Apžvalga: tinklapiui – 12

Šiemet jau 12 metų, kai mes susitinkame šioje erdvėje. Įdomu, kad po tiek metų tinklapis jau gyvena lyg ir savarankišką gyvenimą – nukreipia rašyti, atsižvelgiant į besikeičiančias gyvenimo aplinkybes, ir, žinoma, jau tapo mano gyvenimo dalimi, už kurią jaučiu didelę atsakomybę.  

Tinklapyje yra virš 1900 įrašų, virš 6400 komentarų ir 18 temų. Daugiausiai įrašų yra temoje “Mintys“, kitos pildomos rečiau, nes per tiek metų kai kurias temas išnagrinėtos gana plačiai, todėl pildomos tik tuomet, kai tikrai yra ką pridurti.

Kiek skaitytojų apsilankė tinklapyje nuo pat jo gyvavimo pradžios – sunku pasakyti, nes 2016 metais persikėlėme į kitą serverį, ir statistika buvo pradėta skaičiuoti iš naujo nuo persikėlimo datos. Dabar vėl negaliu atsekti, kiek žmonių čia apsilankė, nes neseniai pasikeitė tinklapio vidinio valdymo formatas, ir aš kol kas jo iki galo neperpratau.

Pastebėjau, kad apsilankymų skaičius didesnis šaltuoju metų laiku, mažesnis – kai orai atšyla. Ir tai normalu – žmonės daugiau būna gamtoje, daugiau laiko praleidžia su šeima. Mažiau lankytojų ir savaitgalį, daugiau sugrįžta sekmadienio vakarą. Džiaugiuosi, kad yra pastovių skaitytojų, kai kurie apsilanko nuo pat tinklapio įkūrimo pradžios. Tai bendraminčiai, bendravimą su kuriais labai branginu 🙂 ..

Dažniausiai skaitomi įrašai – tai mintys apie knygas ir skaitymą, apie tėvynę – greičiausiai tai moksleivių paieškos. Skaitomos dažnai ir temos apie empatiją, Žako Fresko projektą, vyro ir moters santykius, minimalizmą, ateities perspektyvas, bendravimo psichologiją. Pamėgo skaitytojai ir esė, miniatiūras, alegorinius pasakojimus ir pasakas iš skyrelio “Mintys“.

Reikia pripažinti, kad pastarųjų metų įvykiai pakoregavo ir tinklapio veiklą. Kodėl? Na, pirmiausiai todėl, kad situacija su karantinu buvo visiems mums netikėta ir šokiruojanti, bet dauguma žmonių manė, kad apribojimai duos teigiamus rezultatus ir visa tai greitai pasibaigs. Tačiau mes iki šiol gyvename sąlygose, kurios jau vargina, slegia ir negatyviai veikia mūsų psichiką ir vidinę būseną.

Pastebėjau, kad karantino metu nemažai tinklaraščių tiesiog baigė savo darbą, kiti pradėjo pasakoti apie įvykius savo šalyse arba prognozuoti negatyvias ateities perspektyvas, kiti – publikavo savarankiškus arba specialistų atliktus tyrimus apie susiklosčiusią pasaulyje situaciją. Kiekvienas savo vietoje daro tai, ką gali ir kaip supranta.

Bet visos negatyvios situacijos anksčiau ar vėliau baigiasi, tačiau kokie mes iš jų išeiname – priklauso nuo mūsų gebėjimo išsaugoti sveiką nuovoką ir vidinę pusiausvyrą. Aš supratau, kad turiu susitvarkyti savo vidinius svyravimus, ir, būtinai – kurti tinklapyje geranorišką ramią erdvę, kur žmonės galėtų pailsėti nuo slegiančios informacijos srauto.

Todėl atsirado daugiau verstinių kitų autorių tekstų, nes dalinausi tuo, ką atradau internetinėje erdvėje ar knygose, ir kas man pačiai padėjo atgauti vidinę ramybę. Nedariau pertraukų, kad žmonės galėtų skaityti vis naujus įkvepiančius tekstus. Bet pačiai kurti ar kažką tyrinėti nebuvo nei motyvacijos, nei dvasinių jėgų – buvo apėmusi stingdanti vidinė tyla.. Ir, galbūt, dėka to, kad neketinau stabdyti tinklapio veiklos, norėdama palaikyti ir įkvėpti kitus – po truputį atsigaunu ir aš pati 🙂 .

Kokios praėjusių metų išvados? Taip, žmonija išgyvena sudėtingus laikus – reikia tai įvardinti ir suprasti. Bet.. Visais laikais gelbsti žmoniškumas – tai neginčijama gyvenimo tiesa. Todėl – palaikykime vieni kitus ir pasirūpinkime tais, kam dabar reikia pagalbos – juk kartais reikia taip nedaug: gero žodžio, dėmesio, paguodos, padrąsinimo, nuoširdaus pokalbio..

