Kiekvienas to ieško…

Vėl ir vėl. Kiekvienoje papasakotoje istorijoje, arba istorijoje, kuri saugoma kažkur giliai, kaip didžiausia paslaptis – aš matau tai. Tarsi raudona gija, pagrindinis akordas ir impulsas, paliekantis pėdsaką viso gyvenimo kelyje…

Tai taip paprasta ir tuo pačiu sudėtinga. Taip ryškiai akivaizdu ir taip kruopščiai slepiama. Taip būtina ir kartu taip nepripažįstama. Taip nuostabu ir tuo pačiu taip baugu…

Kiekvienas ieško savo žmogaus.

Ir… kaip sudėtinga kartais tai pripažinti. Net pačiam sau sudėtinga. Sau gal net pirmiausiai. Jautru. Skaudu. Baugu.

Tačiau. Vienaip ar kitaip. Su didžiausia viltimi arba beveik netekus vilties. Juk visi jie tokie skirtingi – žaismingi romantikai, išmintingi filosofai, amžini optimistai, juokingi keistuoliai, niūrūs cinikai.., net užkietėję vienišiai ar atsiskyrėliai, einantys savo užsibrėžtu keliu, kuriems, atrodytų, nieko nereikia, tik to savo kelio… taip, net ir jie.

Visi jie… Ieško savo Ypatingo Žmogaus.

To, su kuriuo gali visada būti savimi. Skambėti unisonu, perpinant du gyvenimus į vieningą simfoniją, tuo pačiu neprarandant savo unikalaus skambėjimo.

To, su kuriuo galima nerti į gilumą. Keliauti po visatas – vidines ir išorines, tyrinėti pasaulį, sinchroniškai jį pajusti, ir – atsispindėti, atsispindėti, atsispindėti vienas kito akyse.

To, su kuriuo norisi eiti į RYTOJŲ, kuriant bendrą pasaulį, gyvenimą, bendrą kelią. Žinant, kad tai bus ypatingas rytojus. Ir viskas bus neįtikėtinai ypatinga. Ypatingos dienos. Ypatingi pokalbiai. Ypatingi prisilietimai. Ypatingi žodžiai. Ypatingos akimirkos.

Ir tu pats galėsi pasijusti ypatingu. Neįtikėtinai. Magiškai. Ypatingu.

Argi tai nenuostabu?..

Taip sudėtinga ir tuo pačiu – taip paprasta.

Padėka autorei! Pagal K. Mesing esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !