Nes audra – laikina

Žmonėms-švyturiams dabar – visai nelengva užduotis. Atlaikyti debesų apgultį ir įžiebti dar ryškiau savo šviesą. Išgyventi vandenyno šėlsmą, žmonių emocijų bangas, ir savo šviesa gydyti žaizdas, dalinti kuo daugiau meilės.

Šviesą skleisti dar plačiau, nei buvo įmanoma iki šiol, kad visame šiame pasaulyje dvasios šviesa taptų ryškesnė ir garsesnė už melu pažeistus proto riksmus. Kad saldūs apgaulės žodžiai nebūtų skelbiami už tiesą.

Žmonių-švyturių kelias atveda tiesiai į šviesos centrą. Jame yra viskas – Kūrėjo valia, sąmoningumas ir atsakymai į svarbiausius klausimus. Švyturiai padeda pamatyti esmę, išsaugoti nesudrumstą dvasią. Ir Angelai šalia jų stovi. Gidai. Apkabina jaukiai kaip draugą. Parenka reikiamus žodžius, gydo žmonių mintis meile vėl ir vėl.

Žmonės-švyturiai meile palaiko ir gydo – be jokių sienų, ribų, teritorijų. Meile – neskirstant ir nenormuojant, visiems vienodai. Meile – kaip dieviškosios šviesos išraiška ir esmių esmės srautu.

Žmonės-švyturiai šviečia. Per audras, siaučiant vėjams ir bangoms mušant. Jie žino: audra pasibaigs ir nušvis saulė. Nes audra laikina, o saulė – amžina.

Todėl dabar šviečia jie. Jie stovi ir šviečia, nes viduje – kantrybė, meilė ir taikos šviesa.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerosios vilties mums visiems 🙂 !