916 metais kovo 13 dieną Niujorke. Nuo pat mažens buvo žingeidus, smalsus, mėgo piešti ir buvo iš tų mokinių (jis mokėsi mokykloje iki 16 metų), kurie užduodavo netikėtus klausimus ir visada turėjo savo nuomonę.

Sunkus išgyvenimas Ž. Fresko buvo Didžioji depresija 1929-1939 metais. Būtent tuo metu jis pirmą kartą susimąstė – kodėl yra toks skurdas, o šalia – karai, korupcija ir valdžios abejingumas žmonių problemoms. Galbūt, sistema, pagal kurią gyvena visuomenė, paseno ir neišvengiamai veda į griūtį?..

Kurį laiką jis dirbo ir socialiniame centre – teikė pagalbą alkoholikams, narkomanams ir vadinamiems sunkiems paaugliams. Tačiau labai greitai pamatė, koks bergždžias jo darbas: kol jis dirbo su vienu į bėdą pakliuvusiu žmogumi, sistema jau “pateikdavo“ šimtus kitų..

Tuomet ir kilo mintis ieškoti problemų priežasčių, o ne kovoti su pasekmėmis. Taip prasidėjo gilesnės Ž. Fresko paieškos. Jo ilgamečių paieškų rezultatas – “Venus“ projektas, kurį jis pradėjo vystyti maždaug 1975 metais.

Daug kas žavisi šiuo drąsiu ir kūrybingu žmogumi, o kiti jo idėjas vadina utopinėmis. Galbūt, nusivylimas ar tiesiog nuovargis nuo nesibaigiančių krizių verčia žmones abejoti, kad apskritai kažkas gali pasikeisti ir kad gali būti kitaip..

Tačiau Žakas Fresko teigia, kad jo siūloma sistema – ne utopija ir kad ji gali būti lengvai įgyvendinta. Kaip? Pirmiausia – keičiant žmonių sąmonę, suvokimą. Kokiu būdu? Lygiai taip pat, kaip dabar veikiama žmonių sąmonė per masines informavimo priemones.

Skirtumas tik tas, kad dabar žadinamos negatyvios žmonių savybės, yra meluojama ir manipuliuojama. Norint gerų pokyčių, reikia visuotinai iškelti naujas – humaniškas, vienijančias idėjas ir sistemingai jas įgyvendinti, t.y., aktyvuoti pozityvias žmonių savybes.

Žmonės iš prigimties yra “užprogramuoti“ vystytis, evoliucionuoti, keistis, tačiau šios savybės yra uoliai slopinamos. Žmonėms dabar labiausiai trūksta vienijančių tikslų ir siekių, todėl pamatę pirmuosius gerus bendros veiklos rezultatus, jie patys su entuziazmu imsis to, kas juos įkvepia ir sukuria bendrą gerovę.

Na, o kaip su senąja sistema, ką daryti su žmonėmis, kurių rankose didžioji dalis finansų ir resursų? Žakas Fresko teigia, kad su ja nieko nereikia daryti, ji ir taip dėsningai žlunga ir galiausiai sužlugs – tą matome visi. Dabar reikia turėti aiškų planą – ką daryti toliau. Jis ir siūlo vieną iš įgyvendinamų variantų.

Apie “Venus“ projektą – šis pažintinis filmas. Labai džiaugiuosi, kad atradau su lietuvišku vertimu ir įgarsinimu – padėka vertimo autoriui!

Ir dar – įdomus filmas apie Žaką Fresko: čia rusiškai įgarsintas, o čia – anglų kalba.

Tiesiai – šviesiai…

* Nereikia spėlioti ateities. Ją reikia kasdien kurti savo geromis mintimis, gerais darbais ir gražiomis svajonėmis :).

* Niekada nepaleisk savo gyvenimo valdymo vairo!

* Sėkmė – nedidelių kasdieninių pasiekimų suma.

* Tu laimingas ne todėl, kad viskas gerai, bet viskas gerai todėl, kad tu laimingas :)..

* Daug kas skundžiasi savo išvaizda, tačiau retas – dvasingumo trūkumu..

* Pernelyg daug žmonių dabar leidžia pinigus, kurių jie neuždirbo, daiktams, kurie jiems nereikalingi, kad padarytų įspūdį žmonėms, kurie jiems nepatinka..

* Hmm.. žmonės “daro“ pinigus, tačiau.. pinigai “nedaro“ žmogumi!

