Namisėdai sugrįžti namo net po trumpo išsiskyrimo su savo asmeniniu rojumi – didžiulis džiaugsmas.
Kur aš bebūčiau, aš skubu namo.
Man tai geriausia terapija, ir pats patikimiausias būdas nusimesti nuovargį.
Atsidurti ten, kur nei karto nebuvo blogai, nyku, pavojinga…
Erdvė, kurioje mes gyvename, mielieji, gali būti bet kokia, jei norisi į ją sugrįžti, jei joje iš tiesų gydo net sienos, jei joje lengva ir sielai, ir kūnui.
Ir taip svarbu saugoti savo namus nuo piktų žodžių, nuo griūties, nuo purvo, nuo galimybės įskaudinti jų gyventojus…
Atmosfera – tai ne apie interjerus iš paveiksliukų, bet apie tai, ką tu jauti, kai atsiduri ten, kur tau gera.
Apie geranoriškumo pojūtį, apie šilumą, apie humoro kibirkštėles, apie rūpestį, apie jaukumą, apie kūrybą, ir apie tai, kad gyvenantys čia žmonės – gyvena meilėje.
Sugrįžkite namo… tegul jums niekada nebus ten šalta, ir tegul būtinai jūsų ten kažkas laukia.
Ar yra kas nors svarbesnio?
Padėka autorei! Pagal Lilios Grad esė, vertė ruvi.lt
ruvi 