Ir – būkime drauge 🙂 ! Draugaukime.. Laikykimės. Labai dėkoju visiems, kas apsilanko čia ir kas palaiko mane 🙂 .. Žinau, kad ateis diena, kai dalinsimės savo nuostabiomis idėjomis, kūryba ir išradimais visų gerovei.. Kai visi džiaugsimės gyvenimu.. Mes tikrai tikrai viską įveiksime – gerosios vilties, meilės, vienybės ir gaivaus pavasarinio pokyčių vėjo mums visiems 🙂 !

Rūta

8 mintys apie „Apžvalga: tinklapiui – 12“

  1. Miela Rūta, kaip gera, skaityti šį nuoširdų, parašytą širdimi Jūsų laišką, skirtą visiems ruvi.lt skaitytojams. Taip, jau 12. Ir tik tada prisiminiau, kad pernai skaičiau Jūsų mintis ir džiaugsmą, sulaukus 11 pavasario. Sveikinu Jus, Rūta, ir tą mielą Jūsų širdimi, mintimis, ir meile puoselėjamą tinklalapį ruvi.lt ! Visada labai smagu ateiti pas Jus į svečius. Čia laukiamas kiekvienas, čia randama Ramybė, Pagarba, Gerumas, Meilė. Ačiū už tas gražias akimirkas būnant kartu su Jumis! Džiaugiuosi kartu! Nuoširdžiausi ir gražiausi linkėjimai Jums!

    Paspaudė "Patinka": 1 person

    1. Dėkoju, miela Virginija, už Jūsų širdies šilumą ir gerumą 🙂 ! Aš labai džiaugiuosi, kad čia ateina tokie šviesūs ir geranoriški žmonės 🙂 .. AČIŪ 🙂 !

      Patinka

  2. Ačiū! Jūs esate reikiamoje vietoje, reikiamu laiku. Visada galvoju, kaip tokiu žmoniu surasti ne tik internetinėje erdvėje, kaip juos suvesti, juk nieko nėra geriau už gyva bendravima. Stiprybės ir motyvacijos darant tokį šviesu ir reikalinga darba. Vis laukiu ir laukiu nauju straipsniu, nes jie ateina reikiamu laiku…gražios dienos!

    Paspaudė "Patinka": 1 person

    1. Miela Diana, labai Jums dėkoju už gerus žodžius, už širdies šilumą 🙂 !

      Labai pritariu Jums – kaip smagu būtų gyvai susitikti ir pabendrauti su bendraminčiais – mums dabar visiems to labai trūksta.. Gal tik dabar žmonės psichologiškai pavargę ir labai saugo savo trapų vidinį pasaulį nuo papildomų stresų, todėl privengia bendravimo. Bet, manau, bendraminčiai visada ne tik suranda bendrą kalbą, bet ir palaiko vieni kitus. Todėl – kas žino, gal gi ir mes suorganizuosime kada susitikimą 🙂 ?

      Gražios dienos ir Jums, Diana 🙂 !

      Patinka

  3. Sveika, Rūta, gyvenimas judėjimas, pastovi kaita, tai supranti, kai iš šono pamatai, kas vyksta aplinkui, žmonėse. Buvo per didelis skubėjimas, atėjo tyla, ramybė, po to vėl bus skubėjimas, vėl norėsis tylos. O kad mes patys nemokame susikurti tolygaus gyvenimo, vadinas kai kas tuo pasirūpina. Gal kad nepervargtume, gal kad apsižvalgytume ilgėliau stabtelėję, gal kad pamojuotų botagu ir baustų, gal… Mes nežinome tikros priežasties, o ir jos žinojimas vargu ar pakeistų mus. Juk kol negauni per nagus, nežinai kad skaudės. Na kartais būna, nedarai, nes žinai, kad skaudės. Bet tas žinojimas matyt būna retai, daugiau yra nežinojimo, ypač giliuose dalykuose. Na bet žiūrėkime į visa tarsi iš šono, atsitraukime ir stebėkime kas vyksta, kaip keičiamės, ir ypač mes patys. Tai įdomu, atrandi daug nežinoto, arba stebi kitą ir net negalvojai, kad jis taip galėtų, sugebėtų. Kiekviena nauja aplinkybė parodo vis kažką naujo žmoguje, arba sukuria tai, arba išknisa iš žmogaus vidaus, priverčia atrasti. Iš tos pusės pažiūrėjus, pasirodo visai įdomus laikas – sustoti ir išbūti tyloje, ramumoje. Kas kiek ilgai išbus ir kokioje kokybėje atgims? Nepasiduokime norui likti tokiais kokiais buvome ir esame, stenkimės auginti save, stebėti savo vidų ir atrasti tai ko net nežinome turį. Tai vadinu vidine jėga, jei ji miegojo iki šiol, žadinkime ir eikime jos vedami. Apkabinu visus ir linkiu tapti dvasiškai stipriais.
    Sėkmės :)0
    Rūta

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s