Sakoma: “Pasaulis – tai veidrodis. Tai, ką tu smerki kitame žmoguje – VISADA yra tavyje kaip kažkas iki galo neišspręsto ar nesuvokto.“
Bet, ne – tai ne visada tavo atspindys.
Kartais kitas žmogus tiesiog yra piktas, liūdnas, sutrikęs, arba pats smerkia tave.
Arba meluoja.
Arba pabėga, įskaudinęs tave.
O kartais tu iš tiesų gali pasitikėti savo paties jausmais, savo intuicija, savo nuojauta, savo giliu vidiniu Žinojimu.
Ir kartais esmė ne begaliniuose tobulumo paieškose, bandant suprasti savo projekcijas ir klaidas.
Tiesiog reikia tvirtai laikytis Tiesos, patvirtinant ją savo asmenine gyvenimo patirtimi ir kaskart įgaunant vis daugiau aiškumo, kad pamatytum viską taip, kaip yra iš tiesų.
Ir, beje. Kartais tu tikrai matai savo atspindį, bet negali to aiškiai suvokti.
Kartais tai iš tiesų tavo pyktis, liūdesys, baimė. Tavo paties neteisingas mąstymas. Tavo asmeninė nesuvokta projekcija, kurią tu numetei kitiems.
Todėl kiekvieną gyvenimo akimirką reikia ieškoti Tiesos.
Ir toms paieškoms nėra formulių. Nėra maršrutų žemėlapyje.
Nes Tiesa gyva.
Todėl būk dėmesingas, sąmoningas, atidus.
Nesutik su primityviais atsakymais.
Būk pasirengęs ŽIŪRĖTI.
Plačiai atvertomis tyrinėtojo akimis.
Padėka autoriui! Pagal Dž. Foster esė, vertė ruvi.lt
ruvi 