* Šalia Tikrų Žmonių pamiršti apie idealius..

* Patikimas žmogus ne tas, kuris sako: “Su manimi viskas bus gerai“, bet tas, kuris pasakė: “Bus visko, bet aš visada būsiu šalia“.

* Išmokai kalbėti – reiškia, suaugai. Išmokai tylėti – reiškia, įgijai išminties.

* Neverta tarti žodžių, jei jie nepraturtins tylos..

* Viena iš laimės paslapčių: niekada nelygink savo ir kitų žmonių sveikatos, sutuoktinio, gerbūvio..

* Jei tau lengva – reiškia, tu leidiesi nuokalne, jei sunku – reiškia, tu kyli aukštyn.

* Kai likimas “kiša pagalius į ratus“ – lūžta tik netinkami ratų stipinai.

* Nesakyk Dievui, kad turi problemą – geriau atsigręžk į problemą ir pasakyk jai, kad tu turi Dievą!

* Jei tu su Dievu – Dievas visada su tavimi!

* Niekas negamina spynų be raktų: gyvenimas taip pat nepateikia problemų be sprendimų.

* Jei bijai – nedaryk, jei darai – nebijok!

* “Tai neįmanoma!“ – pasakė Priežastis.
“Tai lengvabūdiška!“ – įvertino Patirtis.
“Tai beprasmiška!“ – mestelėjo Išdidumas.
“Pabandyk..“ – pašnibždėjo Svajonė :)..

* Kai ilgai žiūri į savo praeitį – nusisuki nuo savo ateities..

* Šios dienos nei grąžinti, nei pakeisti neįmanoma.

* Geri darbai suteikia sparnus ir džiugina, blogi – apsunkina ir vargina.

* Prisimink, kaip nelengva keistis pačiam, ir suprasi – kokios menkos tavo galimybės pakeisti kitus.

* Tu nesuklydai, laikydamas žmogų geru. Tai jis suklydo, pasielgdamas blogai.

* Negailėk apkabinimų artimam žmogui – tegul bus vienu apkabinimu per daug, nei vieno pritrūks..

* Kuo daugiau žmoguje gero, tuo mažiau blogo jis pastebi kituose žmonėse :).

* Ir nors gyvenimas neperrištas kaspinėliu,.. bet vis dėl to tai didelė DOVANA :)!

(Mintys iš interneto platybių)

Gero visiems artėjančio savaitgalio :D!

2013 – Sveikatingumo metai

Jei šie metai paskelbti Sveikatingumo metais, tai turėtų reikšti, kad visiems – nuo kiekvieno piliečio iki valdžios atstovų – šis klausimas bus prioritetinis. Tai patvirtino ir naujai paskirtas Sveikatos apsaugos ministras savo atvirame laiške visuomenei ir švietimo įstaigų vadovams.

Gera iniciatyva ir teikianti viltį pradžia.. Norisi tikėti, kad ji neapsiribos tik nesveikos gyvensenos pasekmių pamatymu, žalingų įpročių pasekmių aiškinimu ar didesniu sportinių renginių skaičiumi. Nors visa tai, žinoma, taip pat labai svarbu ir reikalinga.

Sveikai gyvenančių žmonių yra nemažai ir be specialių priemonių ar renginių, o sveikai jie pradėjo gyventi ne tik todėl, kad pamatė nesveikos gyvensenos pasekmes, bet todėl, kad suprato ligas sukeliančias priežastis ir atsisakė veiksnių, sukeliančių ligas, t.y., pradėjo gyventi sveikai.

Turime ir visuomeninių sveikuolių organizacijų, kurios propaguoja sveiką gyvenseną. Tokie žmonės verti pagarbos dėl savo sąmoningumo ir dvasios stiprybės – juk jie yra geras pavyzdys aplinkiniams. Atrodytų – viskas puiku, tačiau.. akivaizdžiai trūksta valstybinio požiūrio ir konkrečių valdžios veiksmų šiuo klausimu.

Juk pavienio sveikuolio, visuomenininkų ir valdžios atstovų poveikio priemonės nepalyginamos! Sveikuolis ar visuomenininkai taip pat gali parašyti laišką-kreipimąsi, gali organizuoti sportinius renginius, gali kreiptis ir į valdžią su pasiūlymais – kaip pagerinti tautos sveikatą..

