O juk svarbiausias dalykas gyvenime – tai taika…
Bet kokiame lygmenyje…
Tai būsena, kurioje būdami, mes norime kurti, o ne griauti…
Kalbėti, o ne rėkti…
Klausyti, o ne pertraukinėti…
Draugauti, o ne susipriešinti…
Tiesiog, kaip vaikų darželyje, kuriame taisyklės, iš tikrųjų, tikrai sąžiningos ir tinka bet kuriam suaugusiajam: nieko neskriausk… susitvarkyk po savęs… atsiklausk prieš kažką paimdamas… nesibrauk, jei niekas nekvietė… pasiūlyk, o ne reikalauk… kalbėk tiesą, ir tik tai, kuo esi įsitikinęs… daryk kažkokį vieną darbą, bet gerai… mokykis bendrauti…
Jei mes viskuo šituo vadovautumės, galbūt, mums pavyktų išvengti daugumos savo bėdų?…
Gyventi taikiai su pačiu savimi, tai reiškia, pasirinkti taiką ir su visais kitais… O ten, kur tai neįmanoma, tuomet NEUTRALUMAS atrodo daug reikšmingesnis, nei kariniai veiksmai, kuriuose neišvengiamai bus nukentėjusių…
Taika – psichologiškai pati sveikiausia teritorija, mielieji, todėl kad žadina kiekviename iš mūsų vidinius resursus…
Resursus, iš kurių auga viskas, kas tik yra geriausio, nuo meilės iki kūrybos…
Resursus, kuriuose nesutarimai nesprendžiami pažeminimais ar įžeidimais… jie sprendžiami iš gebėjimo aptarti tai, kas skaudu ar apmaudu, ir kartu surasti geriausius sprendimus…
Resursus, kuriuose lengva imtis kažko naujo ir siekti užsibrėžto…
Resursus, kuriuose nėra vietos tiems, kas ateina su manipuliacijomis užantyje…
Ir, pagaliau, gyventi taikiai – tai neapsakomai įkvepiantis pojūtis, kai taip paprasta tiesiog sėdėti ant namo slenksčio, žiūrėti į dangų, ir žinoti, kad tau nėra su kuo, o ir nereikia kovoti, ir tai yra tikra laimė…
Paprasta ir tyra, kaip šaltinio vanduo…
Taikos visiems…
Padėka autorei! Pagal Lilios Grad esė, vertė ruvi.lt
ruvi 