Kai kažkas piktuoju atsako į jūsų gerus darbus, arba jei kažkas sulaukia gerumo ir šilumos, kaip atsako į savo piktavališkumą – tai verčia susimąstyti apie tai, ką apskritai turime laikyti gėriu, ir kaip teisingai elgtis tokiose situacijose?
Bet pažvelkite, ko pasiekia toks piktavalis įžūlus žmogus?
Jis retai būna taikus, jo gyvenime nėra vietos ramybei ir pusiausvyrai, o nerimas ir šurmulys niekada jo nepalieka. Jis nuolat kažkur bėga ir tiki, kad sugebės kada nors pasivyti taip trokštamą laimę. Bet argi tai laimė?
Tačiau tas, kas yra doras ir geraširdis, kas geranoriškas su visais, to širdyje gyvuoja taika ir meilė. Pats gyvenimas jį palaiko, žmonės gerbia jį, o pats jis yra ramus ir tyras.
Tai nereiškia, kad geri darbai – tai būdas pasiekti laimingą ateitį. Tai reiškia, kad geras ir doras žmogus jau pats tampa laimės išraiška.
Tačiau ir blogi poelgiai ne iš karto gali turėti liūdnas pasekmes. Bet padarytas blogis tą pačią akimirką tampa būsimų negandų pradžia.
Dorumas ir gerumas neatveda į laimę – jie patys ir yra laimė…
Mintys iš Mahabharatos, parengė ruvi.lt
Gerumo ir pavasarinio atgimimo mums visiems 🙂 !
ruvi 