Eglė visada žalia. O beržas būna plikas, sausas, negražus.
O būna beržas ir sodriai-žalias, auksinis, medaus geltonumo. Ir ant kranto žalia eglė rūpestingai apkabina beržą. Koks jis bebūtų.
Ir tyli upė teka kaip laikas. Kaip gyvenimas.
Tas, kas jus myli ir priima visokį – gražų ir negražų, linksmą ir liūdną, seną ir jauną, piktą ir švelnų – su tuo ir reikia pasilikti ant laiko upės kranto.
Laimingas tas, kurio gyvenime yra toks žmogus.
Dėl jo ir gyvename. Dėl to, kas mūsų nepaliks, jei mes pasikeisime.
Tai ir yra meilė.
Padėka autorei! Pagal Anos Kirjanovos esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
Dėkoju, viskas yra, viskas skendi tyroje Meilėje, švelnume, gerume. Kaip gera tai išjausti ir susilieti. 🙏🌹🌹💝💝💝
PatinkaPatinka
Labas, Genovaite 🙂 !
Besąlygiškai mylintys žmonės kuria tyrą meilės erdvę aplink save, kurioje nėra nieko, kas žeidžia ar griauna. O kad ją išsaugotume, reikia saugoti vidinį tyrumą ir dvasinę stiprybę.
Mylėkime – artimus žmones, vaikus, gyvūnus, gamtą.., skleiskime savo širdies šilumą, ir tegul tyros meilės erdvė auga ir plečiasi, išsklaidydama visas bėdas ir negandas 🙂 .. Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !
PatinkaPatinka