Tačiau ar bus tokie pasiūlymai įgyvendinti – priklausys nuo valdžios pasiryžimo iš esmės spręsti šį klausimą. Štai čia ir susiduriame su akivaizdžiais prieštaravimais, nes išskyrus kovą su nesveikos gyvensenos pasekmėmis – įvairiomis priklausomybėmis ir ligomis, į jų atsiradimo priežastis dar vis žiūrima pro pirštus.

Maža to: ne vienas, pradėjęs sveikai gyventi, jums patvirtins – paradoksas, bet sveikas žmogus visuomenei pasidaro.. svetimas. Ir reikalas net ne aplinkinių požiūryje, kurie tuoj pat “pakrikštija“ sveikuolį keistuoliu, įtartinu, sektantu ar ligoniu. Esmė ir tame, kad jis kitaip,.. sveikai gyvena: neperka kvaišalų, beveik neperka vaistų (neneša pelno), yra sąmoningas ir aktyvus – t.y., kitoks, nei dauguma.

Taigi – ko mes visi sieksime šiais metais? Kokie pagrindiniai sveikatos kriterijai? Turbūt, visi sutiksite, kad sveikas žmogus yra blaivus, nerūkantis, sveikai besimaitinantis, žvalus, fiziškai aktyvus, psichologiškai pozityvus. Ir norint sveikai gyventi, pirmiausiai reikėtų pradėti nuo to, kas žaloja sveikatą – žalingų įpročių. Tai yra svarbiausias pirmas žingsnis, kuris skatina visus sekančius žingsnius link sveikatos.

Kitaip.. nuolat “gesinsime laužą žibalu“: iš vienos pusės aiškinsime, kaip blogai vartoti alkoholį ir rūkyti, o iš kitos pusės – reklama, lengvai pasiekiami ir pigūs kvaišalai, “saikingo“ alkoholio vartojimo teorijos ir visuomenė su stipriomis svaiginimosi tradicijomis.

Visuomenėje, kur alkoholis – įprastas dalykas, alkoholio vartojimo tradicijos perduodamos iš kartos į kartą. Vaikai nuo mažens tai mato ir alkoholį priima kaip neatsiejamą gyvenimo dalį – dėl to pirmasis alkoholio paragavimas paaugliui ar jaunuoliui yra jau ne alkoholio vartojimo pradžia, o dėsningai susiklosčiusių psichologinių nuostatų įgyvendinimas.

Paaugliai vardina tokius pirmuosius savo motyvus vartoti alkoholį: sekti tradicijas; tapti “suaugusiu”; patirti naujų įspūdžių; išgerti “dėl drąsos”; noras būti “kaip visi”. Šiandien turime vis ryškėjančią liūdna realybę: dominuojantis paauglius ir jaunimą vienijantis “užsiėmimas” – rūkymas ir alkoholio vartojimas.

Todėl žymus akademikas F. Uglovas nuolat pabrėždavo: “Niekada negerkite ir nerūkykite, antraip visos kitos sveikatos gerinimo rekomendacijos netenka prasmės“. Informacija apie žalingų įpročių pasekmes labai svarbi, tačiau būtinas ir valstybinis požiūris bei priemonės.

Kokios jos – manau, gerai žino valdžioje esantys žmonės, juolab, kad gali pasitelkti sveikuolius-visuomenininkus, kurie visada turi daug gerų idėjų ir pasiūlymų bendram labui. Tereikia visiems kartu geranoriškai imtis šios kilnios misijos – tautos sveikatingumo – įgyvendinimo.

Viliuosi, kad nebus pamirštas ir sektino pavyzdžio reikšmingumas: matysime sveiką gyvenseną propaguojančius ir mums visiems asmeniniu pavyzdžiu tai įrodančius valdžios atstovus. Tai būtų stiprus argumentas kiekvienam žmogui susimąstyti apie savo sveikatą.

Linkiu mums visiems sėkmingo Sveikatingumo metų tikslų įgyvendinimo! Kiekvienas galime prisidėti prie šios kilnios veiklos rodydami asmeninį pavyzdį :).. Nuoširdžiai tikiu, kad turėsime kuo pasidžiaugti metų gale – kad visos geros idėjos duos gerą pradžią tolimesniam visos tautos sveikatingumo plėtojimui.

Tarsi žaidimas šachmatais

Minutėlei įsivaizduokite: visi svarbiausi Visatos dėsniai yra tarsi žaidimas šachmatais, ir kad išmoktume jį žaisti, turime tiesiog žinoti – kaip.

