Pasaka “Ramus protas“

Kartą vienas ūkininkas pastebėjo, kad pametė savo laikrodį daržinėje, kur krovė šieną. Ir nors laikrodis nebuvo kažkoks vertingas, tačiau buvo svarbus ūkininkui kaip atsiminimas, kaip labai artimo žmogaus dovana.

Ūkininkas kelis kartus apėjo visą daržinę skersai ir išilgai, bet viskas buvo veltui. Jis nusiminė, nuleido rankas… Tačiau netrukus pastebėjo netoliese žaidžiančius vaikus ir nusprendė pasikviesti juos į pagalbą. Prieš tai, žinoma, pažadėjo vaikams atsilyginti saldumynais už tai, kad jie padės.

Vaikai mielai sutiko ir visu triukšmingu būriu pasileido link daržinės. Jie išnarstė visą daržinę nuo viršaus iki apačios, bet laikrodžio niekas taip ir nerado. Ir tuo metu, kai ūkininkas jau susitaikė su mintimi, kad laikrodžio surasti nepavyks, prie jo priėjo mažas berniukas ir paprašė leisti jam pabandyti paieškoti.

Ūkininkas žvilgtelėjo į vaiką ir pagalvojo: kodėl gi ne, o gal ir pavyks? Juo labiau, kad vaikas taip nuoširdžiai paprašė… Ir jiedu nuėjo į daržinę. Berniukas pasakė, kad ieškos vienas ir uždarė daržinės duris.

Ir koks gi buvo ūkininko nustebimas, kai po kurio laiko vaikas išėjo iš daržinės su laikrodžiu rankose! Ūkininkas labai apsidžiaugė ir paklausė, kaip jam tai pavyko, juk prieš tai visiems atrodė, kad ieško laikrodžio, kaip tos adatos šiene, nes niekam nesisekė jo surasti..

Berniukas tik patraukė pečiais ir atsakė: “Aš nieko ypatingo nedariau. Tiesiog sėdėjau ant grindų ir įdėmiai klausiausi… Ir visiškoje tyloje aš išgirdau laikrodžio tiksėjimą, nuėjau į to garso pusę ir radau jį!“

Taigi – ramus, nesudrumstas protas gali daug daugiau, nei neramus, įaudrintas protas. Todėl skirkite sau kelias tylos ir ramybės minutes per dieną, ir jūs pastebėsite, kaip greitai jūsų mąstymas įgaus aiškumą ir gilumą…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Ramios, gražios savaitės mums visiems 🙂 !