Taigi: yra žaidimo laukas ir figūros, yra tam tikros taisyklės, apibrėžiančios figūrų judėjimą.

O dabar įsivaizduokite: kaip atrodytų bandymas sužaisti šachmatais su pasislėpusiu partneriu, ir jei jūs galėtumėte matyti tik keturis langelius, nors ant žaidimo lentos jų yra 64?

Tokiu atveju jūs daugiausia žinotumėte apie keturias figūras, stovinčias ant jums matomų keturių langelių (nors jų yra šešios rūšys, ir kiekviena su savo judėjimo taisyklėmis), taip pat galėtumėte žinoti arba net nežinoti apie tai, kad jūsų matomos figūros gali judėti.

Jei matytumėte tik keturis langelius, tai, ko gero, padarytumėte logišką išvadą, kad jūsų figūros apskritai negali judėti.

Vėliau jūs pastebėtumėte, kad galite pajudinti šias figūras truputį už jūsų keturių langelių ribų, nors ir nematote – kur; taip pat galite jas sėkmingai sugrąžinti į vietą.

Remdamasis šiuo savo atradimu, jūs patikėtumėte, kad galite pažinti ir tai, kas yra už jums matomų keturių langelių ribų.

Tačiau jei nematomas partneris kontroliuoja kitas figūras, kurių jūs negalite pamatyti ir gali paimti figūras iš jūsų keturių langelių – tuomet jums bus sunku net įsivaizduoti visą žaidimo planą.

Tokiu atveju jūs net nesuvoksite, kad su kažkuo žaidžiate šį žaidimą, kad yra ir kitos figūros, kurios juda pagal visiškai nežinomas jums taisykles.

Dar daugiau – jus šokiruotų, jei nematomo partnerio valdoma figūra staiga atsirastų ant vieno iš keturių jums matomų langelių ir pakeistų jums įprastą situaciją: pasiimtų vieną iš jūsų figūrų ir po sekundės pradingtų.

Tačiau jei jūs išmoksite žaidimo šachmatais taisyklės, jūs suprasite: neįmanoma sužinoti apie visų šešių figūrų funkcionavimą, jei jums prieinamos tik keturios iš jų, o vizualiai galite matyti tik keturis visos žaidimo lentos langelius.

Juk visos figūros juda pagal visiškai skirtingas taisykles, ir jūs negalite suprasti – kaip, jei prieš tai matėte tik “savo“ figūras keturiuose langeliuose. O ir suvokimas, kad yra dar daugiau figūrų ir langelių būtų tikras paradigmos poslinkis!

Jei perkelsime šią metaforą į “kosminį žaidimą šachmatais“ – galėsime aiškiau įsivaizduoti mūsų pastangas suprasti Visatą kiekviename vis sudėtingesniame jos lygmenyje..

Pagal metaforą iš D. Uilkoko knygos “Vienybės mokslas“

Gero visiems savaitgalio :)!

Su šypsena apie psichologiją :)

Kas yra psichologas?

Tai profesionalus žmogaus prigimties stebėtojas.
Tai specialistas, padedantis žmogui, vis užlipančiam ant to paties grėblio… pakeisti tą grėblį kitu grėbliu.
O dar sakoma, kad tai ne profesija, o diagnozė ;)…

Sąmoninga būtis

Ir kam žmogui sąmoningas sapnavimas?.. Iš kur toks noras viską kontroliuoti?..
Geriau jau žmonės pradėtų praktikuoti sąmoningą gyvenimą!..

Kodėl psichologas geriau, nei draugas

– Psichologas įdėmiai, kantriai ir nepertraukdamas išklauso.
– Po to, kai papasakosite savo problemas, jis nepradės tuoj pat dvigubai ilgiau pasakoti apie savąsias.
– Jis jums nepatars: “Pamiršk, tiesiog pasistenk negalvoti apie tai, bičiuli!“
– Po pokalbio su jumis psichologas nepuls skambinti kitiems psichologams ir aptarinėti jūsų problemas.
– Psichologas nepasakys jums, kad palieka jus, nes rado kitą pacientą.
– Jis neužgrius pas jus trečią valandą nakties su psichologų kompanija.
– Net jei turite automobilį, psichologas neprašys jūsų nuvežti uošvės šaldytuvą į sodą.
– Jis niekuomet netikrins jūsų telefono ar pašto, norėdamas patikrinti, ar neturite kito psichologo.

Skirtingi atsakymai į tą patį klausimą: “Kaip patekti į stotį?“

Psichoanalitikas: “Jūs norite išvažiuoti?“
Psichologas-humanistas: “Jei iš tiesų norite ten patekti – jūs pats atrasite kelią.“
NLP specialistas: “Įsivaizduokite, kad jūs jau stotyje. Koks jūsų sekantis žingsnis?“
Geštalt-terapeutas: “Leiskite sau patekti į stotį!“
Logoterapeutas: “Kokia prasmė eiti į stotį?“
Hipnoterapeutas: “Užsimerkite. Jūsų pasąmonė žino kelią į stotį.“
Dvasinė terapija: “Atsakymui reikia daug pozityvios energijos. Sukurkime Jėgos Ratą ir atraskime jūsų angelą-sargą. Jis jus palydės ten, kur reikia.“

Diagnozė pagal katę

Aštri psichozė – jūs kalbatės su kate.
Aštri haliucinogeninė psichozė – jūs kalbatės su neegzistuojančia kate.
Paranoja – jūs bijote pasakyti per daug prie katės.
Isterija – kai katė išlenkia nugarą, jūs darote “tiltelį“.
Depresija – katė jūsų nemyli… nevertina… negerbia… ir tai nepakeliama…

Gražaus savaitgalio, laimingų artėjančių Naujųjų Metų! 😀

Gyvenimo giesmė

Tam, kurs klausosi nurimęs,
Gieda pats aukštybės angels:
Viešpats ir tau yra užgimęs!

Tšš… varpai Kalėdų gramzdžiai gaudžia…

Rodos, savaime suprantama, kad norint švęsti reikia tylėti. Šventė pirmiausia yra tyla. Nurimęs turi būti visoks judesys, visi trenksmai, visi darbai, nutilę visi garsai ir triukšmai.

Bet kad ir nieko negirdėti, kai užsimerkiame ir užkišame ausis, vis dėlto randame, kad nėra tylu – mūsų viduje.

Širdis plaka, jausmai sukyla ir nusenka, visokie norai, potraukiai bei geiduliai gyvėja ir silpnėja, auga ir kinta įvairūs troškimai, siaučia visokios aistros ir išblėsta; atplaukia ir nuplaukia, ateina ir išnyksta visokios mintys, susipina, susivelia, varžosi, jungiasi, priešinasi, ir vėl – taikosi, susiderina.

Tokia gyvybė, toks bruzdesys žmogui žinomas, nors ir visas pasaulis tylėtų. Ir atrodo, lyg tai būtų garsiausi šauksmai ir rėksmai. Ir nėra šventa, kuomet jie mūsų gyvenime vyrauja.

Bet nuostabu! Nueiname į pajūrį, – čia amžinas ūžimas! Bangos griausmingai pakyla, ūžia, šėlsta ir vėl slūgsta. Nei valandėlei nėra tylu. Tačiau nutylame mes. Stovime ir klausomės, kaip tai darė žmonės jau šimtus ir tūkstančius metų. Ir švenčiame!

Vėlgi, nueiname į girią, į mišką. Kaip jis gaudžia! Šlama lapai, medžiai. Visokie gyviai cirpia, zirzia, paukščiai čiauška, čiulba. Nėra tylu, tačiau miške tarytum šventa. Klausomės, kaip tai darė žmonės jau šimtus ir tūkstančius metų. Ir švenčiame!

Kopiame į kalnus. Ir vėl tas pats. Upeliai, srovelės ir srovės šniokšdamos skubinas žemyn. O jei kartais ir rodosi, kad tyla norėtų visas nustelbti, vėl girdėti tai dundant, tai šlamant, žmonių ar gyvulių garsai. Nutylame, klausomės, – ir švenčiame!

O kai nueiname į didžiąsias žmonių darbo vietas, į didmiesčių kamšą, – čia visaip kitaip. Čia neramu, garsu, triukšminga – nebešventa. Bet išmokus klausytis gamtoje, išmokus pamiršti savo vidaus garsus, – ir didžiausioje kamšalynėje – tylu, šventa. Gyvai jaučiame, kad švęsti yra klausytis. Gyvenimas yra giesmė, yra gaida. Ir jos klausydami mes švenčiame.

Šventimo slėpinys atsiveria, kai pamirštame savo atskiro gyvenimo garsų klausytis, kai atveriame sielos ausis didžiajai gyvenimo gaidai. Įsilieję į ją, mes tarsi prarandame savo menkumą. Todėl taip ramu, tylu ir šventa pajūryje, miške, kalnuose ir didžiame bruzdesyje, nes susilieję su gyvenimo gaida, didėjame ir pakylame iš savo siaurumo, ankštumo.

Pakildami įžengiame į didžiąją gyvenimo vienumą. Tikra šventė tada, kai mokame sutarti su Didžiuoju gyvenimu, kuomet jis atsigarsi sieloje ir kai mes patys stipriname šią vienybę ir stengiamės kurti gyvenimo vieningumą. Tada ne tik klausomės. Mūsų vidus gieda gyvenimo gaidą, – švęsti reiškia leisti amžinajai gyvenimo gaidai savo viduje giedoti kartu su kitais!

Darant tai su pasišventimu, rūpinantis gyvenimo vieningumu, atsiveria naujos tolybės. Pradedame numanyti tos didžiosios vienybės Pagrindą ir ieškoti gyvos santaros su juo. Pradedame suprasti savo uždavinį ir patys imame giedoti.

Ne tik sutardami su gyvenimo gaida, kaip ji skamba gamtoje, gaudžia pasaulyje! Giedame, leidę skambėti gaidai iš visos visumos Pagrindo. Leidžiame skambėti didžiajam džiaugsmui, neribotai atjautai visam pasauliui, leidžiame reikštis amžinajai Meilei.

Švęsti yra giedoti iš savo sielos gelmių, reiškia nešti savojo žmoniškumo balsą į pasaulį. Žmogaus balsas yra ryškiausias gyvenimo gaidoje. Jį ir turėtume giedoti.

Amžinasis žodis yra kūręs visą pasaulį, visą visumą. Jis gyvena širdyse viso to, kas esti. Jis yra žmogaus sielos siela. Jis yra ir visos gyvenimo gaidos prasmė, grožė bei galia. O jai leisti skambėti visu tuo, ką jis mano, jaučia, veikia, gali tik žmogus. Pasaulis yra pasiilgęs žmoniškumo balso gyvenimo gaidoje. Ir jam to sulaukus, ne tik žmogui, bet ir visam pasauliui, išauštų šventė.

Vydūnas

Visiems linkiu jaukių ir džiaugsmingų švenčių! 🙂

Kodėl tu stovi ant vienos kojos?..

Psichologiškai kenčiančio žmogaus situacija labai panaši į situaciją žmogaus, kuris ilgai stovi ant vienos kojos.

Galiausiai tos įsitempusios kojos raumenis pradeda traukti mėšlungis.

Žmogus vos išlaiko pusiausvyrą… Ir jau skauda ne tik koją, bet ir visą kūną.

Skausmas pasidaro nepakeliamas, ir žmogus šaukiasi pagalbos.

Aplinkiniai visaip stengiasi jam padėti.

Vienas masažuoja skaudančią koją. Kitas imasi sustingusio stuburo, ir taip pat masažuoja jį pagal visas taisykles. Trečias, matydamas, kad žmogus tuoj-tuoj praras pusiausvyrą, pasiūlo jam atsiremti į savo ranką.

Stovintys aplinkui pataria žmogui pasiremti rankomis – kad būtų lengviau stovėti.

O vienas išmintingas senukas pasiūlo pagalvoti apie tai, kad stovėdamas ant vienos kojos, šis žmogus gali laikyti save laimingu, jei palygintų save su apskritai neturinčiais kojų.

Atsiranda ir toks geradėjas, kuris užkeri mūsų herojų, kad įsivaizduotų save kaip spyruoklę – ir kuo stipriau jis ties tuo koncentruosis, tuo greičiau praeis jo kančios.

Kažkoks rimtas, nuovokus senolis mįslingai pareiškia: “Rytas protingesnis už vakarą…“

Ir pagaliau pasirodo dar vienas, prieina prie vargšo kankinio ir klausia: “Kodėl tu stovi ant vienos kojos?.. Ištiesk antrą koją ir atsistok ant jos. Juk tu turi dvi kojas!“

Teisingas sprendimas visada paprastas… 😉

(Pagal N. Pezeškian pasakojimą)

Visiems šviesių ir gražių dienų! 😀